Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. B., jo atstovei advokato padėjėjai Aušrai Būtautaitei, 2018-10-08 posėdyje nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Andraitienei, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui D. J., suinteresuotų asmenų VĮ Turto bankas, VĮ Registrų centras, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Šiaulių rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras, D. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad 1999 m. birželio 15 d. pareiškėjas A. B. ir M. G. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas iš M. G. už 100 Lt (28,96 Eur) įsigijo nekilnojamuosius daiktus – vandentiekio tinklus: vandens bokštą ir gręžinį, esančius (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., kuriuos M. G. įsigijo už pajus iš Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės. Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė, įsteigta 1992 m. spalio 29 d., 2016 m. gruodžio 15 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, šios bendrovės dokumentų Šiaulių regioniniame valstybės archyve nėra, pardavėja M. G. mirusi, todėl pareiškėjas neturi galimybės pateikti teismui dokumentų, patvirtinančių tą faktą, kad vandens bokštas ir gręžinys M. G. buvo perduoti už pajus iš Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės. Pareiškėjas nuo pat įgijimo momento šiuos daiktus prižiūri, juos eksploatuoja, remontuoja ir jais naudojasi, 2000 m. kovo 30 d. sudarė elektros energijos, tiekiamos vandens bokštui, pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 37063, 2017 m. pareiškėjo užsakymu buvo atlikti nekilnojamųjų daiktų – vandens bokšto ir gręžinio, esančių (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., kadastriniai matavimai, nekilnojamiesiems daiktams suteikti unikalūs numeriai. VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. spalio 18 d. sprendimu „Dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo“ pareiškėjo prašymas buvo atmestas, nurodant, jog teritoriniam registratoriui pateikti dokumentai (1999 m. birželio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartis, 1961 m. sausio 1 d. gręžinio pasas Nr. 3307) nepatvirtina A. B. nuosavybės teisės atsiradimo į vandentiekio bokštą ir gręžinį, kadangi pirkimo – pardavimo sutartis neatitinka įstatymų nustatytos formos, o pateiktame gręžinio pase nėra nurodytas statytojas, be to, gręžinio paso kopijoje įrašytas gręžinio Nr. 3307 kaimo pavadinimas ((duomenys neskelbtini) k.) ir gręžinio koordinatės nesutampa su gręžinio kaimo pavadinimu ((duomenys neskelbtini) k.) ir gręžinio koordinatėmis, įrašytomis nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje. Tačiau Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Bubių seniūnijos 2017 m. gruodžio 27 d. pažyma Nr. PŽ(16)-21 (3.25) patvirtina, kad vandens bokštas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gręžinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone. Pareiškėjas sąžiningai, pagal rašytinę pirkimo – pardavimo sutartį atlygintinai įsigijęs vandens bokštą ir gręžinį iš M. G. ir pradėdamas šiuos statinius valdyti kaip savo, nuo pat šių statinių įsigijimo momento (1999 m. birželio 15 d.) ir visą jų valdymo laiką buvo įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į nurodytus daiktus. Per visą šių statinių valdymo laiką jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pareiškėjui A. B. nėra pareiškę pretenzijų dėl naudojimosi turtu ar jo valdymo. Pareiškėjas, sąžiningai įgijęs daiktus, juos sąžiningai valdė visą valdymo laiką, jais naudojosi, juos remontavo ir prižiūrėjo, visą valdymo laiką daiktai buvo valdomi kaip savi, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai. Nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymas yra reikalingas teisinei nurodytų statinių registracijai atlikti.

5. 2018 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovė paaiškino, kad pareiškime nurodyti vandens bokštas ir gręžinys nėra savivaldybės nuosavybė, taip pat yra pakankamai duomenų, kad minimi daiktai nepriklauso valstybės nuosavybei, nes buvo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės turtas, t. y. privatus turtas, ši bendrovė yra likviduota ir išregistruota iš viešojo registro. Tikėtina, kad M. G. už pajus įsigijo vandens bokštą ir gręžinį iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės.

9. Suinteresuotas asmuo D. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimą buvo informuota tinkamai (82, 98 b. l.). Teismas negavo suinteresuoto asmens prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Civilinė byla nagrinėtina teismo posėdyje nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. B. 1999 m. birželio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartimi už 5000 Lt nusipirko iš M. G. 8,9900 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. (83-84, 87-92 b. l.). 1999 m. birželio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartimi M. G. už 100 litų pardavė A. B. giluminį gręžinį su vandens bokštu, kuriuos gavo už pajus iš Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės, esančios Šiaulių r., Bubių sen., (duomenys neskelbtini) (6 b. l.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad geriamojo – gėlo vandens gręžinys pradėtas eksploatuoti 1961 metais, gręžinys ir vandens bokštas buvo Šiaulių (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Bubių sen., Šiaulių r., turto balanse (19-27, 42-17 b. .l.), vėliau perduotas į Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės, buvusios adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., balansą, t. y. Gilvyčių tarybinio ūkio pagrindu susiformavusiai bendrovei. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės buvo įregistruota 1992 m. spalio 29 d. ir pradėta likviduoti nuo 1998 m. kovo 6 d., šiuo metu išregistruota iš Juridinių asmenų registro 48-49 b. l.). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Bubių seniūnija 2017 m. gruodžio 27 d. pažymoje patvirtino, kad vandentiekio bokštas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklas/ gręžinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. (18 b. l.). VĮ Registrų centro Šiaulių filialas 2018 m. kovo 1 d. pranešime patvirtino, kad į nekilnojamuosius daiktus: vandentiekio bokštą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gręžinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., daiktinės teisės neįregistruotos, šie daiktai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti (16 b. l.).

11. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime į pareiškimą (58-60 b. l.) nurodo, kad pareiškėjas nepateikė į bylą pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad M. G. įsigijo vandens bokštą ir gręžinį už pajus iš Šiaulių rajono(duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės. Pareiškėjas pateikė į bylą 2018 m. birželio 18 d. pažymą iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo, kurioje nurodyta, kad nėra galimybės suteikti duomenis apie M. G. įsigytą turtą už pajus iš Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės, nes minėtos bendrovės dokumentai Šiaulių regioniniame valstybės archyve nesaugomi (40 b. l.).

12. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad M. G. (paraiškoje – M. G.) 1994 m. spalio 27 d. užpildė paraišką Kuršėnų elektros tinklų skyriui elektros techninėms sąlygoms gauti dėl objekto –(duomenys neskelbtini) vandens bokšto (28-29 b. l.). Paraiškoje pareiškėja nurodė, kad objektas yra jos asmeninė priklausomybė, prie paraiškos pridėjo Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pažymą. „Šiaulių elektros tinklai“ ir M. G. 1994 m. gruodžio 12 d. sudarė Elektros energijos tiekimo – vartojimo sutartį Nr. 85 dėl elektros energijos tiekimo ir vartojimo vandentiekio bokštui, sutartyje nurodytas vartotojo adresas – (duomenys neskelbtini), Bubių apyl., Gilvyčių pšt. (85-86 b. l.). Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą patvirtino, kad pagal Šiaulių rajono vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-170, (duomenys neskelbtini) kaimas, esantis Bubių sen., Šiaulių r., nėra viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorija. Šiame kaime nei Šiaulių rajono savivaldybė, nei Šiaulių rajono viešasis vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas UAB „Kuršėnų vandenys“ savo nuosavybėje vandens tiekimo infrastruktūros bei kito turto neturi (64-65 b. l.).

13. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti daiktą sietinas su jo priklausymu valstybei nuosavybės teise, o ne su šios teisės registracija, tai nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), šios kategorijos bylose tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

14. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, nurodęs, kad pareiškėjas nepateikė į bylą pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad M. G. įsigijo vandens bokštą ir gręžinį už pajus iš Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės, o minimi vandens bokštas ir gręžinys gali priklausyti valstybės ar savivaldybės nuosavybei, nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, t. y. neįrodinėjo šių daiktų priklausomybės valstybės ar savivaldybės nuosavybei. Priešingai, Šiaulių rajono savivaldybė patvirtino, kad nei ji, nei Šiaulių rajono viešasis vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas UAB „Kuršėnų vandenys“ savo nuosavybėje vandens tiekimo infrastruktūros bei kito turto neturi (duomenys neskelbtini), Bubių sen., Šiaulių r., teritorijoje. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovė patvirtino, kad byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, jog vandens bokštas ir gręžinys nepriklauso valstybės nuosavybei, nes buvo privačios žemės ūkio bendrovės turtas, todėl tikėtina, kad M. G. už pajus įsigijo vandens bokštą ir gręžinį iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės.

15. Aptartos aplinkybės suformuoja teismo įsitikinimą, kad vandens bokštas ir gręžinys nėra nei savivaldybės, nei valstybės nuosavybė, šiuos daiktus M. G. įsigijo už pajus iš(duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės, juos valdė kaip savo, sudarė elektros energijos tiekimo sutartį su paslaugų tiekėju, o su pareiškėju sudarė 1999 m. birželio 15 d. susitarimą dėl vandens bokšto ir gręžinio perleidimo pareiškėjui.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punkte numatyta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas, kuris yra taikomas tada, kai asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, o prašo teismo nustatyti, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos. Teismui nustačius šias sąlygas, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms sąlygoms: asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; yra visos CK 4.68 – 4.71 str. numatytos sąlygos, t. y. daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, daiktas nėra registruotas kito asmens vardu, visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai ir sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

17. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įvertinęs proceso šalių nurodytas aplinkybes, liudytojos V. B. parodymus bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina pareiškėjo A. B. pozicija, jog nuo įsigijimo momento vandens bokštą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gręžinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., valdo ir jais naudojasi, prižiūri, tvarko, t. y. šį turtą valdo kaip savo (CPK 178, 185 str.).

18. Bylos duomenimis patvirtinta, kad pareiškėjas 1999 m. birželio 9 d. iš M. G. sodybą: žemės sklypą, gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., geriamojo vandens į sodybą tiekimui jam buvo reikalinga įsigyti šalia esantį vandens bokštą ir gręžinį (83-84, 87-92 b. l.). Už 100 Lt M. G. jam pardavė ir šalia sodybos esančius vandens bokštą ir gręžinį, kuriuos ji buvo įsigijusi už pajus iš Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės. Byloje nepaneigtos pareiškėjo, liudytojos nurodytos aplinkybės, akd pareiškėjas nuo 1999 metų prižiūri vandens bokštą ir gręžinį, juos tvarko, pakeitė giluminį siurblį, elektros skaitliuką, virino patį bokštą, atkasęs tvarkė vandens trasą, sudarė elektros energijos tiekimo sutartį su paslaugų teikėju, moka mokesčius už tiekiamą elektros energiją, šienauja aplink bokštą esančią pievą, atliko kadastrinius matavimus, kreipėsi į VĮ Registrų centrą, Šiaulių rajono savivaldybės administraciją dėl daiktų priklausomybės (9-18, 30-37 b. l.)

19. Duomenų, kad pareiškėjas būtų vandens bokštą ir gręžinį, pažeisdamas kitų asmenų teises, byloje nėra, t. y. asmuo, užvaldydamas daiktus, turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą nei jis. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 str.). Nustatyti, jog turtas buvo valdomas teisėtai, byloje leidžia įrodymai, jog iki šiol nei vienas asmuo nepareiškė valdytojui jokių pagrįstų pretenzijų į valdomus nekilnojamus daiktus ir nėra jokių duomenų apie tai, jog daiktai buvo valdomi prieš kurio nors asmens valią. Ši faktinė aplinkybė taip pat patvirtina tai, jog daiktai visą valdymo laikotarpį buvo valdomi sąžiningai. Apie tai, jog daiktai buvo valdomi atvirai, sąžiningai, patvirtina pareiškėjo paaiškinimai, liudytojos parodymai, šiems duomenims neprieštarauja suinteresuotų asmenų Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centro pateikti duomenys. Tai, kad daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, paaiškino pareiškėjas, o visas daikto valdymas tęsėsi ilgiau nei numatyta CK 4.68 straipsnio l dalyje ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 178 str.).

20. Paskelbus 2018 m. liepos 27 d. viešą pranešimą apie bylos iškėlimą dėl nekilnojamų daiktų įgijimo įgyjamąja senatimi (56-57 b. l.), nebuvo gauta suinteresuotų asmenų pareiškimų, prieštaravimų, duomenų, kad daiktai priklauso valstybei ar savivaldybei.

21. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 307, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėjas A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamus daiktus: vandens bokštą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gręžinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Šiaulių r.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.