- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-23
- Bylos Nr.
- 2-1785/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Danutė Milašienė, Vytas Milius
- Ieškovas
- T. S., J. S.
- Trečiasis asmuo
- AB „DnB NORD bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kerasta“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria teismas iš dalies patenkino ieškovų T. S. ir J. S. ieškinį, civilinėje uždarosios akcinės bendrovės „Kerasta“ bankroto byloje Nr. B2-145-544/2011 pagal nurodytų ieškovų ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kerasta“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – AB „DnB NORD bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai T. S. ir J. S. patikslintu ieškiniu prašė nutraukti jų ir atsakovo BUAB „Kerasta“ 2008 m. birželio 13 d. sudarytą pastatų pirkimo – pardavimo sutartį, taikyti restituciją, priteisti iš atsakovo 26 777,16 Lt nuostoliams atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. birželio 13 d. šalys sudarė pastatų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovai už 400 000 Lt pardavė atsakovui pastatą – parduotuvę, ūkinį pastatą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), bei perleido nuomos teisę į 0,1507 ha valstybinės žemės sklypą prie aukščiau išvardintų perleidžiamų pastatų ir kiemo statinių. Visas turtas perduotas atsakovui tą pačią dieną pagal priėmimo – perdavimo aktą, todėl ieškovai savo pareigas pagal sutartį visiškai įvykdė. Nurodė, kad šis turtas nuo 2006 m. birželio 14 d. yra įkeistas AB „DnB NORD bankas“, kuris sutiko, jog ieškovai jį perleistų atsakovui. Prieš sutarties pasirašymą atsakovas sumokėjo 40 000 Lt, o likusius pinigus pagal pirkimo – pardavimo sutarties 4 punktą įsipareigojo sumokėti dalimis iki 2009 m. sausio 15 d., tačiau iš likusios 360 000 Lt sumos atsakovė sumokėjo tik 16 000 Lt, o likusios dalies nesumokėjo ir tuo pažeidė CK 6.305 straipsnio 1 dalyje numatytą esminę pirkėjo pareigą. Ieškovų iš atsakovo už parduotą turtą gauta 56 000 Lt suma yra nedidelė, neatitinka jų teisėtų ir pagrįstų lūkesčių už parduotą turtą gauti sutartą kainą, suvaržė jų teises, nes jie iš esmės negavo to, ko tikėjosi. Kadangi atsakovas iš esmės pažeidė sutartį, prašė nutraukti minėtą sutartį CK 1.138 straipsnio 5 punkto, CK 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu. 2009 m. spalio 16 d. Panevėžio apygardos teismas iškėlė atsakovui bankroto bylą. Ieškovai ne tik negavo iš sutarties, ko tikėjosi, bet ir patyrė nuostolių, kadangi jiems nebeišgalint grąžinti iš AB „DnB NORD bankas“ kredito ir mokėti palūkanas sutartais terminais, bankas nutraukė 2006 m. birželio 9 d. kreditavimo sutartį, pareikalavo grąžinti visą kreditą su priskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais bei kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 28 d. sprendimu iš jų bankui solidariai priteisė 70 874,47 Lt kredito, 7 869,93 Lt palūkanų, 3 241,37 Lt delspinigių bei iš kiekvieno jų po 2 393,94 Lt bylinėjimosi išlaidų bankui ir po 21,42 Lt valstybei. Tokia situacija nebūtų kilusi, jei atsakovas būtų vykdęs nurodytos sutarties 4 punkto pareigą atsiskaityti už pastatus, nes tais pinigais turėjo būti padengtas ieškovų kreditas. Dėl šios priežasties atsakovas turi atlyginti ieškovams 15 942,02 Lt nuostolių. Atsakovui nevykdant piniginės prievolės ieškovai patyrė nuostolių, negalėjo pinigų panaudoti, negavo pajamų, todėl CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu prašė priteisti 10 835,14 Lt palūkanų, kurios apskaičiuotos iki nutarties iškelti bankroto bylą atsakovui įsiteisėjimo.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nes be ieškovo nurodytų 2008 m. birželio 13 d. sumokėtų 40 000 Lt, atsakovas laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 17 d. iki 2009 m. spalio 3 d. per 4 kartus yra sumokėjęs ieškovams dar 16 000 Lt, viso - 56 000 Lt. Todėl atsakovo įsiskolinimas ieškovams yra 344 000 Lt, iš kurio 320 000 Lt Panevėžio apygardos teismas 2010 m. vasario 22 d. nutartimi pripažino ieškovės T. S. kreditoriniu reikalavimu BUAB „Kerasta“ bankroto byloje. Todėl restitucijos atveju privalėtų grąžinti ieškovams minėtus pastatus, o ieškovai sumokėti atsakovei 56 000 Lt. Ieškovų reikalavimas nutraukti pastatų pirkimo – pardavimo sutartį prieštarauja bendrovės kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams atgauti skolas iš įmonės turto, o administratorius turi ginti visų jų ir bankrutuojančios bendrovės teises. Todėl mano, kad ĮBĮ riboja ieškovų teisę savo teises ginti CK 1.138 straipsnio 5 dalyje numatytu būdu. Nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Kerasta“ įsiteisėjo 2009 m. lapkričio 19 d., todėl atsakovas sutiko su ieškovų reikalavimu priteisti palūkanas iki 2009 m. lapkričio 19 d. pagal patikslintą ieškinį. Ieškovų pateikti įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, kad dėl netinkamai atsakovo vykdytų ir vykdomų sutartinių įsipareigojimų ieškovai galėjo patirti nuostolį, tačiau ieškovų pateikti įrodymai neįrodo, kad teismo sprendimas yra įsiteisėjęs bei kad banko reikalavimas ieškovams dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo yra tapatus atsakovo netinkamai vykdytos sutarties laikotarpiui, todėl ieškovų reikalavimas priteisti 15 942,02 Lt nuostolių atmestinas kaip neįrodytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi ieškinį patenkino iš dalies; nutraukė 2008 m. birželio 13 d. sudarytą pastatų pirkimo – pardavimo sutartį, pritaikė restituciją bei priteisė iš atsakovo ieškovams 15 942,02 Lt nuostoliams atlyginti; likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas pažymėjo, kad byloje iš esmės neginčijamos aplinkybės, kad statinių pardavėjai (ieškovai) savo pareigas įvykdė laiku ir tinkamai, tačiau atsakovas BUAB „Kerasta“ sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dėl nemokumo ir savo finansinių problemų su ieškovais neatsiskaitė ir nesumokėjo apie 85 procentų sutartos prekės vertės, o tai, teismo nuomone, vertintina esminiu sutarties pažeidimu. Ieškovė T. S., nors yra įtraukta į BUAB „Kerasta“ kreditorių sąrašą su 320 000 Lt kreditoriniu reikalavimu, tačiau yra trečiosios eilės kreditorė ir labiau tikėtina, kad įmonės turimo turto bei galimų pajamų iš debitorių ir ginčytinų sandorių apimtis neleis patenkinti trečiosios eilės kreditorių finansinių reikalavimų. Ieškovas inicijavo bankroto bylos iškėlimą atsakovui, reikalavo apmokėti skolos dalį ir įspėjo dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsiskaityta nebuvo. Taigi sutarties neįvykdymas, teismo nuomone, sudaro pagrindą nukentėjusiajai šaliai (ieškovams) nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, kas taip pat laikoma esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.). Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovų reikalavimas nutraukti sutartį ir restitucijos pagrindu grąžinti parduotą turtą vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas, o nagrinėjamu atveju taikyti restituciją natūra nėra CK 6.145-6.153 straipsniuose numatytų kliūčių.
Teismas konstatavo, kad bylos duomenys patvirtino ieškovų teiginius apie tai, jog būtent dėl to, kad atsakovas nesumokėjo pastatų kainos sutartyje numatytais terminais ir tvarka, ieškovai neįvykdė savo įsipareigojimų AB „DnB NORD bankas“ pagal kredito sutartį, dėl to jiems papildomai buvo priskaitytos palūkanos, delspinigiai, teismo išlaidos, kas ir sudaro realius nuostolius. Remdamasis Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. teismo sprendimu, kuriuo iš ieškovų bankui priteista 70 874,47 Lt negrąžinto kredito, 7 869,93 Lt palūkanų, 3 241,37 Lt sumažintų delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas, po 2 393,94 Lt bylinėjimosi išlaidų bankui ir po 21,42 Lt valstybei, bei byloje pateiktais kitais rašytinių įrodymais apie minėtą kredito sutarties vykdymą, jos sąlygas, teismas sprendė, kad ieškovų prašomas priteisti 15 942,02 Lt nuostolių dydis (priteisti delspinigiai, palūkanos, bylinėjimosi išlaidos) yra pagrįstas, teisėtas ir atitinka byloje pateiktų įrodymų turiniui.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Ieškovai ieškinyje nurodė ir pateikė paskaičiavimą, kad šiuo pagrindu pagal CK 6.210 str. nuostatas nustatytos palūkanos sudarytų 10 835,14 Lt ir tai būtų minimalūs ieškovų nuostoliai dėl negalėjimo naudotis pinigais ir gauti pajamų laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 15 d. iki 2009 m. lapkričio 19 d. Tačiau teismas konstatavo, kad jei pirkimo – pardavimo sutarties sąlygą atsiskaityti su ieškovais nustatytais terminais atsakovas ir būtų įvykdęs, tai sumokėtas kainos dalis tiesiogiai turėjo gauti ne ieškovai, bet bankas ir kiti asmenys, nurodyti sutarties 4 punkte, todėl pinigais naudotis ir jais disponuoti taip, kad gautų pajamų, ieškovai nebūtų galėję, todėl teismas sprendė, kad ieškovų realūs nuostoliai yra didesni už minimalius ir sudaro 15 942,02 Lt.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovo BUAB „Kerasta“ bankroto administratorius prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarties dalį dėl 2008 m. birželio 13 d. sudarytos pastatų pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo ir ieškinį šioje dalyje atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Ieškovų pasirinktas pažeistos teisės gynimo būdas prieštarauja specialioms Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normoms ir bankroto bylose ginamam viešajam interesui. Ieškovės T. S. pažeista teisė pradėta ginti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartimi atsakovui iškeliant bankroto bylą ir 2010 m. vasario 22 d. nutartimi patvirtinant ieškovės kreditorinį reikalavimą. Taigi ieškovės pažeista teisė yra ginama bankroto proceso metu ir bus apginta priėmus teismui sprendimą dėl įmonės pabaigos.
2) Ieškovų reikalavimas nutraukti 2008 m. birželio 13 d. sudaryta pastatų pirkimo – pardavimo sutartį prieštarauja atsakovo kreditorių teisėms ir įstatymo ginamiems interesams. Ieškovų reikalavimas grąžinti atsakovui parduotą žemės sklypą siejamas ne vien su ieškovu ir atsakovu, bet ir su kitais atsakovo kreditorių interesais atgauti savo skolą.
3) Ieškovų pažeistos teisės gynimo būdas prieštarauja bankroto procese ginamam viešajam interesui, nes sutartinės prievolės pobūdis, teismo nuomone leidžiantis ieškovams pasirinkti kitą, ne bankroto įstatymu nustatytą pažeistos teisės gynimo būdą, negali pakeisti kitų bankroto byloje dalyvaujančių asmenų ĮBĮ ginamų interesų pusiausvyros.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai T. S. ir J. S. prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tuo, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2011 m. kovo 10 d. nutartimi, priimtoje šioje byloje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra nurodžiusi, kad bankroto bylos iškėlimo faktas negali užkirsti kelio asmenims, manantiems, jog bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė pažeidė jų teises ar teisėtus interesus dėl netinkamo prievolių vykdymo ar jų nevykdymo, ginti savo pažeistas teises, pasinaudojant prievoliniais savo pažeistų teisių gynimo būdais, tame tarpe restitucija. Šią galimybę asmuo turi turėti iki įmonės pabaigos, kadangi iki to laiko juridinis asmuo išsaugo savo pareigą atsakyti pagal prievoles. Efektyvią asmens pažeistų teisių gynybą užtikrina ne tik jo teisių pažeidimo pripažinimas, bet ir teismo sprendimo, kuriuo tenkinant ieškinio reikalavimus pritaikytas konkretus asmens pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas, realaus įvykdymo garantijos. Taigi atsakovo atskirojo skundo argumentai jau yra įvertinti minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ir dar kartą juos vertinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą AB DnB NORD bankas prašo atskirojo skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad bankas neturi materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi turto savininko pasikeitimas neturės įtakos banko teisėms į įkeistą daiktą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartimi pagal ieškovės T. S. pareiškimą iškelta UAB „Kerasta“ bankroto byla. Šio teismo 2010 m. vasario 24 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorės T. S. 320 000 Lt finansinis reikalavimas. 2010 m. gruodžio 3 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas ieškovų T. S. ir J. S. ieškinys, kuriuo ieškovai prašė nutraukti jų ir atsakovo BUAB „Kerasta“ 2008 m. birželio 13 d. sudarytą pastatų pirkimo – pardavimo sutartį, taikyti restituciją, priteisti iš atsakovo 26 777,16 Lt nuostoliams atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas, kurį apygardos teismas patenkino iš dalies, nutraukė šalių sudarytą sutartį, pritaikė restituciją bei priteisė iš atsakovo ieškovams 15 942,02 Lt nuostoliams atlyginti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ĮBĮ 16 straipsnį nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų terminai yra pasibaigę. Dėl to nuo bankroto bylos iškėlimo momento kreditorius gali reikalauti tenkinti reikalavimus skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) tik ĮBĮ nustatytų specialių bankroto procedūrų nustatyta priverstinio vykdymo tvarka. Nurodyta įstatyminė nuostata reiškia ir tai, kad bankrutuojančios įmonės įsiskolinimai tampa neapmokėtini, o kitoks materialus turtas neperduotinas kreditoriams iki pasibaigs bankroto procedūrų taikymas, taigi bankrutuojančios įmonės įsipareigojimų pagal sutartis vykdymas yra sustabdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2005).
Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad nė vienas bankrutuojančios įmonės kreditorius neturi teisinių galimybių kitokia, ne bankroto procedūrose nustatyta priverstinio vykdymo tvarka, išsiieškoti lėšas ar kitokį turtą iš skolininkės – bankrutuojančios įmonės. Be to, nurodė, kad tik laikantis nuoseklios bankrutuojančios įmonės bankroto procedūrų eigos ir stadijų, ir tik tada, kai bus sukaupiama bankrutuojančios įmonės viso dalytino turto masė, kreditoriai turės galimybę tenkinti bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtintus reikalavimus iš viso bankrutuojančios įmonės dalytino kreditoriams turto. Joks kreditorius kitais, ne bankroto procedūrų pagrindais, neturi privilegijų į ankstyvesnį reikalavimų patenkinimą, kitaip būtų paneigtas bankrutuojančios įmonės kreditorių eiliškumo principas bei pažeistų kreditorių reikalavimų į bankrutuojančios įmonės turtą tenkinimo proporcingumą.
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas ĮBĮ nuostatas bei kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė (kreditorė), kartu su savo sutuoktiniu, jau esant patvirtintam galiojančiam kreditoriniam reikalavimui UAB ,,Kerasta” bankroto byloje, nepagrįstai pareiškė ieškinį dėl sutarties, iš kurios kyla kreditorinis reikalavimas, nutraukimo, restitucijos taikymo bei nuostolių atlyginimo, kadangi įstodamas į bankroto bylos procesą, t. y. įsirašydamas į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą su galiojančiu kreditoriniu reikalavimu, kreditorius neturi teisinio pagrindo reikšti tą patį reikalavimą bankrutuojančiai įmonei ieškininės teisenos tvarka. Pareikšdama kreditorinį reikalavimą UAB ,,Kerasta” bankroto byloje, ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą ir, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nutartimi patvirtinus tokį jos finansinį reikalavimą, ieškovė įgijo kreditoriaus bankroto procedūrose teisinį statusą bei šios teisinės padėties nulemtas teises ir pareigas, tokiu būdu ieškovai prarado teisę reikšti reikalavimą dėl sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, kadangi tokio reikalavimo tenkinimas reikštų kito jų teisių gynimo būdo taikymą jau esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui dėl skolos dydžio ir vykstant bankroto procedūroms dėl kreditoriaus reikalavimo tenkinimo ĮBĮ nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis pakeistina, panaikinant nutarties dalį, kuria ieškinys iš dalies patenkintas, atmetant ieškovų T. S. ir J. S. ieškinį atsakovui BUAB ,,Kerasta” dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo (CPK 337 str. 2 p.).
Patenkinus atsakovo atskirąjį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo nutartį bei atmetus ieškovų ieškinį, pakeistinas paskirstymas bylinėjimosi išlaidų, šalių turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (CPK 92 str., 93 str., 96 str., 302 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį.
Panaikinti nutarties dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovų T. S. ir J. S. ieškinys atsakovui BUAB ,,Kerasta” dėl sutarties nutraukimo bei restitucijos taikymo ir ieškinį šioje dalyje atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovų T. S. ir J. S. po 27 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.
Palikti nepakeistą kitą teismo nutarties dalį.