Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti S. P. I. L. atstovybės direktore, administracine tvarka bausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 213 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. I. L., neturėdama savo vardu išduotos gamybos licencijos, leidžiančios iš trečiųjų šalių importuoti vaistus, Vilniaus oro uoste pagal 2017 m. sausio 12 d. importo deklaraciją MRN 17LTVA1000IM006C11 iš Indijos importavo 978,9 kg vaistinių preparatų „IMIPINEM + CILA RXY“, „MEDIRAN“, kurių statistinė vertė 101 300,38 Eur; pagal 2017 m. vasario 23 d. importo deklaraciją MRN 17LTVA1000IM021700 importavo 477,1 kg vaistinių preparatų „LANOBAX“, „CIFRAN“, kurių statistinė vertė – 94 374,51 Eur; pagal 2017 m. kovo 17 d. importo deklaraciją MRN 17LTVA1000IM031CA4 importavo 243,12 kg vaistinių preparatų „PERINDOBAX“, kurių statistinė vertė – 41 800,16 Eur; pagal 2017 m. birželio 6 d. importo deklaraciją MRN 17LTVA1000IM06F732 importavo 220,2 kg vaistinių preparatų „MEROPENEM RANBAXY“, „ZANOCIN“, kurių statistinė vertė – 32 060,74 Eur. Tuo buvo pažeisti 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 punkto, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

Šiais veiksmais A. J., būdama S. P. I. L. atstovybės direktorė, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 213 straipsnio 4 dalyje.

Teismo posėdžio metu A. J. su nusižengimu nesutiko ir parodė, kad atsakomybėn yra traukiama S. P. I. L., tačiau ji minėtoje įmonėje nedirba, dirba įmonės atstovybėje. Ji neturi jokio ryšio su S. P. I. L. atliekamomis muitinės procedūromis, įmonė su ja nederino jokių muitinės formalumų. Jos pareigos yra atstovauti minėtai įmonei valstybinėse institucijose, pateikti atsakymus jos vardu. S. P. I. L. yra pasirašiusi konsignacinių paslaugų sutartį su UAB „V.“, kuri turi didmeninio platinimo licenciją. Be to, pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos raštą nustatyta, kad nagrinėjamu atveju farmacijos teisės prasme UAB „V.“ yra importuotojas. S. P. I. L. siųsti vaistai registruoti pagal visas farmacijos įstatymo normas Lietuvoje. Vaistų importavimui reikia leidimo, kadangi S. P. I. L. neturi buveinės Europos Sąjungoje, ji negali gauti tokio leidimo, todėl įmonė pasirašė sutartį su UAB „V.“, kuri išsiėmė importo licenciją. A. J. įsitikinimu, deklaracijose muitinės tarpininkas padarė klaidą nurodydamas, kad importuotojas yra įmonė S. P. I. L., kadangi importuotojas yra UAB „V.“.

Nors A. J. nepripažino padariusi administracinį jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, jos kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Administracinio nusižengimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b.l. 3-4).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2017 m. sausio 12 d. MRN 17LTVA1000IM006C11 deklaraciją S. P. I. L. importavo medikamentus „Imipenem + Cila Rxy“, „Mediran“, kurių bendra masė 978,9 kg, o statistinė vertė – 101 300,4 Eur; 2017 m. vasario 23 MRN 17LTVA1000IM021700 deklaraciją S. P. I. L. importavo medikamentus „Lanobax“, „Cifran“, kurių bendra masė 477,1 kg, prekės statistinė vertė – 94 374,51 Eur; pagal 2017 m. kovo 17 d. MRN 17LTVA1000IM031CA4 deklaraciją S. P. I. L. importavo medikamentus „Perindobax“, kurių bendra masė 243,12 kg, o statistinė vertė – 41 800,16 Eur; pagal 2017 m. birželio 6 d. MRN 17LTVA1000IM06F732 deklaraciją S. P. I. L. importavo medikamentus „Meropenem Ranbaxy“, „Zanocin“, kurių bendra masė 220,2 kg, prekių statistinė vertė – 32 060,74 Eur (b.l. 55).

2017 m. sausio 12 deklaracijoje MRN 17LTVA1000IM006C11 nurodyta, kad siuntėjas S. P. I. L. siuntė medikamentus „Imipenem+Cila Rxy“, „Mediran“, kurių bendra masė 978,9 kg, vertė – 101300,38 Eur, prekių gavėjas – Sun P. I. LTD. Deklaraciją užpildė – UAB „A.R.“ (b.l. 60).

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijama, kad S. P. I. L. neturi licencijos verstis vaistinių preparatų importu, tačiau, A. J. bei jos atstovės teigimu, esamoje situacijoje ne tik neteisingai nurodytas subjektas, bet ir nėra administracinio nusižengimo objekto. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. bei jos atstovė teismo posėdžio metu savo argumentus, jog nagrinėjamu atveju importuotojas yra ne S. P. I. L., o UAB „V.“, grindė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. liepos 17 d. atsakymu Nr. (136)2R-1884, kuriame nurodyta, kad farmacijos teisėje vaistinių preparatų importas iš trečiųjų šalių nėra tapatus prekių importo veiksmams, kaip jie suprantami muitų teisėje. Vaistinio preparato, pagaminto trečiojoje šalyje, fizinis importas, sertifikavimas ir išleidimas į Europos Ekonominės Erdvės rinką yra laikomi vaistinio preparato gamybos baigiamaisiais etapais. Importo veikla susideda iš vaistinio preparato gavimo iš gamintojo, transportavimo sąlygų įvertinimo, sandėliavimo, bandinių atrinkimo ir kokybinių bei kiekybinių vaistinių preparato serijų tyrimų atlikimo, taip pat serijų sertifikavimo bei išleidimo į rinką ir ją gali atlikti Europos Ekonominės Erdvės teritorijoje esantis gamybos licencijos turėtojas, įrašytas į importuojamo vaistinio preparato registracijos bylą. Nagrinėjamu atveju UAB „V.“, kuri turi gamybos licenciją vaistinių preparatų importui iš trečiųjų šalių, ir importuoja S. P. I. L. vaistinius preparatus bei parduoda juos teisėtiems gavėjams, farmacijos teisės prasme laikoma importuotoja, turinti Farmacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatytą gamybos licenciją. S. P. I. L. laikoma trečiosios šalies gamintoju, kuriam taikoma Farmacijos įstatymo 24 straipsnio 5 dalis. Užsienio juridinis asmuo, norėdamas Lietuvos Respublikoje vykdyti veiklą su vaistiniais preparatais, turi įsteigti filialą, kuriam Farmacijos įstatymo nustatyta tvarka būtų išduota atitinkama farmacinės veiklos licencija (b.l. 58).

Taip pat posėdžio metu bei rašytiniuose paaiškinimuose buvo argumentuojama, tame tarpe ir teismų praktika, jog už muitinės procedūrų tinkamą įvykdymą ir įforminimą yra atsakingas muitinės tarpininkas, o A. J. negali kilti atsakomybė už muitinės tarpininko klaidas; A. J. nedirba S. P. I. L., o dirba S. P. I. L. atstovybėje ir joje nėra paskirtas atsakingas darbuotojas, kuris būtų atsakingas už Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje išdėstytų nuostatų laikymąsi.

Su šiais argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Visų pirma pažymėtina, kad A. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ne už netinkamą muitinės deklaracijų įforminimą, t.y. ne už muitinės suklaidinimą (ANK 212 str.), o už prekių (vaistinių preparatų), kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint (nagrinėjamu atveju) galiojančią licenciją, gabenimo tvarkos pažeidimą (ANK 213 str.). Todėl nepagrįstai apeliuojama į muitinės tarpininko veiksmus – duomenų nurodymą importo deklaracijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad muitinės tarpininko įgaliojimai apibrėžti ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. sutartyje Nr. 16-521, sudarytoje tarp UAB „A.R.“ ir S. P. I. L., kuria UAB „A.R.“ įsipareigojo atstovauti S. P. I. L. už atlygį deklaruojant prekes muitinėje ir pateikiant tokias prekes muitiniam įforminimui, įvykdant laikino prekių saugojimo formalumus, muitinę procedūrą ir atliekant bet kurias kitas paslaugas, susijusias su muitinės deklaracijomis ir prekių išmuitinimu, o S. P. I. L. įsipareigojo UAB „A.R.“ suteikti įgaliojimus įvykdyti minėtąsias operacijas, teikti prekes ir visus dokumentus, reikalingus tokioms operacijoms. Pagal sutarties 3.2. punktą S. P. I. L. įsipareigojo UAB „A.R.“ pateikti visus reikalingus dokumentus, kurie įrodytų krovinio įsigijimo ir gabenimo teisėtumą ir kurie yra reikalingi S. P. I. L. pasirinktai muitinės procedūrai atlikti. Tokie dokumentai turi būti galiojantys, tinkamai patvirtinti bei atitikti visus kitus reikalavimus, kai numatyta muitinės veiklą reglamentuojančiuose veiksmuose ir muitinės deklaracijose (b.l. 48-51).

Bylos duomenimis, UAB „V.“ nuo 2005 m. spalio 13 d. turi didmeninio platinimo licenciją žmonėms skirtiems vaistiniams preparatams (neregistruotiems Europos Ekonominės Erdvės valstybėse ir skirti Europos Ekonominės Erdvės rinkai, neregistruoti Europos Ekonominės Erdvės valstybėse ir skirti eksportui), o būtent jų įsigijimui, tiekimui, eksportui (į Europos Sąjungą ar su Europos Bendrija pasirašiusios Europos Ekonominės Erdvės sutartį šalis, į trečiąsias šalis) (b.l. 25-26); taip pat UAB „V.“ turi nuo 2010 m. spalio 18 d. išduotą gamybos licenciją, licencijos objektas – žmonėms skirti vaistiniai preparatai ir arba žmonėms skirti tiriamieji vaistiniai preparatai (b.l. 87). Aiškinantis galimo administracinio nusižengimo aplinkybes UAB „A.R.“ 2017 m. gruodžio 6 d. pranešimu Nr. 1 pateikė informaciją, kad 2017 m. sausio 12 d. importo deklaracija MRN 17LTVA1000IM006C11, 2017 m. vasario 23 d. importo deklaracija MRN 17LTVA1000IM021700, 2017 m. kovo 17 d. importo deklaracija MRN 17LTVA1000IM031CA4, 2017 m. birželio 6 d. importo deklaracija MRN 17LTVA1000IM06F732 buvo įformintos S. P. I. L. vardu, kadangi „invoisuose“ įmonė buvo nurodyta kaip prekių pirkėja, be to, to reikalavo pati įmonė. Prekių pristatymo ir sandėliavimo (gavėjo) vieta dokumentuose buvo nurodyta UAB „V.“. Kadangi S. P. I. L. S. P. grupės įmonės atstovybė atsisakė muitinės tarpininkui pateikti bet kokias prašomas licencijas, įforminant importo deklaracijas 44 langelyje buvo nurodytos prekių gavėjo UAB „V.“ vardu išduotos didmeninio platinimo licencija Nr. 0345 ir gamybos licencija Nr. 0815 (b.l. 43).

Byloje pateiktos sąskaitos faktūros (invoice) patvirtina, kad visose jose tiek pardavėju, tiek pirkėju nurodyta S. P. I. L.. Be to, kaip teismui buvo paaiškinta bylos nagrinėjimo metu, tarp S. P. I. L. ir UAB „V.“ yra sudaryta konsignacijos sutartis, todėl akivaizdu, kad sąskaitose faktūrose nuoroda į UAB „V.“ padaryta kaip pristatymo vietos adresas. Pažymėtina, jog teisės doktrinoje ir verslo praktikoje pripažįstama, kad konsignacijos sutartimi pardavėjas (konsignantas) tiekia prekes tarpininkui (konsignatoriui), kuris jas parduoda savo vardu konsignanto sąskaita; prekių, patiektų konsignatoriui, nuosavybės teisė išlieka konsignantui iki jų pardavimo pirkėjui momento. Taigi UAB „V.“ nėra aptariamų vaistinių preparatų pirkėjas, todėl šios bendrovės turimos licencijos nesudaro pagrindo laikyti, kad būtent ši bendrovė yra nagrinėjamu atveju importuotojas muitų teisės prasme. Be to, Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos (patvirtintos Muitinės departamento 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-329) 27.8.2.1.2. punkte nustatyta, jog 8 langelyje „Gavėjas“ įrašoma asmens, kuris importo deklaracijos priėmimo metu yra importuojamų, laikinai importuojamų arba muitinio sandėliavimo procedūrai deklaruojamų prekių savininkas arba turi teisę sudaryti jų perdavimo kito asmens nuosavybėn sandorį ir yra sudaręs šių prekių pirkimo arba kitokį jų tiekimo sandorį arba kuris yra A arba B tipo muitinės sandėlio, į kurį padedamos prekės, deklaruojamos muitinio sandėliavimo procedūrai, savininkas, sudaręs prekių laikymo muitinės sandėlyje sutartį, kitais atvejais. Nagrinėjamu atveju paties pardavėjo buvo nurodyti duomenys, kad yra pirkėjas, kuris yra S. P. I. L.. Čia svarbi aplinkybė ta, kad tokiai veiklai, minėta, būtina gauti licenciją įstatymo nustatyta tvarka. Tuo metu iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog Lietuvos įmonė veikia tik konsignaciniais (komiso) pagrindais, o trečiosios šalies įmonė importuotojas užsiima farmacine veikla be licencijos, taip pažeisdama įstatymo reikalavimus (atkreiptinas dėmesys, kad išvados daromos tik nagrinėjamos bylos kontekste).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, S. P. I. L. Lietuvos mokesčių mokėtojų registre įregistruota 2015 m. balandžio 10 d., PVM mokėtojų registre – 2015 m. balandžio 20 d. Bendrovės deklaruota veikla – farmacijos prekių didmeninė prekyba. Bendrovė taip pat turi registruotą S. P. I. L. atstovybę, kuri mokesčių mokėtojų registre įregistruota 1998 m. lapkričio 2 d (b.l. 18).

Vilniaus teritorinės muitinės procedūrų priežiūros skyriaus tikrinimo dėl netarifinio reguliavimo priemonių taikymo ataskaita nustatyta, jog S. P. I. L. atstovybė nurodė, kad joje nėra paskirtas darbuotojas, kuris būtų atsakingas už Farmacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies išdėstytų nuostatų laikymąsi, kadangi įmonės gaminamus vaistus preparatus importuoja UAB „V.“, kuri turi gamybos licenciją, suteikiančią teisę importuoti vaistinius preparatus. Atstovybei nėra žinoma, dėl kokių priežasčių importo deklaracijose importuotoju buvo nurodyta vaistinių preparatų gamintoja S. P. I. L. (b.l. 108-111).

Iš VĮ Registrų centro duomenų išrašo matyti, kad S. P. I. L. atstovybės direktorė yra A. J.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.56 straipsnis nustato, kad juridinio asmens atstovybė yra juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir turintis teisę atlikti veiksmus: atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, tačiau tik tarp užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsteigusių atstovybę, arba su ja susijusių įmonių, įstaigų ar organizacijų ir atstovybės. Pagal šio straipsnio 3 dalį, juridinio asmens atstovybė nėra juridinis asmuo. Taigi byloje pateikti duomenys patvirtina, kad A. J. yra S. P. I. L. atstovybės vadovė. Tačiau tai nereiškia, kad ją darbo santykiai sieja su kitu juridiniu asmeniu – minėta, juridinio asmens atstovybė yra juridinio asmens padalinys su įstatyme apibrėžtomis teisėmis, iš kurių kyla ir pareiga teises realizuoti tinkamai. Kaip nustatyta ir buvo akcentuojama teismo posėdžio metu, atstovybė nėra paskyrusi asmens, atsakingo už licencijos gavimą (t.y. asmens, kuriam būtų deleguotos bent dalis funkcijų), tačiau ši aplinkybė ne eliminuoja vadovo atsakomybę, o ją tik patvirtina. Teismui pateikto specialiojo įgaliojimo turinys šios išvados nepaneigia. Specialiu įgaliojimu S. P. I. L. įgaliojo A. J. atvykti į Lietuvos Respublikos valdžios institucijas, atstovauti bendrovės interesams Lietuvoje, teikti Bendrovės pareiškimus, taip pat pareiškimus Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, siekiant išlaikyti bendrovės atstovybės registraciją, taip pat atlikti visus su tuo susijusius veiksmus, pasirašyti raštus, dokumentus, formas, pareiškimus, tvarkyti visus su Lietuvoje nustatytu PVM susijusius reikalus, su teise atstovauti ir bendrovės vardu atvykti į Lietuvos mokesčių inspekciją, taip pat prireikus kreiptis, gauti, pasirašyti ir pateikti nustatytus pareiškimus, mokesčių deklaracijas, įsipareigojimus ir panašias formas. Vertinti, kad specialiame įgaliojime turėjo būti atskirai aptarta tokia funkcija, kaip būtinų dokumentų – licencijų verstis tam tikra veikla – gavimas, nėra teisinio pagrindo.

Apibendrinant konstatuotina, jog byloje surinktų duomenų visuma įrodyta, kad S. P. I. L., neturėdama savo vardu išduotos gamybos licencijos, leidžiančios iš trečiųjų šalių importuoti vaistus, Vilniaus oro uoste pagal 2017 m. sausio 12 d. importo deklaraciją MRN 17LTVA1000IM006C11 iš Indijos importavo 978,9 kg vaistinių preparatų „IMIPINEM + CILA RXY“, „MEDIRAN“, kurių statistinė vertė 101 300,38 Eur; pagal 2017 m. vasario 23 d. importo deklaraciją MRN 17LTVA1000IM021700 importavo 477,1 kg vaistinių preparatų „LANOBAX“, „CIFRAN“, kurių statistinė vertė – 94 374,51 Eur; pagal 2017 m. kovo 17 d. importo deklaraciją MRN 17LTVA1000IM031CA4 importavo 243,12 kg vaistinių preparatų „PERINDOBAX“, kurių statistinė vertė – 41 800,16 Eur; pagal 2017 m. birželio 6 d. importo deklaraciją MRN 17LTVA1000IM06F732 importavo 220,2 kg vaistinių preparatų „MEROPENEM RANBAXY“, „ZANOCIN“, kurių statistinė vertė – 32 060,74 Eur. Tuo buvo pažeisti 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 punkto, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies reikalavimai, todėl A. J., kaip S. P. I. L. atstovybės direktorė, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 213 straipsnio 4 dalyje.

A. J. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į A. J. asmenybę – turi galiojančių nuobaudų, tačiau duomenų apie tai, kad turėjo galiojančių nuobaudų administracinio nusižengimo padarymo metu, nėra, dirba, taip pat į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, todėl skirtina nuobauda, mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas vidurkis (ANK 34 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. J. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 213 straipsnio 4 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 18078218759). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.