- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-27
- Bylos Nr.
- AS-469-386-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Artūras Drigotas, Sigita Rudėnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- A.L.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
- Kategorijos
- 50.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A.L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A.L. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2007 m. gegužės 21 d. teisme gautas A.L. skundas, kuriuo jis prašė: 1) pripažinti neteisėtu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. kovo 14 d. atsisakymą mokėti jam žalos atlyginimą; 2) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyrių priimti sprendimą mokėti jam žalos sveikatai, padarytos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, atlyginimą.
II.
2007 m. gegužės 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė skundą atsisakyti priimti. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad skundas gali būti paduotas Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsniu. Iš skundo turinio nustatyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2007 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. (7.12)S-2171, kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, kuri 2007 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. (11.4)I-1860 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimą paliko galioti. Teismo konstatavimu, paduodant skundus dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimtų sprendimų, turi būti laikomasi taisyklės, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Tais atvejais, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo, pareiškėjo skundo netenkina ar patenkina jį iš dalies, o pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes, o atsakovu tokiose bylose yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai (šiuo atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius) ir tokios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietų paskirstymą teismams. Teismo konstatavimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus buveinė yra Šiauliuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo įstatymo 6 straipsnį Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorija apima Šiaulių miesto apylinkės teismo veiklos teritoriją. Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad konkrečios apygardos administracinio teismo veiklos teritorija sutampa su atitinkamo bendrosios kompetencijos apygardos teismo veiklos teritorija. Taigi, šiuo atveju, kaip nurodyta teismo nutartyje, skundas nagrinėtinas Šiaulių, o ne Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
III.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu, prašydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir skundą priimti. Pareiškėjas paaiškina su pirminiu skundu į teismą kreipęsis 2007 m. balandžio mėnesį, o pakartotinai teismui pateiktame prašyme priimti skundą paaiškinęs, jog pateikdamas skundą, laikėsi specialiame įstatyme nustatytų terminų, bei prašęs atnaujinti terminą, jei teismas laikytų, kad jis yra praleistas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2007 m. gegužės 9 d. nutartyje konstatuota, kad jis praleido terminą skundui pateikti, o 2007 m. gegužės 30 d. nutartyje jau nurodyta, kad jis turi skundą pateikti kitam teismui. Pareiškėjas pažymi, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba šiuo atveju veikė kaip ikiteisminė ginčo sprendimo institucija (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d., 2006 m. kovo 8 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus įsakymu patvirtintos Ikiteisminio skundų nagrinėjimo taisyklės, 1 p.). Šiuo atveju, pareiškėjo manymu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimas sukėlė savarankiškas teisines pasekmes, kurios yra jam reikšmingos, todėl skundžiama teismo nutartis nepagrįstai susiaurino jo teisę kreiptis į teismą dėl valdingas galias turinčios viešojo administravimo institucijos sprendimo pagrįstumo revizijos, teisės aktuose įtvirtintą galimybę skųsti valdingas galias turinčių institucijų sprendimus teismui, pažeidė teisinės valstybės principą, teismas netinkamai išaiškino ir nepagrįstai netaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies. Pareiškėjo manymu, nepagrįsta pozicija, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus priimtas sprendimas turėtų būti skundžiamas pagal teritorinio skyriaus buveinę. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad terminas skundui paduoti yra praleistas ir yra pagrįstų abejonių, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas jį atnaujins. Pareiškėjas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. kovo 21 d. konsultacija Nr. 38 (Biuletenis Nr. 1, p. 345) nėra privaloma nei teismams, nei kitiems proceso dalyviams. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad konsultacijos pateikimo metu galiojo kita Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcija, kurios nuostatos iš esmės skyrėsi nuo dabar galiojančių (tik nuo 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojo tokia įstatymo redakcija, kuri esminėmis sąlygomis dera su šiam teisiniam ginčui taikoma redakcija). Pareiškėjo teigimu, jei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimas dėl jai pavaldžių teritorinių skyrių vadovų veiksmų negali būti savarankiškas skundimo teismui objektas, tai šios valdybos vykdoma veikla praranda pagrįstumą ir logiką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas, nesutikdamas su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2007 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. (7.12)S-2171 (b.l.7), kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, kuri 2007 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. (11.4)I-1860 (b.l.8) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimą paliko galioti. Nesutikdamas su priimtais sprendimais, jis kreipėsi į teismą.
Kaip pagrįstai nurodyta 2007 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje, Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Tais atvejais, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo, pareiškėjo skundo netenkina ar patenkina jį iš dalies, o pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes, o atsakovu tokiose bylose yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai ir tokios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietų paskirstymą teismams. Analogiškos nutartys dėl administracinės bylos teismingumo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo priimtos 2006 m. birželio 22 d. (administracinė byla Nr. AS 15- 237 / 2006), 2006 m. birželio 15 d. (administracinė byla Nr. AS8 -222/2006), 2006 m. sausio 12 d. (administracinė byla Nr. AS4- 10/2006), 2005 m. spalio 20 d. (administracinė byla Nr. AS8 - 386 - 05), 2005 m. vasario 17 d. (administracinė byla Nr. AS5- 52/2005).
Išdėstytomis aplinkybėmis konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kadangi tiesiogines pasekmes pareiškėjui sukelia ne Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus sprendimas ir pareiškėjo skundas išnagrinėtinas Šiaulių apygardos administraciniame teisme, yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A.L. atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 30 d. nutartį paliekant nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.