- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-02-20
- Bylos Nr.
- A5.-408-506/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00174-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Pažeidėjas
- S. B.
- Advokatai
- Vilis Martyšis
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovui advokatui Viliui Martyšiui, institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės darbo inspekcijos (toliau ir – institucija), – atstovui Giedriui Kriūnui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. B. (S. B.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas protokolas dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje už tai, kad jis, būdamas mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – bendrija), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vadovu bei esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti nuo 2017-06-21 iki 2017-07-28 D. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), bei leido dirbti nuo 2017-06-18 iki 2017-07-28 R. M. (R. M.), gimusiam (duomenys neskelbtini), nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimą į darbą, taip pažeidė tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas.
S. B., susipažinęs su nusižengimo protokolu, nurodė: „su protokolu nesutinku, teisme advokatas paaiškins“. Teikdamas rašytinį paaiškinimą, S. B. nurodė, kad baigęs mokyklą, su draugu Sebastianu sugalvojo užsiimti verslu – transporto nuoma įmonėms keleivių pervežimui. D. J. pasisiūlė „kartu daryti verslą“, tačiau dėl pastarojo nesąžiningumo ir neatsakingumo bei asmeninių aplinkybių ryšiai buvo nutraukti. Buvo išnuomotas transportas, Dominykas paprašė paskolinti mašiną, ji buvo sudaužyta, dėl to su Dominyku susipyko. Šis bando keršyti visais būdais. Jokių pervežimo paslaugų neteikė, pateiktų grafikų nematė, jie sukurti jam šantažuoti. Pradedant verslą buvo ieškomi darbuotojai, programėlė buvo analizuota, bet su ja niekas nevažinėjo. Išnuomota mašina buvo aplikuota kaip pigiausias, optimaliausias variantas pradedant verslą. (5 b. l.)
Teismo posėdyje S. B. pripažino kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo, nurodė, kad pradėjo naują verslą, Dominyką su Robertu pasirinko kaip partnerius. Nežinojo, kad reikia įdarbinti. Su Sebastianu sukūrė įmonę, po to Robertas su Dominyku prisijungė, sutarties nesurašė. Norėjo užsidirbti pinigų, kad už universitetą sumokėti.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Vilius Martyšius nurodė, kad įmonė įkurta naujai, tik 2017 metų gegužės pabaigoje, įkūrė du labai jauni žmonės – S. B. su draugu. Nei patirties, nei žinių neturėjo, kaip tą verslą daryti. Mažoji bendrija yra įmonės forma, jai registruoti nereikia jokio įstatinio kapitalo, nesudėtinga įsteigti, taip pradėjo savo verslą. Žmonės, kurie dirbo, irgi buvo pažįstami. Mažosios bendrijos steigėjai neprivalo forminti darbo sutarčių ir kitų sutarčių, tai yra išimtis ir lengvata mažųjų bendrijų įstatymo, su steigėju ir vadovu gali būti nesudaroma sutartis. Nežinojo, kad su kitais partneriais ar darbuotojais būtina sudaryti darbo sutartis. Advokatas prašė taikyti ANK 34 straipsnį, atsižvelgti į bylos aplinkybes ir pažeidėjo kaltės formą, asmenybę, skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta, nes S. B. gauna 600 eurų atlyginimą „ant popieriaus“, turi mokėti už studijas, taip pat prašė išdėstyti baudos mokėjimą 3 mėnesių laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos atstovas Giedrius Kriūnas nurodė, kad pažeidimas visiškai įrodytas byloje esančia medžiaga ir atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais. Skiriant nuobaudą prašė atsižvelgti, kad darbas vyko pakankamai ilgą laiką, dėl darbo sutarties asmenys teiravosi. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis numato, kad už bendrovės veiklą atsakingas vadovas, o tokios sąlygos, kaip nepatyrimas, nenumato. Prašė skirti baudą sankcijos ribose.
Susipažinus su administracinio nusižengimo byla, nustatytos šios aplinkybės.
2018-01-12 surašytame nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0897-1077 nurodyta, kad tyrimas pradėtas 2017-11-21, baigtas 2018-01-12. Į Valstybinę darbo inspekciją (toliau ir – VDI) kreipėsi D. J., nurodęs, kad nuo 2017-06-21 iki 2017-07-28 dirbo taksi vairuotoju bendrijoje, dėl darbo sąlygų tarėsi su Sebastianu, po to su Severinu, dirbo bendrijos suteiktu automobiliu T. P., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šaukinys 77-06k3. Darbui bendrija išdavė planšetinį kompiuterį, bendrijos vardu išduotą kuro kortelę. Darbo laikas buvo numatytas darbo grafikuose, reikėdavo dirbti, kol buvo surenkama 100 eurų suma. Įvykus avarijai darbo santykiai buvo nutraukti, bendrija nesumokėjo 800 eurų atlyginimo. VSDFV teritorinio skyriaus duomenimis bendrijoje dirba S. B. ir S. R. (S. R.). D. J. nurodytas automobilis nuosavybės teise priklauso uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuri pateikė nuomos sutartį ir nurodė, kad 2017-06-08 automobilį pagal nuomos sutartį perdavė bendrijai. Apklausiamas papildomai D. J. nurodė, kad jo darbo faktą gali patvirtinti R. M. (R. M.) bei pateikė susirašinėjimą „Messenger“ programoje su S. B., iš kurio matyti, kad D. J. prašė sudaryti darbo sutartį, o S. B. žadėjo sudaryti sutartį vėliau. R. M. patvirtino D. J. darbo faktą, nes pats dirbo bendrijoje – rado skelbimą „Facebook“ puslapyje, kad ieškomi vairuotojai, nuo 2017-06-18 pradėjo dirbti vairuotoju, dėl darbo tarėsi su S. B., šis darbo reikmėms išdavė automobilį T. P., planšetę bei telefoną, taip pat – nurodydavo darbo laiką; su S. B. ne kartą kalbėjo dėl darbo sutarties sudarymo, jam sakė, kad sutartį sudarys, kai bendrija turės antrą automobilį. 2017-07-28 automobiliui pakliuvus į avariją darbiniai santykiai nutrūko, darbo sutartis nebuvo pasirašyta; atlyginimą gavo vieną kartą 150 eurų, bendrija liko skolinga 1200 eurų. VSDFV teritorinis skyrius apie R. M. darbą informuota nebuvo. Tyrimo metu apklaustas S. B. paneigė, kad D. J. ir R. M. su bendrija buvo darbo santykiuose. VDI konstatuoja, kad abu aukščiau nurodyti asmenys bendrijoje dirbo nelegaliai. (3 b. l.)
Tyrimo metu D. J. paaiškino, kad dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017-06-21 iki 2017-07-28, kai įvyko avarija, dėl kurios nebuvo kaltas. Dėl darbo pradžios buvo susitarta su Sebastianu, vėliau „viską kuravo“ Severinas. Darbo grafikas buvo sudarytas, gavo automobilį, planšetę, šaukinį. Dirbti reikėjo iki surenkant 100 eurų. Darbo sutarties pasirašymo ir atlyginimo už darbą klausimai buvo vis atidedami. (7 b. l.).
Tyrimo metu R. M. paaiškino, kad su Severinu buvo sutarta, jog dirbdamas taksi vairuotoju ir uždirbęs per pamainą 100 eurų, gaus nuo šios sumos 30 procentų atlyginimą, nuo 100-200 eurų sumos – 35 procentus, nuo 200 eurų sumos – 40 procentų. Nurodymus, kada išeiti į darbą, duodavo Severinas, jis išdavė darbo priemones – automobilį, planšetę, telefoną. Dėl darbo sutarties Severinas sakė: „firmai reikia gauti antrą automobilį, atsistoti ant kojų, tada viską sutvarkysim“. Darbo faktą patvirtina Severino siųstos žinutės. Atlyginimą gavo vieną kartą – 150 eurų, liko skola 1200 eurų, dirbo nuo birželio 18 dienos dvi savaites po 12 valandų be išeiginių, vėliau krūvis sumažėjo. Dirbo iki liepos 28 dienos. (8 b. l.)
VSDFV teritorinis skyrius pateikė duomenis apie MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, nurodyti tik S. B. ir S. R.. (12 b. l.)
VĮ Regitra duomenų bazės išraše užfiksuota, kad automobilis T. P., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, o iš 2017-06-08 automobilio nuomos sutarties matyti, kad šis automobilis 2017-06-08 išnuomotas mažajai bendrijai, kurios įmonės kodas (duomenys neskelbtini), už nuomininką pasirašė S. B.. (14, 16 b. l.)
Iš VĮ Registrų centro juridinių asmenų išplėstinio išrašo matyti, kad mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2017-05-22, jos atstovu nuo 2017-05-22 įregistruotas S. B.. (13 b. l.)
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog S. B. nėra inkriminuoto jam administracinio nusižengimo subjektas, todėl negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims.
Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko veika, atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vertinant asmens poelgį kaip priešingą teisei, turi būti įrodoma, kad asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti administracinės atsakomybės priemones. Nusižengimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nenustačius bent vieno sudėties elemento, administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. S. B. inkriminuotu nusižengimu kėsinamasi į asmens darbo ir socialines teises; už tokį kėsinimąsi įstatymai nustato administracinę atsakomybę darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius nusižengimo faktą (vietą, laiką, esmę) ir konstatavus aukščiau minėtus būtinus nusižengimo sudėties elementus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakomybėn traukiamas asmuo ir kitas asmuo dviese įsteigė ir įregistravo mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini)“. Steigimo sutartyje nurodyta, jog steigiamai bendrijai atstovauja S. B., kuriam suteikiama teisė sudaryti sandorius bendrijos vardu ir dėl jos interesų, prievolės bendrijai pagal šiuos sandorius atsiranda, kai juos patvirtina mažosios bendrijos narių susirinkimas (steigimo sutarties III skyriaus 6 punktas).
Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau ir – įstatymas) 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mažosios bendrijos valdymo organas yra mažosios bendrijos narių susirinkimas, o 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad mažosios bendrijos atstovas atstovauja mažajai bendrijai, kai mažoji bendrija turi santykių su fiziniais ir juridiniais asmenimis, sudaro sandorius, dėl kurių sudarymo sprendimus yra priėmęs mažosios bendrijos narių susirinkimas. Įstatymo 13 straipsnyje nustatyta mažosios bendrijos narių susirinkimo išimtinė kompetencija, ir pagal šio straipsnio 1 dalies 7 punktą mažosios bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti, ar mažajai bendrijai reikalingi darbuotojai; jeigu taip, – nustatyti mažosios bendrijos struktūrą, etatų sąrašą ir darbuotojams mokamų atlyginimų dydžius.
Nagrinėjamoje byloje teismas atnaujino įrodymų tyrimą ir gavo bendrijos steigimo sutartį, nuostatus bei vienintelio bendrijos narių susirinkimo, įvykusio 2018-01-05, protokolą. Iš šių dokumentų, taip pat ir iš VĮ Registrų centro juridinių asmenų išplėstinio išrašo akivaizdu, kad S. B. įregistruotas bendrijos atstovu, o ne vadovu, ir bendrijos narių susirinkimas kaip valdymo organas neįpareigojo S. B. sudaryti ir nutraukti darbo sutartis su darbuotojais. Tuo tarpu minėto įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pastarąją funkciją vykdo vadovas, o ne atstovas, ir darbo sutartys su darbuotojais sudaromos, jeigu mažosios bendrijos narių susirinkimas yra įgyvendinęs šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkte jam suteiktą teisę.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms yra pagrindas išvadai, kad S. B. nėra nagrinėjamo administracinio nusižengimo subjektas, todėl administracinio nusižengimo teisena jam turi būti nutraukta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636, 637, 646 straipsniais, teismas
nutaria:
administracinio nusižengimo teiseną dėl nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, S. B. (S. B.) nutraukti, nes nėra administracinio nusižengimo sudėties.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.