Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-421-324/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-18
Bylos Nr.: e2A-421-324/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-02948-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Tomas Romeika, Tomas Ridikas
Ieškovas: I. P.
Atsakovas: G. P.
Trečiasis asmuo: AB „Swedbank“, Big Bank AS

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-421-324/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02948-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Ridiko ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui G. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo bei atsakovo G. P. priešieškinį ieškovei I. P. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – AB „Swedbank“, Big Bank AS.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. P. (toliau – ir ieškovė) prašė teismo: 1) nutraukti jos ir atsakovo G. P. (toliau – ir atsakovas) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 250), dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti, kad ieškovei po santuokos nutraukimo paliekama iki santuokos buvusi pavardė – „Š.“, o atsakovui – „P.“; 3) nenustatyti termino susitaikyti; 4) nustatyti nepilnamečio sūnaus D. P. (toliau – ir nepilnametis sūnus) gyvenamąją vietą kartu ieškove, jeigu nepilnametis vaikas neišreikš nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo bylos iškėlimo teisme iki sūnaus pilnametystės, bet ne trumpiau nei jis mokysis pagal vidurinio ugdymo (mokymo) bendrąją programą, o šių lėšų tvarkyta uzufrukto teise paskirti ieškovę; 6) nenustatyti sutuoktinių išlaikymo po santuokos nutraukimo vienas kitam; 7) priteisti ir pripažinti atsakovo santuokos metu įgytą pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 141 000 Eur, asmenine atsakovo nuosavybe; 8) priteisti ir pripažinti atsakovo paveldėjimo būdu nuosavybės teise įgytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo nuosavybe; 9) pripažinti ir priteisti šalių santuokos metu atsakovo nuosavybės teise įgytus vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) asmenine atsakovo nuosavybe; 10) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise valdyti automobilį Jaguar Land Rover Limited Discovery, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 11 900 Eur; 11) priteisti ieškovei iš atsakovo 5950 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkantį automobilį Land Rover Discovery, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 12) priteisti ieškovei iš atsakovo 70 500 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę nekilnojamojo turto (namo, esančio (duomenys neskelbtini)) dalį; 13) modifikuoti sutuoktinių prievolę – 2008 m. sausio 10 d. paskolos sutartį – nustatant, jog ši prievolė pagal sutartį pripažintina atsakovo asmenine prievole.

2. Nurodė, kad su atsakovu bendro ūkio nebeveda nuo 2022 m. kovo mėn. Šalys santuokoje susilaukė dviejų vaikų – šiuo metu pilnametės dukters K. P. ir nepilnamečio sūnaus D. P.. Ji ne kartą su vaiku buvo išėjusi iš namų dėl atsakovo smurto, tačiau atsakovui atgailaujant sugrįždavusi. Po 2023 m. liepos 31 d. įvykusio incidento ji galutinai apsisprendė palikti santuokos metu įsigytą būstą, kuomet atsakovas apsvaigęs nuo alkoholio smurtaudamas ieškovei nežymiai sutrikdė sveikatą. Santuoka iširo, kadangi ieškovas pažeidė sutuoktinių lojalumo ir pagarbos vienas kitam pareigą (piktnaudžiavo alkoholiu, smurtavo prieš ieškovę, dažnai plūsdavosi necenzūriniais žodžiais ir įžeidinėjo ieškovę vaiko akivaizdoje, nepalaikė sutuoktinės, neprisidėdavo prie namų ūkio darbų, nesiekė spręsti problemų).

3. Atsakovas priešieškiniu teismo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės; 2) šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu; 3) priteisti iš ieškovė nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išmokos dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus sumokant į atsakovo nurodytą banko sąskaitą arba grynaisiais pinigais iki einamojo mėnesio 20 d.; 4) priteisti iš ieškovės išlaikymo sūnui įsiskolinimą 2 400 Eur, susidariusį per laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. balandžio 31 d.; 5) nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą; 6) bendravimo tvarkos su vaiku nenustatyti, po santuokos nutraukimo abu tėvai turi lygias teises ir pareigas netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, dalyvauti jo auklėjime nepriklausomai nuo to, kur šie gyvena; 7) santuokos metu įgytą turtą: a) pastatą – gyvenamąjį, namą, esantį (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklus padalinti šalims po lygiai, pripažįstant ½ nurodyto turto asmenine kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybe; b) automobilį Jaguar Land Rover Limited Discovery, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą atsakovo vardu asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui; 8) nutraukus santuoką su AB „Swedbank“ 2008 m. sausio 9 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 08-002084-FA bei 2021 m. gruodžio 22 d. su BigBank AS sudarytą vartojimo kredito sutartį palikti nemodifikuotas – pagal šias sutartis prievolės lieka solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis; 9) po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes „P.“ ir „Š.“; 10) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4. Nurodė, kad šalių santuokiniai ryšiai nutrūkę nuo 2022 m. rugsėjo 8 d., kuomet ieškovė išėjo iš namų, palikusi atsakovą su vaikais. Atsakovas sutiko su santuokos nutraukimu, tačiau nesutiko su ieškovės nurodyta santuokos iširimo priežastimi. Atsakovas alkoholį vartoja saikingai (dirba operatoriumi, daug metų dirbo vairuotoju). 2022 m. liepos 31 d. įvyko incidentas, tačiau po jo šalys susitaikė ir toliau gyveno normalų šeimyninį gyvenimą. Dar iki 2022 m. liepos 31 d. įvykio atsakovas pajuto, kad ieškovė jį ignoruoja, neklauso jo nuomonės, į atsakovo poreikius nekreipia dėmesio, nerodo pagarbos ir neteikia moralinės paramos. Jis pastebėjo, kad ieškovė susirašinėja su kitu atsakovui nežinomu asmeniu, dėl ko ir įvyko 2022 m. liepos 31 d. konfliktas.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ rašytiniais paaiškinimais prieštaravo ieškinio reikalavimui priteisti atsakovui vienasmeniškai vykdyti solidariąją šalių prievolę pagal 2008 m. sausio 9 d. kredito sutartį Nr. 08-002084-FA.

Žemesnės instancijos teismas

6. Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 26 d. daliniu sprendimu šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu; iš ieškovės priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo 2023 m. kovo 22 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi lygias teises ir pareigas netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, dalyvauti jo auklėjime bendru ieškovės ir atsakovo sutarimu. Dalinis sprendimas įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 25 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 16 d. galutiniu sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 250, santuokos liudijimas AA Nr. 094919), nutraukė dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko ieškovei iki santuokos turėtą pavardę „Š.“, o atsakovui G. P. pavardę „P.“. Priteisė iš ieškovės išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 9 d. iki 2023 m. kovo 21 d., sudarantį 1 213 Eur. Nepriteisė ieškovei ir atsakovui išlaikymo vienas iš kito. Padalino santuokoje įgytą bendrą sutuoktinių turtą lygiomis dalimis ir priteisė ieškovei ir atsakovui po 1/2 dalį: 1) gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) vandentiekio tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo prievolę trečiajam asmeniui BigBank AS, veikiančiam per BigBank AS filialą, pagal 2021 m. gruodžio 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-21035744 pripažino asmenine atsakovo prievole. Po santuokos nutraukimo prievolę trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ pagal 2008 m. sausio 9 d. kredito sutartį Nr. 08-002084-FA, pripažino solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė transporto priemonę Jaguar Land Rover Limited Discovery, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini). Papildė 2023 m. liepos 26 d. daliniu sprendimu nustatytą ieškovės ir jos sūnaus bendravimo tvarkos principą ir nustatė tokią ieškovės ir jos nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką: 1) motina bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio poriniais savaitgaliais, pasiimdama sūnų šeštadienį iš jo gyvenamosios 10.00 val., iki sekmadienio 20.00 val., kuomet sūnus grįžta į savo gyvenamąją vietą; 2) per Tėvo dieną (kiekvieną pirmą birželio sekmadienį) sūnus būna su tėvu; jei tas savaitgalis yra motinos bendravimo laiko, motina tą sekmadienį užtikrina sūnaus grįžimą į jo gyvenamąją vietą iki 10.00 val.; 3) per Motinos dieną (kiekvieną pirmą gegužės sekmadienį) sūnus būna su motina, jai pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios 10.00 val. ir užtikrinant grįžimą į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; 4) motina bendrauja su sūnumi neporiniais metais Kūčių dieną, pirmą ir antrąją šv. Kalėdų dieną, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos Kūčių dieną 17.00 val. ir užtikrindama vaiko grįžimą į gyvenamąją vietą antrąją šv. Kalėdų dieną iki 19.00 val.; 5) motina bendrauja su sūnumi poriniais metais – pirmą ir antrą Velykų dieną, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą Velykų dieną 10.00 val. ir užtikrindama jo grįžimą į gyvenamąją vietą antrą šv. Velykų dieną iki 19.00 val.; 6) vasaros atostogų metu motina gali pasiimti sūnų atostogauti Lietuvoje ar užsienyje nepertraukiamai 7 dienas, apie numatomas atostogas (sūnaus pasiėmimo ir grąžinimo laiką, atostogų vietą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje) motina raštu (SMS žinute, elektroniniu paštu) informuoja tėvą kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas; 7) motinos ir sūnaus bendravimas vyksta atsižvelgiant į vaiko interesus ir sūnaus norą bendrauti bei leisti laiką su motina. Panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

8. Nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad šalių bendrąja nuosavybe esantis turtas šalims dalytinas lygiomis dalimis, o atsižvelgiant į atsakovo asmeninę prievolę grąžinti vartojimo kreditą, už kurį įsigytas lengvasis automobilis, transporto priemonė Jaguar Land Rover Limited Discovery, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteistina atsakovui, ieškovei neišmokant kompensacijos. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą pateikti duomenys, jog atsakovas minėtą transporto priemonę bylos nagrinėjimo metu iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pagal į bylą pateiktus duomenis pardavinėjo už 11 900 Eur, laikytina, kad minėtos transporto priemonės vertė 11 900 Eur. Esminis šalių ginčas byloje yra dėl bendro nekilnojamojo turto padalijimo būdo – ieškovė prašo turtą natūra priteisti atsakovui, ieškovei išmokant pusės turto vertės kompensaciją, o atsakovas prašo turtą padalyti natūra, pripažįstant, kad kiekvienai iš šalių nekilnojamasis turtas priklauso po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise.

9. Nustatė, kad pagal 2023 m. vasario 2 d. Nekilnojamojo turto registro išrašus ginčo gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė – 50 400 Eur, o ginčo vandentiekio tinklų – 11 800 Eur. Ieškovė tikimybę, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo rinkos vertė yra didesnė, nei įkainota Nekilnojamojo turto registre, grindė tuo, kad kaimynystėje esantis maždaug 20 m² didesnis gyvenamasis namas su 6,37 a žemės sklypu buvo pardavinėjamas už 205 000 Eur kainą bei kad (duomenys neskelbtini) esančių 4 gyvenamųjų namų pardavimo kainos internetiniame nekilnojamojo turto skelbimų tinklapyje yra nuo 134 900 Eur iki 299 000 Eur. Be to, ieškovė pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenis, kad ginčo namo vidutinė rinkos vertė nuo 2023 m. sausio 1 d. 126 000 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. – 144 000 Eur. Kitų duomenų apie šalims bendrosios nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertę byloje nėra. 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje šalys nurodė, jog ginčo turto vertės teismo ekspertize neįrodinės. Teismas vertino, kad iš į bylą pateiktų duomenų labiausiai tikėtina ginčo gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė pagal byloje esančius įrodymus yra 126 000 Eur (2023 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro suskaičiuota statinio vidutinės rinkos vertė), o vienintelis įrodymas, pagrindžiantis ginčo vandentiekio tinklų vertę, yra Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta vertė – 11 800 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra atliktas individualus ginčo nekilnojamojo turto vertinimas, į bylą pateikti neišsamūs turto vertės duomenys, yra pagrindas spręsti, kad teismo sprendimu nustatyta bendrosios nuosavybės teise šalims priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra gana netiksli. Toks netikslumas lemia, kad tuo atveju, jei būtų nustatoma kompensacija už vienam iš bendraturčių (sutuoktinių) tenkančią didesnę turto dalį, kyla didelė rizika, kad priteista kompensacija negalėtų būti vertinama kaip teisinga.

10. Konstatavo, kad nekilnojamojo turto padalijimas natūra šalims sukeltų nepatogumus dėl naudojimosi šiuo turtu bendrai, tačiau teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovės prašomas nekilnojamojo turto padalijimo būdas, turtą natūra priteisiant atsakovui, o ieškovei kompensaciją, ginčo atveju yra pranašesnis ir tinkamesnis. Šioje byloje atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jo turtinė padėtis nesudaro galimybių ieškovei išmokėti kompensaciją, ieškovė bylos nagrinėjimo metu to neginčijo, kad nutraukus šalių santuoką ieškovas būtų finansiškai pajėgus išmokėti ieškovės prašomą 70 500 Eur kompensaciją, šalys nurodė neturinčios dalytinų bendrų lėšų (santaupų ir pan.). Atsakovo pateikti duomenys apie jam išmokėtą darbo užmokestį tikėtinai pagrindžia, kad atsakovas nėra finansiškai pajėgus išmokėti 68 900 Eur kompensaciją. Tokia aplinkybė lemia, kad teismo sprendimas priteisti kompensaciją nebūtų itin lengvai įvykdomas. Teismas laikė, kad neturi pagrindo nukrypti nuo įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtinto prioritetinio bendro sutuoktinių turto padalijimo natūra, dėl to tenkino priešieškinio reikalavimą dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinti šalims lygiomis dalimis po ½ dalį.

11. Spręsdamas dėl prievolių padalinimo teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas su AB „Swedbank“ 2008 m. sausio 9 d. sudarė kredito sutartį Nr. 08-002084-FA, pagal kurią ieškovui ir atsakovei suteiktas 60 820,20 Eur kreditas, kuris mėnesinėmis įmokomis turi būti grąžintas iki 2046 m. sausio 9 d. Byloje nėra ginčo, kad prievolės, kylančios pagal 2008 m. sausio 9 d. kredito sutartį, yra solidarios ieškovės ir atsakovės prievolės. Ieškovė patikslintame ieškinyje pareiškė reikalavimą modifikuoti 2008 m. sausio 10 d. paskolos sutartį ir pripažinti, kad prievolės pagal minėtą sutartį yra asmeninės atsakovo prievolės, tačiau modifikavimo motyvų neišdėstė, prašė deklaratyviai. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu prieštaravo šiam patikslinto ieškinio reikalavimui. Nagrinėjamoje byloje nenustačius aplinkybių, kad prievolė pagal šalių su trečiuoju asmeniu AB „Swedbank“ 2008 m. sausio 9 d. sudarytą kredito sutartį būtų asmeninė kurio nors iš sutuoktinių prievolė, trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ pareiškus prieštaravimą dėl prievolės modifikavimo, teismas patikslinto ieškinio reikalavimą modifikuoti kredito sutartį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. galutinio sprendimo dalį: priteisti ir pripažinti atsakovo santuokos metu nuosavybės teise įgytą pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 126 000 Eur vertės, asmenine atsakovo nuosavybe; priteisti ir pripažinti vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 11 800 Eur vertės asmenine atsakovo nuosavybe; priteisti ieškovei iš atsakovo 68 900 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesniąją sutuoktinių nekilnojamojo turto dalį pastato - gyvenamojo namo, Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 126 000 Eur, ir vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vertė 11 800 Eur; modifikuoti šalių kreditorinę prievolę pagal 2008 m. sausio 10 d. Paskolos sutartį Nr. 08-002084-FA, paskolos davėjas – Swedbank, AB, nustatant, jog ši prievolė pagal Sutartį pripažintina atsakovo asmenine prievole; paskirti nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vertinimo ekspertizę; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nesutiktina su teismo sprendimo dalimi dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimo, teismas nevertino padalijimo natūra nepriimtinumo ir negalimumo. Ginčo atveju egzistuoja abi minimos sąlygos. Padalijimo natūra negalimumas pasireiškia tuo, jog ginčo nekilnojamasis pastatas yra nepritaikytas dviem šeimos ūkiams, techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ir turto dalių atskirti. Namo erdvė pritaikyta tik vienai šeimai. Nepriimtinumas pasireiškia tuo, jog atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, kuris ne sykį sutrikdė jai sveikatą. Atsakovas persekiojo ieškovę, piktnaudžiauja alkoholiu, daug metų smurtavo, dėl to buvo patirti sužalojimai, atsakovas pripažintas kaltu ir teismo nuteistas. Teismas nevertino atsiradusių pasekmių, jog ieškovė bijo būti šalia atsakovo dėl nuolatinio jo elgesio ieškovės atžvilgiu, taip pat nevertino, kad esant tokiam ginčo namo padalijimui šiurkščiai pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai. Teismo sprendimu yra pažeistas teisingumo principas, nes ieškovė, negalėdama gyventi ginčo name, priversta nuomotis būstą ir dar mokėti bankui kreditą nesinaudodama ginčo turtu. Ieškovė finansiškai nepajėgi mokėti už nuomojamą būstą ir bankui paskolą už namą, kuriuo ji nesinaudoja.

1.2. Teismas nevertino, jog teismo posėdžio metu liudytojos G. V. ir M. M. patvirtino, kad ginčo name dėl jo išplanavimo negali gyventi dvi atskiros šeimos. Antrame aukšte yra trys miegamieji – du iš jų vaikų, trečias – sutuoktinių. Pirmame aukšte bendra svetainė su virtuve, todėl iš esmės viena šalis neturi savo asmeninės erdvės. Pakeisti jau esamą išplanavimą nėra galimybių, įėjimas yra vienas. Norint pakeisti namo išplanavimą, kad galėtų gyventi du atskiri šeimos ūkiai, reikalinga investuoti pinigines lėšas, gerinti pastatą, tačiau tam nėra pinigų.

1.3. Teismas nesilaikė kasacinio teismo praktikos, reglamentuojančios, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta tikroji jo vertė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-381/2022 32 punktą ir jame išdėstytą praktiką).

Žemesnės instancijos teismas

1.4. Teismas konstatavo, jog nustatytina ginčo nekilnojamojo turto vertė 2023 m. lapkričio 16 d. Nurodė, jog byloje nėra atliktas individualus ginčo nekilnojamojo turto vertinimas, todėl teismo sprendimu nustatyta šalims priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra gana netiksli. Toks netikslumas lemia, kad tuo atveju, jei būtų nustatoma kompensacija už vienam iš bendraturčių (sutuoktinių) tenkančią didesnę turto dalį, kyla didelė rizika, kad priteista kompensacija negalėtų būti vertinama kaip teisinga. Neaišku, kodėl nebuvo skirta turto vertinimo ekspertizė, kad būtų nustatyta tikra namo kaina ir priteista kompensacija. Sutinka, kad tokia ekspertizė būtų skiriama apeliacinės instancijos teisme.

1.5. Teismas nurodė, jog atsakovo pateikti duomenys apie jo gaunamą darbo užmokestį, pagrindžia, kad jis nėra finansiškai pajėgus išmokėti 68 900 Eur kompensaciją. Teismo motyvai dėl kompensacijos priteisimo nepagrįsti, kadangi nėra atlikta turto vertinimo ekspertizė, kuria remiantis būtų galima kalbėti apie priteistinus kompensacijos dydžius.

Šalies argumentai

1.6. Ieškovė prašo modifikuoti ir po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovo prievole, kurią atsakovas vykdytų asmeniškai kaip kredito gavėjas. Ieškovė sutinka, kad gavus kompensaciją už atsakovui atitekusią didesnę nekilnojamojo turto dalį, jai būtų atskaityta pusė negrąžintos paskolos už ginčo turtą. Nekilnojamojo turto atidalijimo atveju, kaip prašo atsakovas, jis ateityje įgytų žymiai daugiau prioritetinių teisių nei ieškovė, valdydama jai priklausančią ½ nekilnojamojo turto dalį žemės sklype, kuris priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise.

1.7. Netenkinus ieškovės reikalavimo priteisti atsakovui gyvenamąjį namą ir vandentiekio tinklus, priteisiant ieškovei kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį, ieškovė sutinka parduoti bendrą nekilnojamąjį turtą, atsiskaityti su kreditoriais ir atsidalinti likusią pinigų sumą lygiomis dalimis.

1.8. Skundžiamame sprendime nepasisakyta nei apie žyminį mokestį, nei apie patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas. Teismas nepagrįstai nurodė, jog patenkintų turtinių reikalavimų skaitinė išraiška yra beveik ta pati, tai yra kiekviena iš šalių iš esmės laimėjo pusę bylos, bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje nėra skirstomos ir kiekviena šalis paliekama prie jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nėra aiškūs teismo argumentai, kad ieškovė išvengė 12 997,20 Eur dydžio prievolės, kuomet automobilis Jaguar Land Rover Limited Discovery pripažintas atsakovo asmenine nuosavybe ir priteistas jam, neišmokant ieškovei kompensacijos. Ieškovė prarado didesnę turto dalį, nes paskola už šį automobilį buvo mokama gyvenant santuokoje iš bendrų lėšų, o atsakovas neteisėtai praturtėjo ieškovės sąskaita.

Atsiliepimas

13. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Byloje nėra ginčo, jog šalys, gyvendamos santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo (pasistatė) gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei vandentiekio tinklus. Gyvenamojo namo statyba užbaigta 2018 m. rugpjūčio 31 d. Šalys iš AB „Swedbank“ (buvęs AB Bankas „Hansabankas“) paėmė 60 820 Eur kreditą gyvenamojo namo statybai, ši prievolė solidari. Žemės sklypas (0,0640 ha ploto), esantis (duomenys neskelbtini), yra atsakovo asmeninė nuosavybė, nes įgytas 2007 m. balandžio 11 d. Dovanojimo sutarties Nr. 2-1128 pagrindu, be to, gyvenamojo namo statybai 30 000 litų (8690,61 Eur) atsakovui padovanojo tėvas.

Šalies argumentai

2.2. Ieškovė prašymą nukrypti nuo prioritetinio nekilnojamojo turto padalinimo natūra grindė priešiškais santykiais su atsakovu ir gyvenamojo namo nedalumu. Teismas teisingai nurodė, jog ieškovės nurodytos aplinkybės yra svarbios, tačiau būtina atsižvelgti į kitas aktualias aplinkybes – ar ieškovės prašomas nekilnojamojo turto padalinimas, turtą priteisiant atsakovui, o ieškovei kompensaciją, yra pranašesnis ir tinkamesnis ginčo sprendimo būdas, lyginant su prioritetiniu turto padalinimu natūra. Dėl 2022 m. liepos 31 d. įvykusio incidento atsakovas savo kaltę pripažino, suprato padaręs klaidą, ieškovės atsiprašė ir toliau gyveno santuokinį gyvenimą, vedė bendrą ūkį, rūpinosi vaikais, namuose vietos pakako visiems. Atsakovas norėjo šeimą išsaugoti, tačiau ieškovė 2022 m. rugsėjo 8 d., palikusi jį su vaikais, išėjo iš namų ir jų santuokiniai ryšiai nutrūko. Ieškovė tvirtina, kad viename name šalys negalėtų gyventi dėl priešiškų santykių, dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, teisme atsakovą neigiamai apibūdino liudytojos (ieškovės draugės), kurios davė ieškovei naudingus parodymus. Šalys bendrą turtą gali valdyti ir naudoti kartu, tam kliūčių atsakovas nedarys. Name yra pakankamai tiek atskirų patalpų, kurias šalys galėtų naudoti atskirai ir jas techniškai paskirstyti, tiek bendro naudojimo patalpų.

2.3. Ieškovės prašymas šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą paskirti atsakovui natūra, o jai priteisti iš atsakovo 70 500 Eur kompensacija, yra nepagrįstas, nes pažeistų atsakovo ir su juo gyvenančių vaikų teises ir teisėtus interesus. Ieškovė leistinais įrodymais nepagrindė kompensacijos dydžio. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Ieškovė nepateikė turto vertintojų ar oficialaus Registrų centro nekilnojamojo turto vertinimo, skirti teismo ekspertizės dėl turto įvertinimo nepageidavo, todėl neįrodė savo teiginio dėl dalintino turto vertės (CPK 178 straipsnis). Atsakovas priešieškiniu prašė turtą dalinti natūra po ½ dalį, dėl to dalinant turtą jo vertė neaktuali. Ieškovei nepageidaujant skirti turto vertės nustatymo ekspertizės, nebuvo pagrindo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę teismo iniciatyva.

2.4. Teismas, netenkindamas ieškovės prašymo padalijant turtą jai priteisiant kompensaciją, pagrįstai sprendė, kad atsakovas neturėtų galimybės išmokėti bet kokio dydžio kompensaciją. Ieškovė yra palikusi šeimą, atsakovas vienas išlaiko sūnų, namus, moka mokesčius, kredito įmokas, jo darbo užmokestis nėra didelis, jo užtenka tik būtinų poreikių patenkinimui ir mokestinių prievolių įvykdymui. Priteisus ieškovės prašomą kompensaciją, būtų pažeistos ne tik atsakovo, bet ir vaikų teisės. Neišgalint išmokėti priteistos kompensacijos, išieškojimas būtų nukreiptas į nekilnojamąjį turtą, kuris būtų parduotas iš varžytynių, o atsakovas ir vaikai prarastų gyvenamąjį plotą. Teismui padalinus turtą natūra po ½ dalį, šalys turi laiko ir galimybę ieškoti priimtinų sprendimo būdų: bendrai parduoti namus; pasikeitus situacijai, turtinei padėčiai, vienas iš kito išpirkti jam priklausančią dalį.

2.5. Solidarią prievolę modifikuoti be kreditoriaus ir vieno iš skolininkų sutikimo nėra teisinio pagrindo, todėl šis ieškovės prašymas netenkintas pagrįstai.

2.6. Nesutiktina su ieškovės teiginiu, kad jos reikalavimų buvo patenkinta daugiau. Santuoką nutraukti prašė abi šalys, tik nuspręsta, kad dėl šeimos iširimo kaltas atsakovas. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, išlaikymas priteistas iš ieškovės, turtas ir kreditoriniai reikalavimai faktiškai patenkinti pagal priešieškinyje reiškiamus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

16. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, nutraukęs šalių santuoką, pagrįstai natūra padalijo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, ar tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas pateikė gyvenamojo namo inventorizacinės bylos duomenis apie ginčo gyvenamojo namo išplanavimą ir šeimos sudėties pažymėjimą (name gyvenamąją vietą deklaravo ieškovė, šalių pilnametė dukra, atsakovas ir šalių nepilnametis sūnus).

18. Apeliantė nepateikė nuomonės dėl šių įrodymų priėmimo.

19. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę dėl atsakovo pateiktų naujų įrodymų, į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai įvertinti šalių nepilnamečio vaiko interesai, priima atsakovo pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas juos įvertina tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui įvertinti.

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo

21. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nagrinėjamu atveju šalims priklausančio gyvenamojo namo su vandentiekio tinklais padalijimas natūra yra tinkamesnis ir pranašesnis šio turto padalijimo būdas.

22. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą reglamentuojančias materialinės teisės normas ir jų taikymą formuojančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl apeliacinės instancijos teismas to nekartoja.

23. Teisėjų kolegija atmeta neįrodytą apeliantės argumentą, kad gyvenamojo namo natūrinis padalijimas neįmanomas dėl jo negalimumo.

24. Padalijimo negalimumą ieškovė įrodinėjo liudytojų parodymais apie namo išplanavimą, aplinkybe, kad antrame namo aukšte yra trys miegamieji, o name – vienas įėjimas bei bendra erdvė pirmajame aukšte, todėl, anot apeliantės, esamo išplanavimo pakeitimas negalimas. Tačiau pažymėtina, kad apeliantė nepateikė jokių tokio išplanavimo pakeitimo negalimumą patvirtinančių objektyvios kilmės įrodymų. Su namo perplanavimu susijusių techninių pokyčių vertinimas reikalauja specialių žinių (architektų, kitų statybos ar interjero specialistų vertinimų, projektų, išvadų ar pan.), įrodančių perplanavimo, antro įėjimo įrengimo galimybę/negalimumą, namo rekonstrukciją pritaikant jį gyventi dviejų asmenų ūkiams, tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinio proceso metu (CPK 177 straipsnio 2, 3 dalys, 178 straipsnis, 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš apeliacinėje byloje atsakovo į bylą pateiktų namo inventorizacinės bylos duomenų negalima daryti išvados, kad namo perplanavimas neįmanomas.

25. Pastebėtina, jog aplinkybė, kad namo antrajame aukšte yra trys miegamieji, niekaip nepatvirtina apeliantės teiginio apie negalimumą šiuos kambarius padalinti (apeliantė nurodo, kad du miegamieji priklauso vaikams, tačiau šalys turi tik vieną nepilnametį vaiką). Apeliantė faktiškai pripažįsta, kad namo išplanavimo pakeitimas galimas, tik tam reikalingos piniginių lėšų investicijos. Tai, kad apeliantė nurodo šiuo metu neturinti lėšų namo perplanavimui, savaime nepaneigia namo natūrinio padalijimo galimybės, nes egzistuoja ir kiti šios problemos sprendimo būdai (pvz., naudojimosi tvarkos nustatymas, vėliau išnuomojant ieškovei naudotis paskirtą dalį; paskola namo perplanavimui; namo pardavimas abiejų bendraturčių sutarimu ir kt.), tokiu būdu išvengiant apeliantės nepageidaujamų kontaktų su atsakovu.

26. Kadangi apeliantė neįrodė, jog namo padalijimas natūra techniškai neįmanomas, atmestini ir jos argumentai apie šio padalijimo būdo nepriimtinumą dėl gyvenimo vienoje erdvėje, nes praeityje atsakovas yra prieš ją smurtavęs. Be to, byloje įrodyti atsakovo smurtiniai veiksmai ieškovės atžvilgiu 2022 m. liepos 31 d. yra vienkartinio pobūdžio, jų priežastimi atsakovas nurodė menamą ieškovės neištikimybę, t. y. šalių konfliktas buvo susijęs su šeiminio gyvenimo aplinkybėmis. Šiuo metu šalių nebesieja santuoka, atsakovas dėl nusikaltimo prieš ieškovę yra nuteistas 2022 m. rugpjūčio 24 d. Kauno apylinkės teismo įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimu, per 5 mėnesius sudalyvaujant smurtinį elgesį keičiančiose programose, ieškovės jis atsiprašė. Svarbi ir aplinkybė, kad su juo gyventi pasirinko šalių nepilnametis sūnus, kas paneigia apeliantės teiginius apie tai, jog natūrinis gyvenamojo namo padalijimas šiurkščiai pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Remiantis visais nurodytais motyvais atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad gyvenamojo namo natūrinis padalijimas nėra galimas dėl šalių, kaip bendraturčių, subjektyvių santykių (CPK 185 straipsnis).

27. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės pageidaujamas gyvenamojo namo padalijimo būdas nepriimtinas dar ir dėl to, kad atsakovas neturi galimybės išmokėti ieškovei prašomą 70 500 Eur piniginę kompensaciją.

28. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, priteisiant kitam sutuoktiniui už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009).

29. Apeliantė iš esmės neginčija, kad atsakovas neturi piniginių lėšų, kuriomis galėtų sumokėti jos nurodomą piniginę kompensaciją. Šalys neturėjo dalintinų santaupų, atsakovo gaunamas darbo užmokestis po mokesčių – 2023 m. sausio mėn. 932,35 Eur, vasario mėn. 999,31 Eur, kovo mėn. 1003,25 Eur – nesuponuoja galimybės sukaupti piniginės kompensacijos sumą, o tuo atveju, jei piniginės kompensacijos mokėjimas būtų išdėstytas, vykdymas užtruktų daugybę metų (apeliantė nenurodo, kad pageidauja sprendimo vykdymo išdėstymo).

30. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad piniginės kompensacijos suma ir atsakovo galimybė ją sumokėti nustatytina tik įvertinus realią dabartinę ginčo nekilnojamojo turto kainą.

31. Gyvenamąjį namą su vandentiekio tinklais pirmosios instancijos teismas įvertino pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą jų vertę 2023 m. sausio mėn. – 126 000 Eur, vandentiekio tinklų – 11 800 Eur. Apeliacine tvarka tikrinamame sprendime pažymėta, kad ši vertė nėra tiksli, nes šalys nurodė, jog nekilnojamojo turto rinkos kainos neįrodinės prašant paskirti teismo ekspertizę, taigi piniginės kompensacijos priteisimo atveju ji negalėtų būti vertinama kaip teisinga.

32. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ši išvada nesudaro pagrindo tenkinti apeliantės prašymą nekilnojamojo turto vertinimą atlikti apeliacinio proceso metu (paskirti teismo ekspertizę) – nusprendus, kad ginčo turtas dalintinas natūra ir nesant kito dalintino turto, nėra tikslinga nustatinėti nekilnojamojo turto rinkos vertę bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, paskiriant teismo ekspertizę.

33. Paminėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė atsisakė pasinaudoti teismo ekspertizės institutu. CPK 314 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju ginčo turto rinkos kainos nustatymo būtinybė ieškovei iškilo ne apeliacinės, o pirmosios instancijos teisme, patikslintu ieškiniu prašant priteisti piniginę kompensaciją.

34. Nesant pagrindo paskirti teismo ekspertizę, atmestinas ir apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodine apeliacinio proceso tvarka. Kartu pažymėtina, kad tikslios rinkos vertės nustatymas nepasitarnautų apeliantės siekiamam tikslui – atlikus individualizuotą turto vertinimą labiau tikėtina, kad ginčo turto rinkos vertė, tuo pačiu ir piniginė kompensacija, būtų dar didesnė, nei ieškovė prašė priteisti pirmosios instancijos teisme (tai ieškovė tvirtino viso bylos proceso metu pirmosios instancijos teisme), o nagrinėjamu atveju atsakovas negali sumokėti pusės sumos ir nuo mažesnės ginčo turto vertės (68 900 Eur), t. y. atsakovas apskritai nėra pajėgus sumokėti piniginę kompensaciją (CPK 185 straipsnis).

35. Be to, atsakovas pagrįstai teigia, kad priteisus piniginę kompensaciją teismo sprendimas turėtų būti vykdomas priverstinai parduodant pusę gyvenamojo namo, kuriame atsakovas gyvena su šalių sūnumi. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai neužtikrintų nei teismo sprendimo įvykdymo, neatitiktų šalių interesų (žemės sklypas, kuriame pastatytas ginčo gyvenamasis namas, atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, kas priverstinio pardavimo atveju ženkliai sumažintų parduodamos namo dalies kainą (tikėtina, kad ji gali nesiekti 68 900 Eur piniginės kompensacijos dydžio)), nei geriausių jų nepilnamečio vaiko interesų (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

36. Tai, kad ginčo nekilnojamasis turtas padalintas ne ieškovės pageidaujamu būdu, o natūra, nesudaro pagrindo modifikuoti solidarią šalių prievolę AB „Swedbank“, todėl atmestinas apeliantės prašymas dėl šios prievolės modifikavimo iš solidarios į asmeninę atsakovo prievolę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nenustatė, kokio dydžio išlaidas šalys patyrė šioje byloje, ir nepasisakė dėl teismo nutartimis atidėto žyminio mokesčio.

38. Ieškovė 2023 m. kovo 14 d. pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų – prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui kas mėnesį po 300 Eur, padalinti nekilnojamąjį turtą (141 000 Eur vertės gyvenamąjį namą), priteisiant jai iš atsakovo 70 500 Eur piniginę kompensaciją; modifikuoti sutuoktinių prievolę AB Swedbank pagal 2008 m. sausio 10 d. paskolos sutartį iš solidarios į asmeninę atsakovo prievolę. Už ieškinį sumokėjo 238 Eur žyminio mokesčio, prašė atidėti likusios 1000 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą.

39. 2023 m. kovo 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nurodyta ieškinio suma 70 500 Eur, todėl už turtinius reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 710 Eur. Ieškovė yra sumokėjusi 238 Eur žyminio mokesčio dalį bei pateikusi prašymą atidėti 1 000 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, vadinasi, ieškovė nėra sumokėjusi 672 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies, taip pat dėl minėtos dalies ieškovė nėra pateikusi prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą. Be to, yra pareikštas reikalavimas dėl paskolos sutarties modifikavimo, už kurį mokėtinas 200 Eur žyminis mokestis.

40. 2023 m kovo 21 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo papildomai prašė priteisti atsakovui automobilį Jaguar Land Rover Limited Discovery, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 4154 Eur. Sumokėjo 672 Eur žyminio mokesčio ir prašė atidėti likusios 528 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

41. 2023 m. kovo 22 d. nutartimi teismas nustatė, kad mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 433 Eur. Ieškovė yra sumokėjusi 910 Eur žyminio mokesčio dalį. Teismas atidėjo ieškovei 523 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo priėmimo dienos.

42. 2023 m. gegužės 23 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo pareiškė papildomą reikalavimą dėl 5 950 Eur kompensacijos priteisimo iš atsakovo už jam tenkantį automobilį Jaguar Land Rover Limited Discovery, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 55 Eur žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašė atidėti likusios nesumokėtos 134 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

43. 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi teismas atidėjo 134 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo priėmimo dienos, 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi pritaikė ieškovės prašomas laikinąsis apsaugos priemones – iki sprendimo įsiteisėjimo areštavo automobilį Jaguar Land Rover Limited Discovery.

44. Taigi, ieškovė už ieškinio reikalavimus iš viso sumokėjo 910 Eur žyminio mokesčio, iki teismo sprendimo priėmimo buvo atidėtas 657 Eur dydžio žyminio mokesčio mokėjimas.

45. Ieškovė prašė priteisti 1600 Eur už advokato teisinę pagalbą, pateikė jas patvirtinančias 2023 m. sausio 6 d. sąskaitą Nr. ADV-1/2023(1), 2023 m. kovo 1 d. sąskaitą Nr. ADV-1/2023 (2), 2023 m. gegužės 1 d. sąskaitą Nr. ADV-1/2023 (3), 2023 m. rugsėjo 26 d. sąskaitą Nr. ADV-1/2023 (4) ir šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius duomenis.

46. Bendra ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 2510 Eur.

47. 2023 m. balandžio 26 d. atsakovas pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su juo ir priteisti iš ieškovės 300 Eur kas mėnesį vaiko išlaikymui bei 2400 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nenustatyti ieškovės bendravimo su vaiku tvarkos; po lygiai natūra šalims padalinti gyvenamąjį namą ir vandentiekio tinklus; jam paskirti automobilį Jaguar Land Rover Limited Discovery; nemodifikuoti solidarios sutuoktinių prievolės AB Swedbank. Nurodė, kad viso santuokoje įgyto turto vertė yra 66 354 Eur.

48. 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi teismas konstatavo, kad atsakovo mokėtinas žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir kitų išvestinių reikalavimų yra 107,00 Eur, už turtinį reikalavimą 692 Eur, bendra mokėtina žyminio mokesčio suma būtų 799 Eur.

49. 2023 m. gegužės 8 d. atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame palaikė tuos pačius reikalavimus ir nurodė, kad gyvenamojo namo vertė yra 50 400 Eur, vandentiekio tinklų 11 800 Eur, sutiko su ieškovės nurodyta automobilio kaina 4154 Eur (bendra vertė 66 354 Eur). Pateikė įrodymus apie 103 Eur ir 780 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą.

50. 2023 m. birželio 6 d. atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo pateikė papildomą reikalavimą pripažinti, kad po santuokos nutraukimo solidaria lieka šalių prievolė pagal jo su BIGBANK AS filialu sudarytą 2021 m. gruodžio 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-21035744.

51. Atsakovas prašė priteisti 2750 Eur advokato pagalbos išlaidas, pateikė jas patvirtinančią 2023 m. spalio 26 d. sąskaitą Nr. 41 ir jos apmokėjimą patvirtinančius duomenis.

52. Iš viso atsakovas sumokėjo 883 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 2750 Eur advokato pagalbos išlaidų, bendra jo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma 3633 Eur.

53. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad kiekviena iš šalių „laimėjo po pusę bylos“, dėl to bylinėjimosi išlaidos nėra skirstomos.

54. Byloje nustatyta, kad yra patenkintas ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, lygiomis dalimis padalinta bendroji jungtinė nuosavybė, atmestas ieškovės reikalavimas dėl solidariosios prievolės AB Swedbank modifikavimo.

55. Priešieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies – šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, iš ieškovės vaikui priteistas išlaikymas, lygiomis dalimis padalinta bendroji jungtinė nuosavybė, prievolė dėl kredito grąžinimo AB Swedbank pripažinta solidaria, netenkintas atsakovo reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo.

56. Patikslintame priešieškinyje atsakovas nurodė, jog automobilis įsigytas už lėšas, gautas pagal vartojimo kredito sutartį; kadangi ieškovė prašo priteisti piniginę kompensaciją už pusę šio automobilio vertės, ji privalo prisiimti ir solidarią prievolę vartojimo kredito davėjui. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovė nurodė, kad automobiliu nuo pat įsigijimo naudojosi tik atsakovas, dėl to jis ir gavo 13 000 Eur asmeninę paskolą automobiliui pirkti, apie kurią ji nežinojo. Bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu ieškovė sutiko, kad santuokos metu įgytas automobilis Land Rover Limited Discovery atitektų atsakovui, neišmokant kompensacijos ieškovei, tačiau prievolė trečiajam asmeniui BigBank AS būtų pripažinta asmenine atsakovo prievole. Teismui priėmus sprendimą dėl prievolės trečiajam asmeniui BigBank AS pripažinimo asmenine atsakovo prievole ir šį automobilį paskyrus atsakovui, neišmokant kompensacijos ieškovei, buvo patenkinti abiejų šalių reikalavimai, susiję su šia prievole ir dalintinu daiktu.

57. Taigi, byloje yra patenkinti trys ieškovės reikalavimai ir penki atsakovo reikalavimai, atmesta po vieną ieškinio ir priešieškinio reikalavimą. Atsižvelgiant į bendrą byloje išspręstų šalių reikalavimų skaičių (santuokos nutraukimas dėl kito sutuoktinio kaltės + vaiko gyvenamosios vietos nustatymas + periodinis išlaikymas vaikui + išlaikymo vaikui įsiskolinimas + bendrosios nuosavybės padalijimas + dviejų prievolių modifikavimas = 7), laikytina, kad ieškovės reikalavimai yra patenkinti 43 procentais, atsakovo – 71 procentu. Ieškovės bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi teismas nustatė savo iniciatyva (ex officio).

58. Atsakovas ieškovei turėtų atlyginti 1079,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (2510x43/100), ieškovė atsakovui – 2579 Eur bylinėjimosi išlaidų (3633x71/100); pritaikius tarpusavio reikalavimų įskaitymą, ieškovė atsakovui turėtų atlyginti 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

59. Kadangi atsakovas nepateikė apeliacinio skundo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teismui įvertinus, kad patenkintų turtinių reikalavimų skaitmeninė išraiška yra beveik ta pati ir dėl to bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nekeistina siekiant nepabloginti apeliantės padėties (CPK 313 straipsnis).

60. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl valstybei mokėtino žyminio mokesčio sumų paskirstymo, šio mokesčio dalį atidėjus iki teismo sprendimo priėmimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2023 m. kovo 14 d. per EPP pateiktas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų turėjo būti apmokėtas 110 Eur žyminiu mokesčiu, ieškinys dėl sutarties modifikavimo – 292 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai, 7, 8 dalys, 82 straipsnis), ieškinys dėl turto padalijimo – 1348 Eur žyminiu mokesčiu (turtinių reikalavimų kaina nustatytina pagal pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą dalintino turto vertę: automobilio 11 900 Eur/2, gyvenamo namo 126 000 Eur +11 800 Eur vandentiekio tinklų/2=137 800 Eur/2+11900 Eur/2 = 74 850 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7, 8 dalys), iš viso 1750 Eur. Ieškovė sumokėjo 910 Eur žyminio mokesčio, atidėta žyminio mokesčio dalis sudarytų 840 Eur.

61. Priešieškinio reikalavimai atitinkamai turėjo būti apmokėti 110 Eur ir 1348 Eur žyminiu mokesčiu, iš viso 1458 Eur. Atsakovas sumokėjo 883 Eur žyminio mokesčio, atidėta žyminio mokesčio dalis sudarytų 575 Eur.

62. 43 procentais patenkinus ieškovės ieškinį, iš jos valstybei priteistina 478,80 Eur žyminio mokesčio (840x57/100), likusi 361,20 Eur dalis šio mokesčio (840-478,80) valstybei priteistina iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

63. 71 procentu patenkinus priešieškinio reikalavimus, iš atsakovo valstybei priteistina 166,75 Eur žyminio mokesčio (575x29/100), likusi 408,25 Eur dalis šio mokesčio (575-166,75) valstybei priteistina iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

64. Be to, byloje 2023 m. liepos 26 d. priimtu daliniu sprendimu patenkinus atsakovo priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, iš ieškovės valstybei nebuvo priteistas 81 Eur žyminis mokestis, nors daliniame sprendime ir buvo nurodyta, kad šį klausimą teismas išspręs priimdamas galutinį sprendimą (300x12=3600x3/100x75/100) (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 7, 8 dalys).

65. Iš viso iš ieškovės valstybei priteistina 968,05 Eur žyminio mokesčio (478,80+408,25+81), iš atsakovo valstybei priteistina 527,95 Eur žyminio mokesčio (166,75+361,20).

66. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 1500 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl, netenkintus ieškovės apeliacinio skundo, atsakovui priteistinos iš apeliantės.

67. Teikdama apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad ji ginčija tik turto padalijimo būdą, todėl nemoka žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas apeliacinį skundą priėmė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikytinos CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 4 dalyje įtvirtintos procesinės teisės normos, todėl valstybei iš atsakovės priteistina 110 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

68. Pirmosios instancijos teismas šalių ginčą išsprendė priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

69. Remiantis nutartyje išdėstytais argumentais, paliekant nepakeistą sprendimo dalį dėl šalių materialinių teisinių reikalavimų, dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai pritaikytų procesinės teisės normų sprendimas pakeistinas, papildant jį priimamoje nutartyje nurodytomis išvadomis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą.

Papildyti jo rezoliucinę dalį tokiu būdu:

„Priteisti iš ieškovės I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 968,05 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 5 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant priteistą sumą į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 527,95 Eur (penkis šimtus dvidešimt septynis eurus 95 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant priteistą sumą į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660“.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 110 Eur (šimtą dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei apeliacinės instancijos teisme, sumokant priteistą sumą į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660, ir 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovui G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėTomas RidikasTomas Romeika