Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Diana Jakubėnė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: G. K., A. K., L. K., A. D., valstybės įmonei Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.

CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Testamento sudaręs nebuvo. Po jo mirties teisę priimti palikimą galėjo jo pirmo eilės įpėdiniai pagal įstatymą – vaikai G. K. ir L. K., tačiau jie dėl palikimo priėmimo į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, o po bylos iškėlimo teisme nurodė, kad sutinka, jog turtą paveldėtų pareiškėjas.

Kiti du suinteresuoti asmenys – A. K. ir A. D., t. y. palikėjo brolis ir sesuo – ketvirtos eilės įpėdiniai, taip pat dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Pareiškėjas S. K., kaip vienintelį argumentą dėl ko nustatytais terminais nesikreipė dėl palikimo priėmimo nurodė, tai, kad manė, jog palikimą priims mirusiojo įpėdiniais. Ir tik sužinojęs, jog palikėjo vaikai bei brolis ir sesuo neketina priimti palikimo, kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Šiuo nagrinėjimu atveju terminas palikimui priimti praleistas iš esmės nežymiai, t. y. pareiškėjas į notarų biurą po palikėjo mirties kreipėsi praėjus šiek tiek daugiau nei 9 mėnesiams, t. y. šiek tiek daugiau nei 6 mėnesiams nuo termino pasilikimui priimti pabaigos, tačiau teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo elgesį, bei į tai, kad V. K. įpėdiniai, kurie šioje byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis, nei po palikėjo mirties, nei bylos nagrinėjimo metu, neišreiškė jokio noro priimti mirusiojo V. K. palikimą, vertina pareiškėjo elgesį, kaip pakankamai rūpestingą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kol įpėdinis, turintis teisę paveldėti pirmasis, per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys). Kai įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, taip pat atsisako jį priimti, nesant kitų tos pačios eilės įpėdinių, teisė priimti palikimą pereina kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės, t. y. paskesnės eilės įpėdiniams (CK 5.50 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju niekas dėl palikimo, likusio po V. K. mirties nesikreipė, kiti galimi įpėdiniais prieštaravimų dėl pareiškėjo pareiškimo nepateikė, nenustatyta, kad teigiamu teismo sprendimu būtų pažeisti kitų suinteresuotų asmenų interesai.

Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir S. K. pareiškimas tenkintinas ir atnaujintinas terminas palikimui, atsiradusiam po V. K. mirties, priimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalimi, 5.57 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo S. K. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą, skaičiuojant šį terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.