Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 11 kl. išsilavinimą, vedęs, ne karo prievolininkas, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1) 1969m. gruodžio 25d. Kauno m. Požėlos raj. apyl. teismo pagal LR BK 147 str. 1 d.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais)-1m. ir 6 mėn. l/a, teistumas išnykęs; 2) 1971m. balandžio 02d. Kauno m. Požėlos raj. apyl. teismo pagal LR BK 147 str. 2 d.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais)-4m l/a, teistumas išnykęs; 3) 1977m. rugsėjo 19d. Kauno m. Panemunės raj. apyl. teismo pagal LR BK 123 str. 1 d., 123 str. 2d.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais)-1m l/a, teistumas išnykęs; 4) 1981m. gegužės 15d. Šakių raj. apyl. teismo pagal LR BK 147 str. 2 d.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais)-6m l/a, teistumas išnykęs; 5) 1999m. rugsėjo 07d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2 d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-2m. ir 6 mėn. l/a, teistumas išnykęs; 6) 2006m. lapkričio 21d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 4d., perkvalifikuojant iš LR BK 178 str. 2d.,-areštu 75(septyniasdešimt penkioms) paroms, 2007m. sausio 06d. paleistas iš Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų arešto bausmės skyriaus, atlikęs arešto bausmės laiką, teistumas išnykęs; 7) 2014m. sausio 13d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 138 str. 2d. 3p., tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius LR BK 38 str. pagrindu, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant, neturintis teistumo,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 3p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K., smurtaudamas, nesunkiai sužalojo šeimos narį, t.y. padarė kvalifikuotą nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2016m. gegužės 26d., tarpe 15²⁰ val., dienos metu, kaltinamasis A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio šeimyninio konflikto su sutuoktine-pil. L. K. metu, pastarąją užsipuolęs, bendrame koridoriuje tyčia rankomis į nugarą pastūmė nukentėjusiąją nuo daugiabučio gyvenamojo namo antro aukšto, kur pil. K. gyvena, laiptų, ko pasekoje pastaroji, pilvu nučiuoždama žemyn, nukrito į pirmą aukštą, ir tokiu būdu smurtavimo prieš nukentėjusiosios L. K. asmenį pasekoje pastarajai buvo padarytas kairiojo stipinkaulio lūžimas tipinėje vietoje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl stipinkaulio lūžimo sveikata nukentėjusiajai L. K. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. K., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną jis buvo namuose, o sutuoktinė L. buvo išvažiavusi į darbo biržą. Grįžusi į namus, sutuoktinė atsivežė kelis butelius alaus, kurį išgėrė kartu su į svečius atėjusiu kaimynu A. K.. Po to išgertuvės tęsėsi pas kaimyną namuose. Parėjus į namus, jis atsigulė į lovą, o sutuoktinė nenorėjo gulėti, kuri tai išeidavo, tai vėl sugrįždavo į namus, kas jį labai sunervino, nes trukdė miegoti. Jis norėjo sutuoktinę sulaikyti, kad ši neblaivi niekur nevaikščiotų, tačiau sutuoktinė neklausė, dėl ko kilo šeimyninis konfliktas. Būdamas supykęs, koridoriuje pasivijęs išeinančią sutuoktinę, ją pastūmė nuo antro aukšto laiptų, kuri nukrito žemyn į pirmą aukštą ir susižalojo.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. K. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2d. 3p., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu byloje esantiems įrodymams patikrinti LR BPK 276 str. 4d. pagrindu išvardintais nukentėjusiosios L. K. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 14-15), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 8) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 9-11), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 5-6), pil. L. K., kaip nukentėjusio asmens, apžiūros protokolu(b.l. 17) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 18-19), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitu(b.l. 25), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 32-33)ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis A. K. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu(LR BPK 291 str. 2d.).

Iš teisme išvardintų nukentėjusiosios L. K. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2016m. gegužės 26d., apie 13⁰⁰ val., ji kartu su savo sutuoktiniu A. svečiavosi pas kaimyną A. K., kur tryse išgėrė du po 2,0 l talpos butelius alaus ir vieną 0,5 l talpos butelį vyno. Po išgertuvių grįžus į namus, jie abu tame pačiame kambaryje atsigulė į atskiras lovas pagulėti. Maždaug po pusės valandos jos sutuoktinis, gulėdamas, pradėjo kažką rėkauti, rūkyti lovoje. Berėkaudamas, jis pradėjo ją kolioti visokiais necenzūriniais žodžiais, vadindamas „ šliucha “, „ šliundra “, „ kurva “ ir visaip kitaip. Dėl tokio sutuoktinio A. elgesio ji norėjo išeiti iš namų, nes girtas sutuoktinis būna agresyvus ir ne vieną kartą buvo ją sumušęs. Kai ji, atsikėlusi iš lovos, ėjo link durų, sutuoktinis taip pat atsikėlė ir norėjo ją sulaikyti, todėl ji, net nespėjusi apsiauti batų, basa išėjo pro duris. Būnant namo antro aukšto, kuriame jie gyvena, koridoriuje, sutuoktinis ją rankomis pastūmė į nugarą, dėl ko ji nukrito laiptais iš antro aukšto, ant pilvo nučiuoždama žemyn. Apačioje pajuto stiprų skausmą kairėje rankoje, palei kairę akį buvo nubrozdintas ir veidas. Atsikėlusi, ji iš karto nubėgo pas kaimyną A. K. prašyti pagalbos(b.l. 14-15). Šias aplinkybes nukentėjusioji L. K. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju A. K. metu(b.l. 66-67).

Iš teisme išvardinto byloje esančio 2016m. gegužės 26d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra dviejų aukštų mūrinis daugiabutis gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), į kurį įėjimas yra nuo gatvės pusės. Įėjimo durys atviros, už kurių esantys laiptai veda į antrą aukštą. Užlipus laiptais aukštyn, yra laiptinės aikštelė 0,9x1,4 pločio. Kairėje aikštelės pusėje, prie sienos matosi sustatyti įvairūs puodai ir kitos talpos. Dešinėje pusėje yra durys į butą, pažymėtą Nr. 4. Durys praviros, kurios atsidaro iš dešinės į kairę, į vidinę pusę. Bute jokių smurto ar grumtynių požymių nerasta(b.l. 8-11).

Iš teisme išvardinto byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo faktą, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios L. K., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenį, ko pasekoje ši buvo sužalota, aplinkybes(b.l. 5-6).

Iš teisme išvardinto byloje esančio pil. L. K., kaip nukentėjusio asmens, apžiūros protokolo matyti, kad po įvykio 2016m. gegužės 26d., 18⁵¹-18⁵⁵ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose atlikus į apklausą atvykusios nukentėjusiosios L. K. asmens kūno apžiūrą, aplink kairę akį buvo matyti nubrozdinimai, nukentėjusiosios kairė ranka buvo sugipsuota(b.l. 17-19).

Iš teisme išvardinto byloje esančio neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvito matyti, kad, įvykio vietoje 2016m. gegužės 26d., 15⁵⁴ val., patikrinus sulaikyto kaltinamojo A. K. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 0,85 promilės girtumas(b.l. 7, 39).

Iš teisme išvardinto byloje esančio apžiūros protokolo, 2016m. birželio 17d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios L. K. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad nukentėjusiajai L. K. konstatuotas sužalojimas, t.y. kairiojo stipinkaulio lūžimas tipinėje vietoje, buvo padarytas galimai aptariamo įvykio metu, griūnant, plaštaka atsiremiant ir stipriai ją atlenkiant. Nukentėjusiajai L. K. dėl padaryto kūno sužalojimo buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl stipinkaulio lūžimo sveikata nukentėjusiajai L. K. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 20-23).

Pagal LR BK 138 str. 2d. 3p. baudžiamoji atsakomybė yra numatyta už savo artimo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą(LR 2008m. birželio 12d. įstatymo Nr. X-1597, įsigaliojusio 2008m. birželio 27d., redakcija). Kadangi prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriamas ir sutuoktinis(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), tokiu būdu, teisminio tardymo metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą ir įvertinus byloje esančią teismo medicinos specialisto išvadą apie nukentėjusiajai L. K. prieš jos asmenį pavartoto fizinio smurto pasekoje padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir jo sukeltas pasekmes sveikatai(b.l. 20-23), laikytina, kad kaltinamojo A. K. padaryti tyčiniai nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų kilusio tarpusavio konflikto metu nesunkiai sužalojant savo sutuoktinę-nukentėjusiąją L. K., yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2d. 3p., požymius, t.y. nesunkus šeimos nario sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant(kvalifikuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, civilinis ieškinys 33,97 Eur.(trisdešimt trijų eurų ir 97 eur/ct.) sumai ligoninės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiosios L. K. gydymui, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 26-29). Kadangi žala nukentėjusiosios sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. K. veiksmais, pastarasis privalo atlyginti valstybei dokumentais pagrįstas lėšas, išleistas nukentėjusiosios L. K. gydymui, bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).

Spręsdamas kaltinamojo A. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo A. K. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam A. K. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas septynis kartus, tame tarpe teisiamas ir už analogišką nusikaltimą, tačiau pastarasis iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir, paskutinį kartą už smurtavimą prieš savo sutuoktinę būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant(LR BK 38 str. 2d.)(b.l. 71-74), kaltinamasis A. K. vėl nusikalto, padarydamas naują nusikaltimą žmogaus sveikatai. Visa tai rodo kaltinamojo A. K. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis A. K. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis A. K. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina kaltinamojo atžvilgiu.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Pagal LR BK 55 str. nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

LR BK 27 str. prasme kaltinamasis A. K. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes visi ankstesni teistumai už jo praeityje padarytas veikas šiuo metu jau yra išnykę, o kaltinamojo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už paskutinio nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymą pats savaime nesąlygoja ir teistumo atsiradimo, t.y. nesudaro nusikaltimų recidyvo naujai padarytam nusikaltimui, nes kaltinamąjį A. K. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius LR BK 38 str. pagrindu, jis nėra laikytinas ir teistu asmeniu. Nežiūrint į tai, ši aplinkybė rodo kaltinamojo A. K. nenorą paklusti įstatymų reikalavimams ir nesistengimą pasitaisyti, nes teismui suteikus galimybę jam pasitaisyti ir ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų, kaltinamasis tokio teismo pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto, padarydamas naują nusikaltimą žmogaus sveikatai. Nors dar ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. ir nukentėjusioji L. K. ir susitaikė, ką patvirtina byloje esantis susitaikymo protokolas(b.l. 87), tačiau kaltinamojo A. K. atžvilgiu dar kartą nebegali būti taikytinos LR BK 38 str. nuostatos, nes nuo buvusio atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamojo susitaikymo su nukentėjusiu asmeniu dienos iki jam inkriminuojamos naujos veikos šioje baudžiamojoje byloje padarymo praėjo mažiau kaip ketveri metai(LR BK 38 str. 2d.).

Kadangi sankcijoje už nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2d. 3p., yra numatyta tik vienintelė bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, teismas, atsižvelgdamas tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo A. K., kaip šiuo metu niekur nedirbančio asmens, asmenybę, laiko, kad kaltinamajam, kaip ne vieną kartą buvusiam teistam ir toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už padarytą veiką turi būti paskirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, paskirtiną bausmę mažinant 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu. Visgi, kartu atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji buvo sužalota kilusio šeimyninio konflikto tarp dviejų neblaivių asmenų metu, o teismo posėdyje dalyvavusi pati nukentėjusioji pareiškė, kad ji savo sutuoktiniui-kaltinamajam A. K. dovanoja, jam atleidžia už smurtinius veiksmus jos atžvilgiu ir nori toliau gyventi šeimoje, nes vienai gyventi yra nesaugu, laikytina, kad kaltinamasis A. K. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu tikslinga kaltinamajam A. K. paskirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskyrus įstatymo numatytus įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui(LR BK 75 str. 1-4d.d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2d. 3p., ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam A. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu vieneriems metams.

LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam A. K. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti pradėti gydymosi nuo alkoholizmo kursą; b) įpareigoti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti darbo biržoje, o darbo susiradimo atveju, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; c) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos kursą; d) įpareigoti nesilankyti kavinėse, baruose ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais ar vartojamas alkoholis, ir e) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2016m. gegužės 26d., 16⁰⁵ val., iki 2016m. gegužės 27d., 14⁴⁵ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis A. K. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. K. taikytas smurtą patyrusio asmens užtikrinimo priemones-įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie nukentėjusiosios L. K., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti

Baudžiamojoje byloje pareikštą Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo A. K. 33,97 Eur.(trisdešimt trijų eurų ir 97 ct.) sumą valstybės turėtoms nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.