Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, dalyvaujant Institucijos priėmusios nutarimą atstovui D. M., nedalyvaujant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje padavusiam asmeniui, išnagrinėjęs pareiškėjo Lenkijos Respublikos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos Respublikoje atstovaujamos Vilniaus centrinės advokatų kontoros advokatės Vytautės Ladigaitės – Balčiūnienės, (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo K. T. 2015 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 2015 m. liepos 14 d. buvo gautas pareiškimas dėl galimai autorių ir gretutinių teisių pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214¹⁰ straipsnyje. Pareiškime buvo nurodoma, kad advokatė, veikdama pagal 2014 m. lapkričio 29 d. atstovavimo sutartį, atstovauja Lenkijos Respublikos uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra kino filmo „(duomenys neskelbtini)“, išleisto 2014 m. balandžio 4 d. visų autorių naudojimo ir platinimo teisių turėtoja. Filmų studija turi sudariusi autorių teisių pažeidimų internetiniuose tinkluose monitoringo sutartį su Vokietijos ribotos atsakomybės bendrove (duomenys neskelbtini), kuri sukūrė ir taiko specialią kompiuterių programą minėtiems prisijungimams internete nustatyti. (Duomenys neskelbtini) kompiuterių programos įrangos pagalba užfiksavo pažeidimus siunčiant, platinant ir dalinantis su kitais vartotojais internete neteisėta filmo „(duomenys neskelbtini)“ kopija per daugelį Lietuvoje veikiančių interneto paslaugas teikiančių įmonių vartotojų. Vytautė Ladigaitė – Balčiūnienė pareiškime nurodė, kad Filmų studija jai priklausančio filmo kopijų nemokamai internete neplatino, todėl Lenkijos uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ yra padaryta žala ir pažeisti interesai, kūrinio autoriaus teisės.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo 2015-10-14 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) buvo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal ATPK 214¹⁰ straipsnį, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad, nors esama duomenų, kad filmas buvo siunčiamas iš K. S. IP adreso, tačiau nepaneigtas K. S. liudijimas, kad jis naudojasi neapsaugotu internetiniu „Wi-fi“ ryšiu, prie kurio gali prisijungti pašaliniai asmenys, apie filmą „(duomenys neskelbtini)“ jis nieko negalėjo paaiškinti, kadangi minėto filmo nei jis, nei jo sutuoktinė nesisiuntė.

Teismas paduotą skundą išnagrinėjo nedalyvaujant skundą padavusiam asmeniui. Pareiškėjo atstovė buvo tinkamai informuota apie teismo posėdį, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė.

Teismo posėdžio metu Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo pagrindas yra pakankamo kiekio duomenų, rodančių esant administracinio teisės pažeidimą, numatytą konkrečioje ATPK ar kito įstatymo normoje, konstatavimas. Taigi administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie, tikėtina, padarytą pažeidimą. ATPK 250 straipsnyje yra numatyti atvejai, kai administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punkte yra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, jeigu nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties.

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, procesinis sprendimas dėl administracinių teisės pažeidimų bylos iškėlimo ar tokios bylos nutraukimo gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis ir įvertinus jų visumą.

Iš byloje esančio K. S. paaiškinimo matyti, kad jis gyvena adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su žmona V. S. ir jo vardu yra sudaryta sutartis dėl interneto paslaugų teikimo, naudojasi „Wi-fi“ ryšiu, kuris nėra apsaugotas, todėl nieko paaiškinti per „(duomenys neskelbtini)“ atsiųstą filmą „(duomenys neskelbtini)“ jis negali, kadangi pats to filmo nesisiuntė, žmona jo taip pat nesiuntė, jis yra lietuvis, lenkų kalbos nesupranta, kas tai galėjo padaryti nežino, po šio įvykio įdiegė apsaugą. Iš byloje esančio išrašo matyti, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) priklauso K. S., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o pažeidimas galimai buvo padarytas 2015-01-06.

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog nebuvo pakankamo pagrindo tvirtinti, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena yra negalima, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties. Teismas sutinka su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad realaus tyrimo nebuvo siekiama atlikti pažeidimo esmei atskleisti, nes skundžiamame nutarime tik buvo konstatuojama, kad nėra paneigti K. S. paaiškinimai. Sutinkama, kad K. S. paaiškinimai nėra paneigti, tačiau Institucija, priėmusi nutarimą, privalėjo patikrinti minėto asmens parodymus teisės aktuose numatytomis priemonėmis, kurios leistų nustatyti pažeidimą galimai padariusį asmenį. Tokių priemonių ir veiksmų nebuvo imtasi, skundžiamas nutarimas buvo priimtas remiantis vien pareiškėjo atstovės pareiškime bei prieduose užfiksuotais duomenimis, K. S. paaiškinimu, tai yra atlikus iš esmės vieną veiksmą apklausus K. S., kuris nurodė, jog nei pats jis, nei jo žmona filmo nesisiuntė. Įvertinęs šią aplinkybę, teismas mano, kad pareigūno sprendimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos buvo skubotas, neatlikus visų galimų veiksmų, siekiant išsiaiškinti galimo pažeidimo aplinkybes, nes byloje nebuvo bandoma nustatyti kitų asmenų (nebuvo apklausti kartu gyvenantys šeimos nariai, kurie galėtų nurodyti tyrimui reikšmingas aplinkybes apie galimai padarytą pažeidimą), neatlikti kiti tyrimo veiksmai (nebuvo išreikalauta interneto paslaugų teikimo sutartis su IP adreso (duomenys neskelbtini) naudotoju, nebuvo net bandomi nustatinėti asmenys, kurie galėjo, kaip nurodoma nutarime, pasinaudoti K. S. interneto ryšiu), neįvertintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurių metu galėjo būti surinkti bylai reikšmingi duomenys, dėl ko teismas daro išvadą, kad skundžiamas pareigūno nutarimas yra iš esmės ydingas ir turėtų būti panaikintas tam, kad būtų pradėtas administracinio teisės pažeidimo bylos procesas, siekiant išsiaiškinti visas svarbias šios bylos nagrinėjimui aplinkybes.

Tačiau teismas negali panaikinti pareigūno 2015 m. spalio 14 d. nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kadangi šiuo konkrečiu atveju už ATPK 214¹⁰ straipsnyje 1 dalyje numatytą pažeidimą negalėtų būti paskirta administracinė nuobauda, nes suėjo ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tam tikrais atvejais, šis terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Sutinkamai su ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Nagrinėjamu atveju, pažeidimas, dėl kurio pareigūnas priėmė skundžiamą nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, galimai buvo padarytas 2015 m. sausio 6 d. Nors Nutarime nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nenurodytas pažeidimo padarymo laikas, šis netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu ir taisytinas, kadangi byloje esantis išrašas patvirtina kad IP adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiu K. S., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeidimas galimai buvo padarytas 2015-01-06 14.33 val., todėl konstatuojama, kad pažeidimo padarymo diena yra laikytina būtent 2015 m. sausio 6 d. Byloje yra duomenys, jog šešių mėnesių terminas iki vienerių metu buvo pratęstas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu yra praėjęs ilgesnis nei vienerių metų terminas, todėl akivaizdu, jog nėra jokios galimybės tęsti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Pažymėtina, kad Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog tuo atveju, jei ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014, 2AT-7-47-511/2015). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (Lietuvos A. T. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-2014).

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas vertina, kad nėra jokio pagrindo panaikinti pareigūno 2015 m. spalio 14 d. nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, todėl jis paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Lenkijos Respublikos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos Respublikoje atstovaujamos Vilniaus centrinės advokatų kontoros advokatės Vytautės Ladigaitės – Balčiūnienės, skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo K. T. 2015 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.