Kauno apygardos teismo nutartis

2023-12-12 · Civilinė byla Nr. e2S-1583-945/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-12
Bylos Nr.
e2S-1583-945/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09503-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Microlanas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Kodėl gi ne?“
Trečiasis asmuo
L. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1583-945/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09503-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Microlanas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Microlanas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kodėl gi ne?“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo L. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Microlanas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Kodėl gi ne?“ (toliau – atsakovė) 7 300 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių atsakovės piniginių lėšų areštą 7 300 Eur sumai iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, atsakovė neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, iš viešų interneto svetainių matyti, jog atsakovė pelno praktiškai negauna, todėl tikėtina, kad, teismui tenkinus ieškinį, sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 4 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl atsakovės piniginių lėšų arešto, areštavo trečiajam asmeniui L. S. nuosavybės teise priklausantį katerį „Tracher Super Guide-V-16“, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, padarant įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

4. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodinėja, jog atsakovė ketintų savo turimą turtą slėpti, suvaržyti ar kitaip vengti vykdyti teismo sprendimą, apsunkinti išieškojimą iš atsakovei priklausančio turto. Ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą grindžia tik atsakovės turto ir pajamų neturėjimu, tačiau vien tik atsakovės vengimas geruoju patenkinti ieškovės reikalavimus savaime nereiškia, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė pagrįstų duomenų apie atsakovės turtinę ir finansinę padėtį. Teismas sprendė, jog šiuo atveju ieškovės prašoma priteisti suma iš esmės nėra tokia didelė juridiniam asmeniui, kad savaime pagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių būtinybę. Ieškovei neįrodžius antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu taikymui ir teismui nenustačius konkrečių aplinkybių, kurios rodo galimą atsakovės nesąžiningumą, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu. Tačiau teismas nurodė pritaikantis laikinąsias apsaugos priemones konkrečiam turtui, susijusiam su sudarytu sandoriu – kateriui „Tracher Super Guide-V-16“, nuosavybės teise priklausančiam trečiajam asmeniui L. S., uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, padarant įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Neteisingas teismo argumentas, kad ieškovė nepateikė pagrįstų duomenų apie atsakovės turtinę ir finansinę padėtį. Ieškovė pateikė teismui duomenis iš viešojo registro, kad atsakovės vardu nėra registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, taip pat duomenis apie atsakovės pajamas ir pelną, iš kurių matyti, jog atsakovė dirba nuostolingai.

1.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu juridiniam asmeniui 7 300 Eur suma nėra didelė, tai pritaikius šiai sumai areštą, atsakovės ūkinė – komercinė veikla nebūtų suvaržyta.

Žemesnės instancijos teismas

1.3. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodinėja, jog ieškovė ketintų savo turimą turtą slėpti, suvaržyti ar kitaip vengti vykdyti teismo sprendimą, apsunkinti išieškojimą iš atsakovei priklausančio turto, tačiau atsakovės vardu nėra registruoto jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, katerį, kurį ieškovė grąžino atsakovei, ši iš karto pardavė trečiajam asmeniui, atsakovė skolos ieškovei nesumoka nuo sausio mėnesio.

1.4. Teismas, peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas, areštavo trečiajam asmeniui L. S. nuosavybės teise priklausantį katerį „Tracher Super Guide-V-16“, tačiau šis kateris nėra niekaip susijęs su ieškinio dalyku, teisiniai santykiai tarp atsakovės ir trečiojo asmens L. S. nesusiję su ieškinio dalyku, ieškovė neprašė taikyti areštą minėtam kateriui.

6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl jos prašytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau pritaikytos kitokios, nei ieškovės prašytos, laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Darytina išvada, kad įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

10. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys, nutartyje išdėstyti argumentai, atskleidžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atskirai nepasisakė dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, tačiau tai savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamoje teismo nutartyje ieškinio preliminarus nepagrįstumas nebuvo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindas, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nelaikė, kad neegzistuoja pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi ieškovė atskirajame skunde nenurodė su preliminariu ieškinio pagrįstumu susijusių argumentų, apeliacinės instancijos teismas dėl to išsamiau nepasisako.

11. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo, atskirajame skunde nurodydama, kad ieškovė pateikė įrodymus apie sunkią atsakovės turtinę padėtį, jeigu atsakovei ieškinio suma nėra didelė, pritaikius šiai sumai areštą, atsakovės ūkinė-komercinė veikla nebūtų suvaržyta, atsakovės vardu nėra registruoto jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, atsakovė skolos nesumoka nuo sausio mėnesio.

12. Pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas dėl objektyvių su to asmens turtine padėtimi susijusių aplinkybių, o ne dėl to, kad byloje nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019; 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021).

13. Aptarta teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad visų pirma turi būti vertinama ne pareikšto ieškinio suma ar atsakovo finansinė padėtis, o buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) atsakovo nesąžiningas elgesys, kuris įvertinamas pagal tokių priemonių taikymo prašančio asmens nurodytus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovės tikėtiną nesąžiningumą, susijusį su jos siekiu išvengti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, tačiau kartu nepagrįstai akcentavo atsakovės turtinę padėtį ir jos galimybes įvykdyti būsimą teismo sprendimo, kadangi, kaip minėta, atsakovės turto areštas galėtų būti taikomas tik dėl atsakovės siekio išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo, o ne dėl jos finansinių galimybių tą padaryti. Dėl to atskirojo skundo argumentai, susiję su netinkamu atsakovės turtinės padėties vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti.

14. Iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti tikėtiną atsakovės nesąžiningumą, t. y. jos ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės nurodomos aplinkybės apie atsakovės skolos nesumokėjimą, nesuponuoja išvados, jog atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo šioje byloje, kadangi paminėtos aplinkybės nėra susijusios su konkrečiais atsakovės veiksmais, siekiant paslėpti atsakovės turimą turtą ar jį apsunkinti. Pati ieškovė teigia, kad atsakovė neturi jokio turto, todėl nėra ir atsakovės turto perleidimo grėsmės, o kitokių duomenų į bylą nėra pateikta. Pažymėtina, kad, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinį klausimą, teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės dėl skolos ieškovei negrąžinimo yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kurios nenagrinėtinos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

15. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti visas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinas sąlygas (CPK 12, 178 straipsniai). Įvertinęs bylos duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti, jog atsakovė nesąžiningai gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą. Nenustačius duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, kaip jis yra suprantamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštavo trečiajam asmeniui L. S. nuosavybės teise priklausantį katerį „Tracher Super Guide-V-16“, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, padarant įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tik dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu. Be to, teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje konkrečioje byloje, t. y. būtent dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą, ir, priešingai, negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apsaugodamas tik galimus ar būsimus reikalavimus, kurie byloje nėra pareikšti. Kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, visų pirma, apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kuri nustatoma įvertinus sąsajas tarp pareikšto reikalavimo ir prašomų taikyti konkrečių priemonių ar ribojimų, taip pat priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė atsakovei ieškinį dėl skolos priteisimo, taigi susijusiomis galėtų būti laikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios eliminuoja būsimo teismo sprendimo, jeigu juo būtų patvirtinta ieškovės teisė į skolą, neįvykdymo riziką. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad ieškovė neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių trečiojo asmens L. S. atžvilgiu, ieškovė nereiškia jokių reikalavimų trečiajam asmeniui L. S., ieškinio reikalavimai nėra susiję su nuosavybės teise į katerį „Tracher Super Guide-V-16“, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – trečiajam asmeniui L. S. nuosavybės teise priklausančio katerio „Tracher Super Guide-V-16“ areštas, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo paskirties, todėl turi būti panaikintos (CPK 149 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutarties dalį, kuria areštuotas L. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis kateris „Tracher Super Guide-V-16“, uždrausta šiuo turtu disponuoti, padarytas įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties kopiją išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, Lietuvos transporto saugos administracijos paslaugų departamentui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas