- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-25
- Bylos Nr.
- N-62-3480-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00566-2010-4
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarimo R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas R. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. birželio 18 d., apie 19 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatyta 0,47 prom. ± 0,017 prom.), tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. spalio 27 d. nutarimu nutarė administracinės bylos teiseną R. S. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, nutraukti. Teismas konstatavo, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad R. S. padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Teismas suabejojo, ar asmens girtumas, kuris, kaip nurodoma teismo psichiatrijos ekspertizės akte, buvo ne mažiau nei 0,41 promilės, per daugiau nei valandą galėjo sumažėti iki 0 promilių. Teismas nurodė, kad remiantis tik tuo, kad R. S. iš burnos sklido alkoholio kvapas ir alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 0,47 promilės alkoholio koncentracija iškvėptame ore, nesant jokių klinikinių apsvaigimo nuo alkoholio požymių ir esant neigiamam kraujo tyrimui dėl etilo alkoholio, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimą dėl suvartoto alkoholio kiekio ir laiko, o taip pat tai, kad visos abejonės dėl asmens neblaivumo turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, negali konstatuoti, kad R. S., 2010 m. birželio 18 d., 19 val. Šilutės r. Vilkyčių k., vairavo transporto priemonę neblaivus.
Šalies argumentai
Nesutikdama su Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimu, Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutarimą nevertino eksperto išvados. Mano, kad R. S. padarytas pažeidimas yra įrodytas byloje surinkta medžiagą. Pažymi, kad R. S. neblaivumas buvo tikrintas techniniu prietaisu, kuriam atlikta metrologinė patikra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259).
Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.
R. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo padarymo – už tai, kad jis automobilį vairavo būdamas neblaivus – nustatytas 0,47 prom. girtumas. Dėl šio fakto (R. S. neblaivumo) byloje yra du priešingi įrodymai. Alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Dräger Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARZJ-0191, 2010 m. birželio 18 d. 19.07 val. buvo nustatytas 0,47 prom. (įvertinus prietaiso paklaidą – 0,45 prom.) girtumas (b. l. 9). ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Todėl alkoholio kiekio matavimo prietaisu buvo nustatytas leistiną normą viršijantis alkoholio kiekis. Tačiau byloje yra ir priešingas įrodymas – 2010 m. birželio 18 d. 20.45 val. R. S. nuvyko į VšĮ „Šilutės ligoninę“, kur jam buvo atlikta medicininė apžiūra neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti bei surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 4 (b. l. 15). Iš šio akto matyti, kad 20.50 val. atlikus pirmąjį tikrinimą alkotesteriu buvo nustatyta 0,05 prom., 21.10 val. atlikus antrąjį tikrinimą alkotesteriu – nustatyta 0,00 prom., o 20.50 val. buvo paimtas kraujo mėginys, kurį ištyrus, nebuvo rasta etilo alkoholio (b. l. 14–15). Atsižvelgiant į tai, akte buvo suformuota išvada, kad R. S. yra blaivus. Siekdamas pašalinti prieštaravimus, pirmosios instancijos teismas 2010 m. liepos 16 d. nutartimi paskyrė ekspertizę. 2010 m. rugpjūčio 13–18 d. buvo surašytas Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 80TPK-G-34 (b. l. 27–28). Ekspertizės akte yra suformuluota išvada, kad 2010 m. birželio 18 d. 19 val. policijos stabdymo metu vairuotojo R. S. kraujyje alkoholio koncentracija viršijo leistiną normą (0,40 prom.).
Visų pirma, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus, daro išvadą, kad šio išaiškinimo nebuvo laikomasi, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo alkotesterio duomenimis, kurie nėra paneigti jokiais byloje surinktais įrodymais, bet rėmėsi po R. S. sustabdymo praėjus 1 val. 50 min. atliktos medicininės apžiūros aktu, kurio patikimumu buvo suabejota ekspertizės akte.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo abejoti alkotesterio „Dräger Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARZJ-0191, rodmenimis, nes 2010 m. vasario 11 d. jam buvo išduotas patikros sertifikatas Nr. 0653309, galiojęs iki 2010 m. rugpjūčio 10 d. (b. l. 10), t. y. ir administracinio teisės pažeidimo padarymo dieną. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad alkotesteriu nustatytus duomenis patvirtino ir ekspertizės aktas, kuriame ekspertas nurodė, kad kraujo tyrimo išvada ir atlikta apžiūra visiškai pasikliauti ir paneigti policijos pareigūnų alkotesterio parodymų, negalima. Ekspertas nustatė, kad apžiūros metu gydytoja nepakankamai aiškiai aprašė tikslius judesius, neatžymėjo vyzdžių reakcijos į šviesą, nistagmo netyrė Tašeno mėginiu, taip pat ekspertas atkreipė dėmesį, kad į 5 ml talpos vakuteinerį buvo paimta 5,5 cm kraujo, tačiau laboratorijoje buvo rasta jau 5,7 cm kraujo. Galutinėje išvadoje ekspertas konstatavo, kad 2010 m. birželio 18 d. 19 val. policijos sustabdymo momentu, vairuotojo R. S. kraujyje alkoholio koncentracija viršijo leistiną normą. (b. l. 27–28). Tokiu būdu teisėjų kolegija pažymi, kad alkotesteriu nustatytas neblaivumas nėra paneigtas nei ekspertizės aktu, nei medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. S. neneigė tą dieną (apie 17 val.) vartojęs alkoholį (b. l. 15). Be to, policijos pareigūnai J. D. ir V. L., aprašydami aplinkybes, kurios sąlygojo įtarimus apie galimą R. S. neblaivumą, nurodė, kad iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti (b. l. 6–7).
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktui, jo nevertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste, taip pažeisdamas įrodymų vertinimu principus, kas ir sąlygojo netinkamą principo in dubio pro reo (visos abejonės bei prieštaravimai aiškinamos kaltinamojo naudai) pritaikymą ir neteisingo nutarimo priėmimą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui.
Nutartis neskundžiama.