Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-148-360/2013

Teisėja N. Bagdonienė Teisminio proceso Nr. 1-43-3-00014-2012-1

2013 m. vasario 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. L. gynėjo advokato Antano Butauto apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo O. L. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 2 d. – šešių (6) mėnesių viešųjų darbų bausme, neatlygintinai dirbant po 20 val. per mėnesį visuomenės labui; pagal BK 155 str. 1 d.: – už E. Š. viešą pažeminimą – keturių (4) mėnesių viešųjų darbų bausme, neatlygintinai dirbant po 20 val. per mėnesį visuomenės labui; – už V. P. viešą pažeminimą – keturių (4) mėnesių viešųjų darbų bausme, neatlygintinai dirbant po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal BK 154 str. 2 d. ir pagal BK 155 str. 1 d. už E. Š. viešą pažeminimą, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta šešių (6) mėnesių viešųjų darbų bausmė, neatlygintinai dirbant po 20 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 155 str. 1 d. už V. P. viešą pažeminimą, iš dalies jas sudedant, ir galutinė bausmė paskirta septynių (7) mėnesių viešųjų darbų bausmė, neatlygintinai dirbant po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Iš O. L. priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo E. Š. ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. P.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. L. nuteista už tai, kad 2012-01-16, (duomenys neskelbtini) bute, priklausančiame O. L., ir 2012-03-16 (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo koridoriuje, žinodama, kad yra filmuojama LNK televizijos laidos „24 valandos” operatoriaus ir kad laida bus rodoma per televiziją, viešai V. P. atžvilgiu pasakė žodžius: „tu esi triznius...”, „miške gyvenęs, miške buvę...”, „ką tu mane gąsdini, avine tu...”, „eik galvą įsitrink su rūgštu pienu...”, „asile tu...”, „su debile gyveni, pats nenormalus būdamas...”, „idiotai...”, „atliekos gyvenimo...”, „kauše tu neraliuotas...”, „debile, važiuok į Švėkšną, į pirmą skyrių uždarysiu, avine tu...”, „suski tu neraliuotas...”, „atlieka tu...”, „tokių pasmirdėlių nereikia...”, ir taip jį užgauliai pažemino.

Be to, O. L. nuteista už tai, kad 2012-03-16 (duomenys neskelbtini) bute, priklausančiame E. Š., žinodama, kad yra filmuojama LNK televizijos laidos „24 valandos” operatoriaus ir kad laida bus rodoma per televiziją, viešai E. Š. atžvilgiu pasakė žodžius: „tu esi nenormali...”, „tu esi nesveika, sveikas taip nedarytų...”, „tu į subinę lendi be muilo...”, „tu važiuok gydytis...”, „tau su galva negerai...”, ir taip ją užgauliai pažemino.

Be to, O. L. nuteista už tai, kad per visuomenės informavimo priemonę (televiziją) paskleidė apie E. Š. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą ja, o būtent: 2012-03-16, (duomenys neskelbtini) bute, priklausančiame E. Š., O. L., žinodama, kad yra filmuojama LNK televizijos laidos „24 valandos” operatoriaus ir kad laida bus rodoma per televiziją, žinodama, kad E. Š. yra daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkė, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad E. Š. iš namo gyventojų surinktus pinigus, skirtus butų inventorizavimo bylų parengimui, išleido savo ir savo dukros reikmėms, be to, už namo bendrijos pinigus pakeitė namo II-jo aukšto koridoriaus langą, taip pakirsdama pasitikėjimą E. Š.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“, Teismų praktika Nr. 27, 320–388 psl.). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, jog apylinkės teismas nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymu vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis išvadomis bei jų motyvacija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog O. L. padarė BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, o apeliantės deklaratyvus teigimas, kad ji šių nusikaltimų nepadarė, neatitinka tikrovės, yra motyvuotai paneigtas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu. Todėl išteisinti nuteistąją dėl minėtų nusikaltimų padarymo nėra teisinio pagrindo.

Be to, pastebėtina, jog nors nuteistosios gynėjas prašo O. L. išteisinti, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo jokių motyvų, kodėl nuosprendis turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Skunde tik deklaratyviai teigiama, jog O. L. nuteista nepagrįstai.

BK 154 str. ir 155 str. numato baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas asmens garbei ir orumui.

Įžeidimas, numatytas BK 155 str. 1 d., yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Taigi, įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuojamas atsiliepimas apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Taigi, įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik viešu įžeidimu, t. y. kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemones, spaudinyje, internete.

Byloje nustatyta, kad O. L. žinodama, kad yra filmuojama LNK televizijos laidos „24 valandos” operatoriaus ir kad laida bus rodoma per televiziją, viešai V. P. atžvilgiu pasakė žodžius: „tu esi triznius”, „miške gyvenęs, miške buvęs”, „ką tu mane gąsdini, avine tu”, „eik galvą įsitrink su rūgštu pienu”, „asile tu”, „su debile gyveni, pats nenormalus būdamas”, „idiotai”, „atliekos gyvenimo”, „kauše tu neraliuotas”, „debile, važiuok į Švėkšną, į pirmą skyrių uždarysiu, avine tu”, „suski tu neraliuotas”, „atlieka tu”, „tokių pasmirdėlių nereikia”. Taip pat nustatyta, kad tokiomis pat aplinkybėmis ji viešai E. Š. atžvilgiu pasakė žodžius: „tu esi nenormali”, „tu esi nesveika, sveikas taip nedarytų”, „tu į subinę lendi be muilo”, „tu važiuok gydytis”, „tau su galva negerai”.

Pastebėtina, jog šių faktinių bylos aplinkybių nuteistoji neginčijo pirmosios instancijos teisme, dėl pareikštų kaltinimų ji kalta prisipažino visiškai ir parodė, jog ji taip pasielgė, kadangi nukentėjusieji ją nuolat įžeidinėjo. Apeliaciniame skunde ji taip pat neneigia nukentėjusiųjų atžvilgiu išsakius tokius žodžius, tačiau tvirtina, kad šie jos pasakyti išsireiškimai negali būti laikomi pažeminimu ar įžeidimu.

Kolegija negali sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Įžeidimas yra viešas, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemones. Įžeidimo turinį sudaro neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų akyse. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad O. L. nukentėjusiuosius įžeidinėjo per visuomenės informavimo priemonę – filmuojant LNK televizijos laidą „24 valandos“, teisėjų kolegijai net nekyla abejonių, jog nuteistoji per televizijos laidą, kurią mato daugelis žmonių išvadindama V. P. „trizniumi, miške gyvenusiu, avinu, asilu, idiotu, debilu, atlieka, kaušu, suskiu, pasmirdėliu, siūlydama jam eiti galvą įsitrink su rūgštu pienu”, o E. Š. išvadindama „nenormalia, nesveika” ir t. t., neabejotinai įžeidė ir pažemino juos, todėl jos nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 155 str. 1 d.

Pagal BK 154 str. 2 d. atsako tas, kas apie kitą žmogų per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje aiškinama, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Taigi, šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumą. Objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos (žinios), galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, t. y. subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 str. 2 d. numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, arba supranta, kad skleidžia pramanytas žinias, neva asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir sąmoningai tai daro. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės.

Įvertinusi bylos duomenis, kolegija daro išvadą, kad nuteistoji O. L. skundą privataus kaltinimo tvarka padavusią nukentėjusiąją E. Š. viešai per televiziją kaltindama tuo, jog ji būdama daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkė, iš namo gyventojų surinktus pinigus, skirtus butų inventorizavimo bylų parengimui, išleido savo ir savo dukros reikmėms, be to, už namo bendrijos pinigus pakeitė namo II-jo aukšto koridoriaus langą, pakirto pasitikėjimą ja. Byloje nėra duomenų apie tai, kad E. Š. būtų gyventojų surinktus pinigus, skirtus butų inventorizavimo bylų parengimui, išleidusi savo ir dukros reikmėms, todėl nėra jokio pagrindo nukentėjusiąją kaltinti, kaip tai padarė O. L. per televiziją. Tokio pobūdžio informacija neabejotinai niekina ir žemina nukentėjusiąją bei pakerta pasitikėjimą ja.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad O. L. veiksmai šmeižiant nukentėjusiąją E. Š. yra nusikalstami ir skundžiamame nuosprendyje pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 154 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios O. L. apeliacinį skundą atmesti.