Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Jurgitai Pocienei, dalyvaujant R. B., išnagrinėjęs R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-07-24 nutarimu R. B. už ATPK 126 str. 1 d., 124¹ str. 7 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą nubaudė 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Klaipėdos apygardos teismo 2013-09-16 nutartimi šis nutarimas paliktas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą (ATPK 329 str.). R. B. prašyme nurodytos aplinkybės formaliai atitinka ATPK 329 str. numatytus reikalavimus ir sąlygas teisės atėmimo terminui sutrumpinti, tačiau sprendžiant šį klausimą, turi būti atsižvelgta taip pat ir į administracinės nuobaudos tikslus bei faktines bylos aplinkybes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Teismai, spręsdami dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, tiria ne tik tai, ar egzistuoja ATPK 329 str. nustatytos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamiesi sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnį, galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą yra nuobaudą paskyrusio organo (pareigūno) teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, privalu objektyviai įvertinti visus prašančio sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą asmens pateiktus dokumentus bei jo argumentus, susijusius su šio klausimo sprendimu. Sprendžiant šį klausimą, taip pat būtina įvertinti, ar pasiekti Administracinių teisės pažeidimo kodekso 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Atsižvelgdamas į tai, kokį pavojų transporto eismo saugumui kelia vairavimas esant neblaiviam, įstatymų leidėjas numatė griežtas nuobaudas jau vien už patį vairavimo neblaiviam faktą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju R. B., vairuodama neblaivi, faktiškai sukėlė eismo įvykį, automobiliu atsitrenkdama į stulpą, jai buvo nustatytas 1,46 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis, t.y. trūko visai nedaug iki tos ribos, kai asmeniui nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis laikomas vidutiniu (nuo 1,51 iki 2,5 promilės), todėl akivaizdu, kad pažeidimas nebuvo atsitiktinis, nebuvo netyčinio pobūdžio, kai asmuo leistiną ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti pavartojus alkoholio (nuo 0,41 promilės) viršija tik nežymiai. Nagrinėjamu atveju ši riba buvo viršyta ženkliai. Nepaisant to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-24 nutarimu R. B. buvo paskirta minimali nuobauda, numatyta ATPK 126 str. 1 d. R. B. pavojinga veika sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, kadangi ji buvo ne šiaip sustabdyta vairuojanti transporto priemonę neblaivi, o padarė eismo įvykį. R. B. pažeidimas įstatymų leidėjo vertinamas kaip šiurkštus (ATPK 27 str. 1 d.). Be to, R. B. dėl padaryto pažeidimo neprisipažino, stengėsi apsunkinti pažeidimo tyrimą, išvengti atsakomybės už pažeidimą, kas patvirtina, kad dėl pažeidimo ji nesigailėjo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog aplinkybė, kad pažeidimą padariusio asmens darbui yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemonę, nėra išimtinė ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Apdairus ir rūpestingas asmuo nerizikuotų netekti teisės vairuoti, jei ši teisė asmeniui yra ypatingai svarbi dėl dirbamo darbo ar kitų aplinkybių. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Vien tas faktas, kad pažeidėjas dėl savo pažeidimo patiria neigiamas įstatymo numatytas pasekmes, teismui neduoda pagrindo švelninti administracinę nuobaudą, kadangi šias neigiamas pasekmes numato įstatymų leidėjas, o dėl jų atsiradimo kaltas pats pažeidėjas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad R. B. buvo taikytas minimalus ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas teisės atėmimo terminas, teismo nuomone, R. B. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, paskirtos nuobaudos tikslai nebus pasiekti, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo R. B. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302⁴ str., 329 str.,

nutaria:

R. B. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.