Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui R. G., pareiškėjų E. A., R. A., I. G. ir R. G. atstovui advokatui S. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. A., R. A., I. G. ir R. G. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjai E. A., R. A., I. G. ir R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus (toliau – atsakovė, Administracija) 2024 m. gegužės 10 d. raštą Nr. A51-69240/24(3.3.2.26E-ARC) „Dėl prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą dviejų kūrybinių dirbtuvių ir aikštelės (duomenys neskelbtini), statybos projektui“ (toliau – Raštas); 2) įpareigoti Administraciją išnagrinėti pareiškėjų prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą Dviejų kūrybinių dirbtuvių ir aikštelės (duomenys neskelbtini), statybos projektui iš naujo.

2.1. Pareiškėjams bendrai su V. A. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas).

2.2. Žemės sklype yra gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas. Gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso V. A., o ūkinis pastas nuosavybės teise priklauso E. A., R. A., R. G. ir I. G..

2.3. Ūkinis pastatas naudojamas atskirai nuo gyvenamojo namo ir tenkina pareiškėjų šeimos ūkinius poreikius. Ūkinis pastatas pastatytas 1951 metais ir jo nusidėvėjimas yra 64 %.

2.4. Pareiškėjai, įgyvendindami savo nuosavybės teises, vietoje ūkinio pastato siekia pastatyti du kūrybinių dirbtuvių paskirties pastatus, kurie ir toliau būtų skirti jų šeimų ūkinių poreikių tenkinimui. Dirbtuvėse veiklą planuoja pareiškėjų E. A. ir R. A. dukra G. A., kuri yra baigusi architektūros studijas, ir dukra V. A. – baigusi meno studijas. Kūrybinių dirbtuvių Nr. 1 pastato paskirtis yra kūrybinės dirbtuvės, drabužių dizainerio studija – biuras. Vykdoma veikla – drabužių kūrimas, siuvimas, susitikimas su klientais. Kūrybinių dirbtuvių Nr. 2 pastato paskirtis yra kūrybinės dirbtuvės, architekto studija. Vykdoma veikla – biuro darbas, susitikimas su klientais.

2.5. Dviejų kūrybinių dirbtuvių ir aikštelės (duomenys neskelbtini), statybos projektas (toliau – Projektas) teisės aktų nustatyta tvarka suderintas su visomis atsakingomis institucijomis, įskaitant Verkių regioninio parko direkciją, sumokėtas Administracijos apskaičiuotas 10 501,00 Eur infrastruktūros mokestis.

2.6. Pareiškėjai į Administraciją dėl statybos leidimo išdavimo kreipėsi 2024 m. sausio 19 d. Administracija, praleisdama bet kokius protingus prašymo nagrinėjimo terminus ir nerasdama teisinio pagrindo neišduoti statybą leidžiančio dokumento, kreipėsi į Lietuvos architektų rūmų Regioninę architektų tarybą (toliau – Taryba), prašydama įvertinti ir pateikti išvadą, ar statinio architektūra atitinka statinio paskirtį. Nepaisant to, kad Taryba konstatavo, jog „Pateiktas architektūrinis sprendinys atitinka deklaruojamą paskirtį“, Administracija vis tiek nusprendė pareiškėjų prašymo dėl statybos leidimo išdavimo netenkinti ir nurodė, esą „<...> Projekto sprendiniuose numatomų kūrybinių dirbtuvių ir sklypo sutvarkymo planinė struktūra yra artima gyvenamosios paskirties (vieno buto) gyvenamųjų pastatų struktūrai“.

2.7. Administracijos atsisakymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą grindžiamas prielaidomis, sprendimas neatitinka objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo, sprendimo pagrįstumo bei motyvuotumo kriterijų ir dėl to neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų.

2.8. Pareiškėjų siekis gauti statybą leidžiantį dokumentą kūrybinių dirbtuvių statybai neprieštarauja jokiems teisės aktams. Kūrybinių dirbtuvių statyba Žemės sklype yra galima ir kūrybinių dirbtuvių statybai yra pritarusios visos atsakingos institucijos, įskaitant Verkių regioninio parko direkciją. Ūkinis pastatas naudojamas atskirai nuo pagrindinio pastato. Taryba konstatavo, kad „Pateiktas architektūrinis sprendinys atitinka deklaruojamą paskirtį“. Administracija neturi diskrecijos teisės savo nuožiūra neišduoti statybą leidžiančio dokumento nesant tam teisinio pagrindo. Administracijos sprendime dėstomos bendro pobūdžio ir abstrakčios Administracijos prielaidos dėl artimos gyvenamosios paskirties struktūros negali būti pagrindu atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo jį netenkinti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

3.1. Žemės sklypas yra registruotas kaip „kitos“ naudojimo paskirties ir „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų“ naudojimo būdo. Žemės sklype šiuo metu yra įregistruotas vienas gyvenamasis dviejų butų pastatas bei vienas pagalbinio ūkio pastatas.

3.2. Vadovaujantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas) Žemės sklypas yra skirtas vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastato su pagalbinio ūkio paskirties pastatais naudojimui.

3.3. Projekte apibūdinta pagalbinių pastatų – kūrybinių dirbtuvių funkcija nekuria sąsajų su sklype esančiu pagrindiniu daiktu – dvibučiu gyvenamuoju namu.

3.4. Statytojai valdo tik dvi Žemės sklypo dalis. Statytojai Žemės sklypo dalimi, kurioje yra pagrindinis daiktas – vienas gyvenamasis dviejų butų pastatas, nedisponuoja. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagrindu pareiškėjai savarankiškai nuo kito bendraturčio valdo atskiras Žemės sklypo dalis. Nagrinėjamu atveju tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.19 straipsnio, tiek Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ patvirtinimo“, (toliau – STR) 7.17. punkto nuostatų įgyvendinimas dėl projektuojamų dirbtuvių tarnavimo pagrindiniam daiktui yra neįmanomas, nes kiekvienoje Žemės sklypo dalyje planuojami savarankiškai funkcionuojantys objektai.

3.5. Žemės sklype dominuoja tiek esamas gyvenamasis namas, tiek planuojami dirbtuvių pastatai: jų bendras plotas yra vienodas, o sklypo planinis/funkcinis sprendimas yra dėstomas taip, lyg gyvenamojo pastato ir dviejų dirbtuvių pastatai sklype funkcionuotų kaip trys savarankiški objektai (vertinti esami privažiavimo keliai, esamos tvoros, planuojama automobilių stovėjimo aikštelė).

3.6. Projekto sprendiniuose numatomų kūrybinių dirbtuvių ir sklypo sutvarkymo planinė struktūra yra artima gyvenamosios paskirties (vieno buto) gyvenamųjų pastatų struktūrai.

3.7. Žemės sklypas patenka į Verkių regioninio parko ribas, į apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių sugriežtinto vizualinio reguliavimo zoną GAi, kuriai taikomas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas) 13 straipsnio nuostatos, pagal kurias valstybinių parkų teritorijose sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali būti vieno ar dviejų butų.

3.8. Administracija, taikydama faktinio turinio viršenybės prieš biurokratinę formą principą, atidžiai įvertino visas aplinkybes, konsultavosi su Lietuvos architektų rūmais, Aplinkos ministerija. Sprendime nurodytos teisės aktų nuostatos, jos susietos su faktine situacija.

4. Teismo posėdyje pareiškėjas R. G. ir pareiškėjų atstovas pareiškėjų skundą prašė tenkinti vadovaujantis skunde nurodytais motyvais.

5. Atsakovo atstovė su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remiantis atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjos 2024 m. gegužės 10 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą Dviejų kūrybinių dirbtuvių ir aikštelės (duomenys neskelbtini), statybos projektui, teisėtumo ir pagrįstumo.

7.1. Pareiškėjų – statytojų įgaliotas asmuo 2024 m. sausio 19 d. per informacinę sistemą „Infostatyba“ Administracijai pateikė pakartotinį prašymą (pirminio prašymo data 2023 m. gruodžio 5 d. registracijos Nr. SRA-01-231205-06793) išduoti statybą leidžiantį dokumentą statinių: 1) pagalbinio ūkio paskirties (negyvenamosios paskirties pastatai), pavadinimas Dirbtuvės Nr.1, kategorija neypatingasis, žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav. teritorija; 2) inžinerinio statinio (kita), pavadinimas Aikštelė, kategorija nesudėtingasis, žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini); 3) pagalbinio ūkio paskirties (negyvenamosios paskirties pastatai), pavadinimas Dirbtuvės Nr. 2, kategorija neypatingasis, žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav. teritorija, statybai pagal Dviejų kūrybinių dirbtuvių ir aikštelės (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. PA-2020-13-RG-TDP, parengtą 2023 metais, (toliau – Projektas).

7.2. Administracijos Architektūros skyriaus vedėja 2024 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) atliko statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą, t. y. priėmė sprendimą neišduoti statybą leidžiančio dokumento Dviejų kūrybinių dirbtuvių ir aikštelės (duomenys neskelbtini, statybos projektui.

7.3. Administracijos Architektūros skyriaus vedėja 2024 m. gegužės 10 d. raštu Nr. A51-69240/24(3.3.2.26E-ARC) „Dėl prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą dviejų kūrybinių dirbtuvių ir aikštelės (duomenys neskelbtini), statybos projektui“ informavo pareiškėjus apie priimtą sprendimą neišduoti statybą leidžiančio dokumento parengtam Projektui.

8. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) nuostatos.

9. Statybos įstatymo 27 straipsnio 27 dalyje nustatyta, kad sprendimą neišduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Atsakovais šiose bylose laikomi asmenys, nepritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir statybą leidžiantį dokumentą atsisakęs išduoti subjektas.

10. Nagrinėjamu atveju statybą leidžiantį dokumentą išduoti atsisakė Administracijos Architektūros skyriaus vedėja. Administracijos Architektūros skyriaus vedėjos pareigybės aprašymo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 40-441/23 „Dėl Architektūros skyriaus pareigybių aprašymų tvirtinimo“, 8 punkte nurodyta, kad Administracijos Architektūros skyriaus vedėjas specializuojasi projektinių pasiūlymų sprendinių vertinimu ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimu.

11. Statinių projektus tikrinančių subjektų kompetencija įtvirtinta Statybos įstatymo 27¹ straipsnyje. Statybos įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalyje (2022 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XIV-1754 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. balandžio 1 d.) nustatyta, kad savivaldybių administracijos tikrina visus statinių projektus. Tikrinama: 1) ar prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytas statytojas atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus statytojui (užsakovui) (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas); 2) ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus; 3) ar pateikti visi privalomi dokumentai (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas); 4) ar pateikta statinio projekto elektroninė versija atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), ar statinio projekto sudedamosios dalys atitinka aplinkos ministro nustatytas statinio projekto sudedamąsias dalis, ar statinio projektą pasirašė visi jį pasirašyti privalėję asmenys; 5) ar statinio projekto vadovas ir statinio projekto dalių vadovai turėjo teisę rengti statinio projektą (jo dalis), ar statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės vadovas (vadovai) turėjo teisę atlikti statinio projekto ekspertizę; 6) ar statinio projektuotojas ir statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudę šio įstatymo 42 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; 7) ar atliktas šio įstatymo 37 straipsnyje numatytas visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą; 8) ar statinio projektui pritarė visi aplinkos ministro nustatytais atvejais iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų pradžios privalėję jį patikrinti subjektai, kurie nedalyvauja statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrose (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas); 9) (2021 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. XIV-718 redakcija, galiojanti nuo 2022 m. kovo 1 d.) ar statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, ar statinio projekto sprendiniai atitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, kai šį statinį planuojama statyti išnuomotame valstybinės žemės sklype, ar į valstybės biudžetą sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, kai toks mokėjimas privalomas vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis; 10) ar statinio projektas atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus (jeigu jie išduoti), ar esminiai statinio projekto sprendiniai atitinka projektinių pasiūlymų sprendinius; 11) ar statinio projekto sprendiniai atitinka nustatytus energinio naudingumo reikalavimus; 12) ar statinio projekto sprendiniai, susiję su teisės aktuose nustatytais norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atstumais nuo paviršinių vandens telkinių, jų apsaugos zonų (juostų), atitinka teisės aktų reikalavimus; 13) ar statinio projekto sprendiniai atitinka statinio projekte nurodytą statybos rūšį, statinio paskirtį ir kategoriją; 14) ar Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka paskelbta informacija apie ketinamus vykdyti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo darbus (jeigu tai privaloma pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą); 15) ar vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymu statinio projekto sprendiniuose numatyta optimizuoti inžinerinių sistemų suderinamumo sprendinius; 16) ar nustatytos ir statinio statybos projektiniuose dokumentuose pažymėtos dėl statytojo (užsakovo) žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos statinio projekte suprojektuotų statinių gretimų žemės sklypų ir (ar) teritorijų, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos; 17) ar statinio projekto sprendiniuose numatyti susidarysiančių įvairių rūšių statybinių atliekų tvarkymo būdai, panaudojimo statybvietėje sąlygos atitinka aplinkos ministro nustatytus statybinių atliekų tvarkymo reikalavimus; 18) ar statinio projekto, kuriame numatyta keisti patalpų ar statinių paskirtį, sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus; 19) ar statinio projekto bendrojoje dalyje yra statybos sklypo projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaita su tyrimų registravimo Žemės gelmių registre numeriu, ypatingųjų statinių projektų atveju – ir Lietuvos geologijos tarnybos rašto, kad ši ataskaita įvertinta ir priimta, kopija; 20) kaip savivaldybės saugomais paskelbtų kultūros paveldo statinio, taip pat statinio, suprojektuoto savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto teritorijoje, savivaldybės saugoma paskelbtoje kultūros paveldo vietovėje, savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose, projektai atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; kaip statinių projektais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip statinių projektai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

12. Statybos įstatymo 27 ir 27¹ straipsnių nuostatos, reglamentuojančios statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras, detalizuojamos Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintame, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas).

13. Reglamento 14 punkte nustatyta, kad, jei įvykdyti Reglamento 13.1–13.8, 13.10–13.12 papunkčiuose nurodyti reikalavimai ir nenustatyta 13.9 papunktyje nurodytų požymių, savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ prašymą pažymi kaip priimtą ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo priėmimo joje paskelbia Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 ar 10 dalyje nurodytus subjektus, jų įgaliotus padalinius (toliau – subjektai), kurie privalo pagal Statybos įstatymo 27¹ straipsnyje nurodytą kompetenciją patikrinti statinio projekto atitiktį Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, užtikrindamas, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 ar 10 dalyje nurodytiems subjektams statinio projektai teikiami pagal Statybos įstatymo 27¹ straipsnyje nurodytą kompetenciją (jei prašyme nurodyta, kad projektas įtrauktas į stambių projektų sąrašą arba prašymą teikia laisvosios ekonominės zonos įmonė, procedūros atliekamos Reglamento IV skyriaus ketvirtojo1 skirsnio nustatyta tvarka).

14. Reglamento 15 punkte nustatyta, kad paskelbus statinio projektą privalančius patikrinti subjektus, per IS „Infostatyba“ kiekvienam subjektui automatiškai el. paštu siunčiamas pranešimas apie prievolę patikrinti statinio projektą. Gavęs šį pranešimą, subjektas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas paskelbia IS „Infostatyba“, kas tikrins šį statinio projektą. Statinio projektas tikrinamas per Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 dalyje nurodytus terminus. Likus trims darbo dienoms iki statinio projektui tikrinti termino pabaigos, per IS „Infostatyba“ išsiunčia automatinį priminimą patikrinti statinio projektą tai atlikti paskirtam specialistui ir jo vadovui (padalinio vadovui).

15. Pagal Reglamento 16 punktą statinio projektą tikrinantis asmuo ne vėliau kaip iki Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 dalyje nurodyto statinio projekto patikrinimo termino pabaigos IS „Infostatyba“ paskelbia pritarimą ar nepritarimą statinio projektui. Nepritarus statinio projektui, IS „Infostatyba“ paskelbiami motyvai nurodant konkrečius Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus. Prašymo pateikėjas informaciją apie kiekvieną nepritarimą statinio projektui ir jo motyvus gauna per IS „Infostatyba“ iškart po jo paskelbimo IS „Infostatyba“.

16. Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje (2022 m. balandžio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1066 redakcija, galiojanti nuo 2022 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, taip pat kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytiems krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Statinių griovimo projektai vykdant teismų sprendimus ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus rengiami tik aplinkos ministro nustatytais atvejais. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais arba, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, Vyriausybės nutarimais, kuriais patvirtinti ypatingos valstybinės svarbos projekto specialieji planai ir pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma) medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais) (esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie gauti); prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.

17. Reglamento 19 punkte nustatyta, kad, jei per statinio projekto patikrinimo terminą statinio projektui nepritarė nors vienas iš privalėjusių jį patikrinti subjektų, savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pažymi IS „Infostatyba“ tik jei nepritaręs statinio projektui subjektas IS „Infostatyba“ nurodė nepritarimo motyvus. Nepateikus nepritarimo statinio projektui motyvų arba kilus abejonių dėl šių motyvų pagrįstumo, kilus abejonių dėl pritarimo statinio projektui pagrįstumo, savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas savo iniciatyva arba statytojo ar jo įgalioto asmens, statinio projektą tikrinančių ar kitų asmenų prašymu turi teisę ne ilgesniam kaip 8 darbo dienų terminui sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą (tai pažymėdamas IS „Infostatyba“) ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros sustabdymo organizuoti suinteresuotų šalių (statinio projektui nepritarusių ar galbūt nepagrįstai pritarusių subjektų, statybos valstybinės priežiūros institucijos atstovo, prašymo pateikėjo ir kitų) pasitarimą, kad išsiaiškintų kilusius neaiškumus. Neišsprendus klausimo dėl galbūt nepagrįsto nepritarimo statinio projektui arba dėl galbūt nepagrįsto pritarimo, savivaldybės administracija raštu kreipiasi į subjektą (padalinį) tikrinti statinio projektus įgaliojusią instituciją, prašydama patvirtinti pagrįstais arba pripažinti nepagrįstais nepritarimo statinio projektui motyvus ar patvirtinti pagrįstu pritarimą statinio projektui arba pripažinti, kad pritarta statinio projektui nepagrįstai pateikiant motyvus. Institucija atsakymą privalo pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Jei institucija raštu patvirtina nepritarimo statinio projektui motyvus pagrįstais, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas. Jei institucija nepritarimo statinio projektui motyvus pripažįsta nepagrįstais ar patvirtina, kad statinio projektui pritarta pagrįstai, statybą leidžiantis dokumentas išduodamas, o rašto kopija paskelbiama IS „Infostatyba“.

18. Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad sprendimas atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą siejamas su statinio projektu, t. y. nepritarimu statinio projektui. Toks sprendimas pagal Reglamento 16 punktą turi būti motyvuotas, t. y. jame turi būti nurodyti konkretūs Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimai.

19. Remiantis į bylą pateiktais Nekilnojamojo turo registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad Žemės sklypas, esantis adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), 0.1938 ha ploto (Žemės sklypo naudojimo būdas: Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: Kita), asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjams R. A., E. A., R. G., I. G. ir V. A. (R. A., E. A. –1285/3876 dalys, R. G., I. G. – 1285/3876 dalys, o V. A. – 653/1938 dalys). 2020 m. rugpjūčio 5 d. sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. DA-3916. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

20. Nekilnojamojo turo registro duomenų bazės išrašo duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjams priklauso ūkinis pastatas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: Pagalbinio ūkio, skirto aptarnauti pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: gyvenamoji (dviejų butų pastatai).

21. Projekte nurodyta, kad Žemės sklype yra gyvenamasis namas ir keli smulkūs pagalbiniai statiniai. Žemės sklypo adresas: Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis: kita. Naudojimo būdas: Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, Žemės sklypo plotas: 0,1938 ha.

22. Byloje pripažįstama aplinkybė, kad Žemės sklypas patenka į Verkių regioninio parko teritoriją.

23. Projekte pažymėta, kad valstybiniuose parkuose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nurodytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo dvidešimt trečiame skirsnyje.

24. Projekto Architektūrinės dalies (AS) aiškinamajame rašte nurodyta, kad Statybos techninis darbo projektas parengtas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 ir Verkių architektūrinio draustinio ir rekreacinės zonos detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. 1-1660, sprendiniais.

25. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Projekto Architektūrinės dalies (AS) aiškinamajame rašte nurodyta, kad prieš pradedant vieno buto gyvenamojo namo statybos darbus būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nustatyta tvarka. Analogiška nuostata nurodyta ir Projekto Architektūrinės dalies (SA) Techninės specifikacijos 1.5 punkte bei Projekto Bendrosios dalies (BD) Aiškinamajame rašte.

26. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad sprendimą neišduoti statybą leidžiančio dokumento IS „Infostatyba“ 2024 m. gegužės 10 d. priėmė Administracijos skyriaus Architektūros skyriaus vedėja, kuri IS „Infostatyba“ nurodė:

1) „Vadovaujantis viešai deklaruojamomis Vilniaus architektūros ir urbanistikos taisyklėmis ir Statybos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis. Vilniaus miesto savivaldybės Architektūros skyriuje vertinant visu numatomu rengti projektų sprendinius taikomas faktinio turinio viršenybės prieš biurokratinę forma principas – t. y. vertinama faktinė pastato paskirtis, statybos rūšis, planuojamas būstų skaičius, planinis sprendimas ir panašiai, todėl apgailestaujame kad vertindami teisės aktus, teritorijų planavimo dokumentų sprendinius bei pačio Projekto medžiagą - išduoti statybą leidžiančio dokumento negalime, kadangi Projekto sprendiniuose numatomų kūrybinių dirbtuvių ir sklypo sutvarkymo planinė struktūra yra artima gyvenamosios paskirties (vieno buto) gyvenamųjų pastatų struktūrai ir kūrybinės dirbtuvės neatitinka priklausinio sąvokos pagal CK nuostatas. Pabrėžiame, kad projektuojamas sklypas patenka į Verkių regioninio parko ribas, į apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių sugriežtinto vizualinio reguliavimo zoną GAi. kuriai galioja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnis, nurodantis, kad valstybinių parkų teritorijose sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali būti vieno ar dviejų butų. Statybą leidžiančio dokumento neišdavimo priežastys išdėstytos raštu Nr. A51-69240/24(3.3.2.26E-ARC), kuris išsiųstas prašymo pateikėjui el. paštu.“;

2) „Pažymėtina, kad 2024 m. kovo 26 d. įvykusio Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektūros tarybos posėdžio išvadoje ekspertai pagrindinį dėmesį skyrė sklype esančių ir projektuojamų pastatų tūrinei kompozicijai bei morfotipui, nurodydami, kad projektuojami dirbtuvių pastatai tiek savo išvaizda, tiek išsidėstymu turi aiškiai išreikšti pastatų hierarchiją: esamas gyvenamasis pastatas pagrindinis statinys, o sklype projektuojami pagalbinio ūkio pastatai, tiek savo fizine išvaizda, tiek teritoriniu išdėstymu turi būti suvokiami kaip pagalbiniai. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybėje vertindami Projekto architektūrinės ir sklypo plano dalies sprendinius pastebime, kad sklype dominuoja tiek esamas gyvenamasis namas, tiek planuojami dirbtuvių pastatai: jų bendras plotas yra vienodas, o sklypo planinis/funkcinis sprendimas yra dėstomas taip lyg gyvenamojo pastato ir dviejų dirbtuvių pastatai sklype funkcionuotų kaip trys savarankiški objektai (vertiname esamus privažiavimo kelius, esamas tvoras, planuojama automobiliu stovėjimo aikštelę). Esamą situacija grindžiame realaus vaizdo modeliu, kuris pasiekiamas nuorodoje: https://arcg.is/1mTJia1.“;

3) „Pastebėtina, kad Lietuvos architektu rūmų Vilniaus RAT 2024 m. kovo 26 d. vykusio posėdžio išvadoje užprotokoluotas statytojo patikinimas, kad gyvenamojo pastato savininkas dirbtuvėse veiklos vykdyti neplanuoja, t. y. pripažįstama, jog pagalbinio ūkio pastatai netarnaus pagrindinio pastato savininko/-ų reikmėms. Taip pat žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra valdomas kelių bendraturčių, kurie yra įregistravę sklypo naudojimosi tvarką, tvarkoje žemės sklypas yra padalintas į tris dalis, tačiau statytojai valdo tik dvi dalis, kuriose yra norima statyti numatomus dirbtuvių paskirties pastatus ir statytojai žemės sklypo dalimi, kurioje yra esamas pagrindinis daiktas (pastatas), nedisponuoja. Atitinkamai vertinant tai, kad skirtingi asmenys savarankiškai nuo kitų bendraturčių valdo atskiras sklypo dalis, įgyvendinti tiek LR CK nuostatus, dėl projektuojamų dirbtuvių tarnavimo pagrindiniams daiktui, tiek RAT rekomendacijas, aiškiai išskirti sklypo statinių hierarchiją, tampa neįmanomas, kadangi kiekvienai savininku grupei atitinkamoje žemės sklypo dalyje yra planuojami savarankiškai funkcionuojantys objektai.“;

4) „Informuojame, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 27 str. 9¹ d. nuostata, projektas teiktas įvertinti Lietuvos architektų rūmų Vilniaus RAT. Posėdis įvyko 2024 m. kovo 26 d. RAT išvada kaip rekomendacija yra įvertinta prieš priimant sprendimą dėl statyba leidžiančio dokumento išdavimo/neišdavimo 2024 m. gegužės 3 d. buvo surengtas VMSA susitikimas su Aplinkos ministerijos atstovais siekiant pasikonsultuoti dėl RAT pateiktų rekomendacijų taikymo. Po įvykusių konsultacijų Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje pakartotinai įvertinome „Dviejų kūrybinių dirbtuvių ir aikštelės (duomenys neskelbtini), statybos projekto“ (toliau – Projektas) prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo ir informuojame, kad priimtas sprendimas neišduoti statybą leidžiančio dokumento rengiamam Projektui. Vertinant STR 1.01.03:2017 7.17. punktą – pagalbinio ūkio paskirties pastatai yra sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.19 straipsnis numato, jog priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Projekte rašoma, kad planuojamų kūrybinių dirbtuvių Nr. 1 paskirtis yra „kūrybinės dirbtuvės, drabužių dizainerio studija – biuras. Vykdoma veikla – drabužių kūrimas, siuvimas. susitikimas su klientais.“. Kūrybinių dirbtuvių Nr. 2 – planuojama pastato paskirtis – kūrybinės dirbtuvės, architekto studija. Vykdoma veikla – biuro darbas, susitikimas su klientais“ ir tokia Projekte apibūdinta pagalbinių pastatų funkcija nekuria sąsajų su sklype esančiu pagrindiniu daiktu – dvibučiu gyvenamuoju namu.“

27. Analogiški motyvai nurodyti ir Rašte, kuriuo pareiškėjai informuoti apie neigiamą jų atžvilgiu 2024 m. gegužės 10 d. priimtą sprendimą, pažymėtą IS „Infostatyba“ .

28. Kaip matyti iš IS „Infostatyba“ 2024 m. gegužės 10 d. sprendime nurodytų motyvų ir Rašto turinio, sprendime, kuriuo nuspręsta neišduoti statybą leidžiančio dokumento, Administracijos Architektūros skyriaus vedėja nenurodė, jog ginčo Projektas neatitinka Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Taigi iš Administracijos Architektūros skyriaus vedėjos sprendimo nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu ji nusprendė neišduoti statybą leidžiančio dokumento Projektui.

29. Reglamento 19 punkte taip pat įtvirtinta, kad pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūros atliekamos vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalies nuostatomis. Tikrinant statinio projektą pagal antrą kartą pakartotinai pateiktą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektą tikrinančio subjekto nepritarimas statinio projektui laikomas nepagrįstu, jei tokio nepritarimo motyvu nurodomos naujos, po ankstesnių patikrinimų nepateiktos, pastabos, išskyrus atvejus, kai pagal ankstesnes pastabas pakeisti statinio projekto sprendiniai turi įtakos statinio projektui pritarusių institucijų ar subjektų statinio projekto patikrinimo išvadai.

30. Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduodami, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis per 3 darbo dienas praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui registruojant ir šio straipsnio 15¹ dalyje nurodytus jų duomenis (dokumentus) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų nepritarimų statinio projektui, arba anksčiau, jeigu gauti visų statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui. Gavus nepritarimą (nepritarimų) ir (ar) kai valstybinės žemės nuomos sutartyje nėra nuostatų, suteikiančių galimybę valstybinėje žemėje statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, ir (ar) nuomininkui nesumokėjus į valstybės biudžetą atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje, kai toks mokėjimas privalomas vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto patikrinimo terminui per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas). Šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo procedūros atliekamos per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo dienos, kurią Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymimas kaip priimtas.

31. Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjų – statytojų įgaliotas asmuo 2024 m. sausio 19 d. per informacinę sistemą „Infostatyba“ Administracijai pateikė pakartotinį prašymą (pirminio prašymo data 2023 m. gruodžio 5 d. registracijos Nr. SRA-01-231205-06793) išduoti statybą leidžiantį dokumentą statinių: 1) pagalbinio ūkio paskirties (negyvenamosios paskirties pastatai), pavadinimas Dirbtuvės Nr.1, kategorija neypatingasis, žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini) teritorija; 2) inžinerinio statinio (kita), pavadinimas Aikštelė, kategorija nesudėtingasis, žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini); 3) pagalbinio ūkio paskirties (negyvenamosios paskirties pastatai), pavadinimas Dirbtuvės Nr. 2, kategorija neypatingasis, žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav. teritorija, statybai pagal Dviejų kūrybinių dirbtuvių ir aikštelės (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. PA-2020-13-RG-TDP, parengtą 2023 metais.

32. Nei IS „Infostatyba“ 2024 m. gegužės 10 d. paskelbtame sprendime, nei Rašte jokios faktinės aplinkybės, susijusios su pakartotinai pateiktu Prašymu, nenurodytos. Iš IS „Infostatyba“ 2024 m. gegužės 10 d. paskelbto sprendimo nėra aišku, ar pagal pakartotinai pateiktą Prašymą Projektas yra pakeistas, jei taip – tai kokioje dalyje.

33. Administracija yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais. Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

34. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų, taip pat ir gero administravimo principo. Bendrieji reikalavimai administraciniam sprendimui yra nustatyti Viešojo administravimo įstatyme.

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šį įstatymą, yra pažymėjęs, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014).

36. Administracinis sprendimas turi būti toks, kad būtų aiškus visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pavyzdžiui, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Administracinis teismas yra pripažinęs Viešojo administravimo įstatymo pažeidimu atvejus, kai iš sprendimo nėra aišku, kokia / kokiomis konkrečiai teisės normomis institucija remiasi (2014 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-439/2014).

37. Teismas taip pat pažymi, kad pareigos motyvuoti individualius administracinius aktus ir nurodyti teisės normas, kuriomis remiantis priimtas ginčo sprendimas, nepaisymas apsunkina administracinio teismo atliekamą tokių aktų teisėtumo patikrą. Viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai. Administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, bei po to pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti (žr. LVAT 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014).

38. Teismas, įvertinęs IS „Infostatyba“ 2024 m. gegužės 10 d. sprendimo motyvus ir Rašto turinį, daro išvadą, kad sprendimas neišduoti statybą leidžiančio dokumento nėra pagrįstas konkrečiais Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimais, todėl negali būti laikomas teisėtu.

39. Reglamento 20 punkte nustatyta, kad, jei statinio projektui nepritariama, apie tai, pridėdamas visus nepritarimo motyvus, savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas paskelbia IS „Infostatyba“ ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po statinio projekto patikrinimo termino pabaigos, arba iki šio termino pabaigos, jei gauti visų statinio projektą privalėjusių patikrinti subjektų sprendimai dėl statinio projekto derinimo ir jei bent vienas subjektas statinio projektui nepritarė.

40. Pagal Reglamento 21 punktą informaciją apie prašymo nagrinėjimą, statinio projekto patikrinimo procedūrų eigą, statybą leidžiančio dokumento išdavimą ar neišdavimą savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas statytoją ar jo įgaliotą asmenį informuoja raštu arba el. paštu.

41. Taigi, Raštas nagrinėjamu atveju yra informacinio pobūdžio, kuriuo pareiškėjai yra papildomai informuoti apie 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą neišduoti statybos leidžiančio dokumento, priimtą IS „Infostatyta“. Iš pareiškėjų skundo turinio akivaizdu, jog pareiškėjai nesutinka su Administracijos Architektūros skyriaus vedėjos 2024 m. gegužės 10 d. sprendimu neišduoti statybos leidžiančio dokumento, priimtu IS „Infostatyta“, kuris pareiškėjams ir sukelia teisines pasekmes. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai pakankamai aiškiai suformulavo ginčo dalyką, t. y. nesutikimą su 2024 m. gegužės 10 d. sprendimu neišduoti statybos leidžiančio dokumento, paskelbtu IS „Infostatyba“, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėjai prašo panaikinti ne 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą neišduoti statybos leidžiančio dokumento, paskelbtą IS „Infostatyba“, o Raštą, nėra reikšminga.

42. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad Administracijos Architektūros skyriaus vedėjos 2024 m. gegužės 10 d. sprendimas neišduoti statybos leidžiančio dokumento, priimtas pažeidžiant Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies, Reglamento 16 ir 19 punktų nuostatas ir yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams.

41. Todėl pareiškėjų skundas tenkinamas, o Administracijos Architektūros skyriaus vedėjos 2024 m. gegužės 10 d. sprendimas neišduoti statybos leidžiančio dokumento, paskelbtas IS „Infostatyba“, panaikinamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, įpareigojant Administraciją pareiškėjų Prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo išnagrinėti iš naujo ir dėl jo priimti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą (ABTĮ 88 straipsnis 2 punktas).

42. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie bylos baigčiai jokios reikšmės neturi ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Pareiškėjai 2025 m. vasario 5 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

44. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

45. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjų skundas tenkinamas, todėl jie įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

46. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 19 d. (toliau – ir Rekomendacijos).

47. Nustatyta, kad pareiškėjus byloje pagal 2024 m. birželio 4 d. sudarytas atstovavimo sutartis teisme atstovavo advokatas S. A.. 2025 m. vasario 5 d. Byloje prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suvestinė, PVM sąskaitos faktūros 2024 m. birželio 7 d. NJORD Nr. 24-0390 ir 2024 m. liepos 31 d. NJORD Nr. 24-0483 ir jų apmokėjimo dokumentai patvirtina, kad pareiškėjai byloje patyrė šias išlaidas: 1 064,80 Eur už teisines paslaugas (kliento dokumentų analizė, skundo parengimas ir atsakovo atsiliepimo analizė) ir 22,50 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą.

48. Byloje prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų 2025 m. vasario 5 d. suvestinėje nurodyta 11,25 Eur suma už žyminio mokesčio sumokėjimą laikoma rašymo apsirikimu. Pagal byloje esantį 2024 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymą, pareiškėjai patyrė 22,50 Eur išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.

49. Tenkinus pareiškėjų skundą, jiems iš atsakovės priteistina 22,50 Eur išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.

50. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

51. Visų pirma pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, jog jos įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį. Pavyzdžiui, susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas gali būti sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245-/2012).

52. Nagrinėjamu atveju Klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitoje atskirai išskirtas kliento pateiktų dokumentų vidinis situacijos vertinimas yra laikytinas vienos rūšies teisinės paslaugos – skundo parengimo – dalis.

53. Nustatyta, kad pareiškėjai skundą pateikė 2024 m. birželio 19 d., todėl remiantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu ir 7 punktu, taikytinas 2023 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2 110,3 Eur ir už advokato paslaugas rengiant skundą pareiškėjams gali būti maksimaliai atlyginta 5 275,75 Eur (2 110,3 Eur x 2,5).

54. Iš pateiktos Klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos matyti, kad pareiškėjai taip pat patyrė išlaidų už atsakovės atsiliepimo į skundą analizę (1,25 val.). Ši teisinė paslauga laikytina pasirengimo teismo posėdžiui dalimi.

55. Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas koeficientas – 0,1. Apskaičiuojant maksimalią sumą už vieną pasirengimo teismo posėdžiui valandą, atsižvelgiant į suteiktos paslaugos laiką (2024 m. liepos 5 d.) taikomas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 161,00 Eur (2024 m. I ketvirtis). Maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už valandą pagal Rekomendacijų 8.19 punktą siekia 216,10 Eur (0,1 x 2161,00 Eur = 216,10 Eur).

56. Pareiškėjų prašoma priteisti 1 064,80 Eur suma už advokato teisines paslaugas neviršija maksimalaus konkrečiu atveju pagal Rekomendacijas galimo priteisti dydžio. Įvertinus bylos pobūdį, nagrinėjamų teisinių klausimų sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas, ši suma visa apimtimi priteistina pareiškėjams iš atsakovės Administracijos.

57. Iš viso pareiškėjams priteistina po 271,83 Eur (1064,80 Eur + 22,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų E. A., R. A., I. G. ir R. G. skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjos 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą neišduoti statybą leidžiančio dokumento Dviejų kūrybinių dirbtuvių ir aikštelės (duomenys neskelbtini), statybos projektui, paskelbtą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją statytojų E. A., R. A., I. G. ir R. G. įgalioto asmens 2024 m. sausio 19 d. per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktą pakartotinį prašymą (pirminio prašymo data 2023 m. gruodžio 5 d. registracijos Nr. SRA-01-231205-06793) išduoti statybą leidžiantį dokumentą statinių: 1) pagalbinio ūkio paskirties (negyvenamosios paskirties pastatai), pavadinimas Dirbtuvės Nr.1, kategorija neypatingasis, žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav. teritorija; 2) inžinerinio statinio (kita), pavadinimas Aikštelė, kategorija nesudėtingasis, žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini); 3) pagalbinio ūkio paskirties (negyvenamosios paskirties pastatai), pavadinimas Dirbtuvės Nr. 2, kategorija neypatingasis, žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav. teritorija, statybai pagal Dviejų kūrybinių dirbtuvių ir aikštelės (duomenys neskelbtini)F, statybos projektą Nr. PA-2020-13-RG-TDP, parengtą 2023 metais, išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėjų E. A., R. A., R. G. ir I. G. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas patenkinti.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjų E. A., R. A., R. G. ir I. G. naudai po 271,83 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.