- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-04
- Bylos Nr.
- 1A-183-145-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Arnoldas Šukaitis, Vytautas Norkūnas
- Nuteistasis
- D. K.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjas) Vytauto Norkūno, teisėjų Arnoldo Šukaičio, Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 str.1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. nuteistas už tai, kad jis, 2006 m. liepos mėnesio pradžioje, tiksliau nenustatytą dieną ir valandą, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) pastato, iš D. K. pagrobė svetimą - D. K. priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną „Samsung E-720“ 1200 Lt vertės.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. K. apeliacinius skundu prašo švelninti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 02 26 nuosprendžiu paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad yra sukūręs šeimą, auginą mažametį vaiką, dirbantis, išlaiko šeimą. Apylinkės teismas paskyrė griežtą bausmę motyvuodamas, kad jis 4 kartus teistas, nes buvo įdomi tik jo praeitis. Nuostolių atlyginti negalėjo, nes nukentėjusioji yra išvykusi gyventi į užsienį.
Nuteistojo gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma D. K. pagrįstai pripažino kaltu padarius jam inkriminuotą nusikaltimą ir jį nuteisė. Savo kaltę pripažįsta ir nuteistasis.
Nusikalstamą veiką, už kurią skundžiamu nuosprendžiu nuteistas, D. K. padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir turėdamas neišnykusį teistumą, t.y. padarė nusikaltimų recidyvą. Tai rodo, jog D. K. elgesiui ankstesniu nuosprendžiu paskirtoji bausmė jokios teigiamos įtakos nepadarė ir nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti paskiriant švelnesnę bausmę.
D. K. naują tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą. BK 27 str. nustatyta, kad jei asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, jis yra recidyvistas. BK 56 str. nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl atsižvelgdamas į šią nuostatą apylinkės teismas teisingai parinko bausmės rūšį ir D. K. skyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
Skirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį D. K., teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas nusikaltimas yra tyčinis nesunkus ir baigtas, įvertino atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, tai pagrindė faktiniais bylos duomenimis ir nepažeisdamas BK 54 str. nuostatų paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra žymiai mažesnė nei įstatymo numatytas bausmės vidurkis. Paskirta bausmė nei rūšimi, nei trukme nėra aiškiai per griežta, todėl švelninti ją nėra pagrindo. Šiuo atveju D. K. nurodyta aplinkybė, kad jis praras darbą, šeima atsidurs sunkioje materialinėje padėtyje, bei negalės atlyginti nukentėjusiajai priteistą žalą, negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Apie šeimą ir darbą nuteistasis turėjo galvoti prieš įvykdydamas nusikaltimą ir jo nedaryti. D. K. paskirtoji bausmė atitinka bausmės paskirties nuostatas, ja nepažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas ir užtikrinamas teisingumo įgyvendinimas.
Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas, pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.