Kauno apygardos teismo nutartis

2013-01-16 · Civilinė byla Nr. 2S-158-527/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-16
Bylos Nr.
2S-158-527/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Ieškovas
K. M.
Atsakovas
G. M.
Civilinė byla Nr. 2S-158-527/2013;
procesinių sprendimų kategorijos: 106.3; 122.2.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1148-314/2012 (Nr. 2-41-314/2013) pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl pastatų ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į Druskininkų rajono apylinkės teismą su ieškiniu (b. l. 1-4), kuriuo prašė nustatyti Pastato-gyvenamojo namo 1Alm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su Pastatu–viraline 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių ieškovui priklauso 2/3, o atsakovui 1/3 dalys, ir Žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1 600 m² (0,1600) ploto, iš kurio ieškovui priklauso 666/1600, o atsakovui 934/1600 dalys, esančiais Druskininkų r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k, (duomenys neskelbtini) g. 31 (b. l. 13-17), naudojimosi tvarką:

1) ieškovui paskirti naudotis Pastato-gyvenamojo namo patalpomis 1-4 (12,32 m²), 1-5 (16,18 m²) ir 1-6 (14,36 m²), kas sudarytų 43,86 m² ploto, o atsakovui paskirti naudotis Pastato-gyvenamojo namo patalpomis 1-1 (4,79 m²), 1-2 (5,40 m²) ir 1-3 (11,97 m²), kas sudarytų 22,16 m² ploto (b. l. 19);

2) ieškovui paskirti naudotis Pastato-viralinės patalpa, esančia pirmame aukšte, 1-1 (9,95 m²), o atsakovui paskirti naudotis Pastato-viralinės patalpa, esančia pirmame aukšte, 1-2 (8,88 m²) (b. l. 20); Pastato-viralinės 2I1 p patalpomis, esančiomis rūsyje, R-l (14,25 m²) ir R-2 (1,05 m² ), nustatyti bendrą naudojimosi tvarką (b. l. 21);

3) Pastato-kluono 9I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpų naudojimosi tvarkos nenustatinėti (b. l. 22);

4) nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą tokiu būdu: ieškovo naudojimui priskirti 641 m² dydžio sklypo dalį B; atsakovo naudojimui priskirti 762 m² dydžio sklypo dalį A ir 136 m² dydžio sklypo dalį D, o bendram naudojimui paskirti 59 m² sklypo dalį C (b. l. 27).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2012-10-29 nutartimi (b. l. 32-34) nustatė ieškovui terminą iki 2012-11-09 įskaitytinai pašalinti ieškinio trūkumus. Teismas nurodė, kad pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti reikalavimų ribų, kas reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas negali pats suformuluoti (keisti) prašymo dalyko (pvz., negali nustatyti to, ko ieškovas neprašo) arba nustatyti daugiau, nei ieškovas prašo. Susipažinus su ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais tampa aišku, kad projektuose nurodyta naudojimosi patalpomis ir sklypu tvarka neišlaiko bendraturčių interesų pusiausvyros ir neeliminuoja galimybės ateityje kilti konfliktinėms situacijoms. Neaišku ir nesuprantama, kaip ieškovas naudosis Pastato-gyvenamojo namo patalpomis 1-4 (12,32 m² ), 1-5 (16,18 m₂) ir 1-6 (14,36 m²), kai į šias patalpas nėra atskiro įėjimo. Pagal projektą į nurodytas patalpas galima patekti pro patalpas plane pažymėtas indeksais 1-1 (4,79 m²) ir 1-3 (11,97 m²), vadinasi, šiomis patalpomis šalys faktiškai naudosis bendrai, nors pagal siūlomą projektą šios patalpos priskirtinos naudotis atsakovui. Jeigu ieškovas nesinaudos patalpomis 1-1 (4,79 m²) ir 1-3 (11,97 m²), tada neaišku, kaip jis pateks į patalpas 1-4 (12,32 m²), 1-5 (16,18 m²) ir 1-6 (14,36 m²). Tikėtina, kad tokiu atveju jis planuoja įsirengti atskirą įėjimą. Bet, tuomet reikalinga pateikti projektą atskiro įėjimo ir gauti statybos leidimą. Bendraturčių gyvenamasis namas yra medinis (rastinis), kuriame įrengtas krosninis šildymas ir komunalinis vandentiekis. Pagal pateiktą projektą matyti, kad krosnis įrengta patalpoje, tenkančioje atsakovui (1-3 (11,97 m²), tačiau ši krosnis šildo ne tik atsakovo patalpą, bet ir ieškovui tenkančią 1-4 (12,32 m²)). Tokiu būdu neaišku, kaip ieškovas šildys patalpą 1-4 (12,32 m²). Tikėtina, kad planuoja įsirengti atskirą šildymą, tuomet reikalinga pateikti projektą ir gauti atitinka leidimą įsirengti atskirą šildymą. Ieškovas nieko nepasisako dėl atskiro vandentiekio įrengimo ir nepateikia atitinkamų projektų bei leidimų. Tas pats pasakytina ir apie Pastatu-viraline naudojimosi tvarkos nustatymą, nes pagal projektą atsakovui priskirtina naudotis patalpa 1-2 (8,88 m²), į kurią atsakovas gali pateikti tik per ieškovui priskirtą patalpą 1-1 (9,95 m²). Toks padalijimo būdas suponuoja galimybę kilti konfliktinei situacijai ir neišlaiko bendraturčių interesų pusiausvyros. Ieškovui nedetalizavus ir nepašalinus nurodytų prieštaravimų, išlieka neaišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą (CPK 5 str.). Ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (LAT 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Tačiau iš byloje pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus (faktinis ieškinio pagrindas) nesutampa su ieškinio dalyku, o ieškovo pasirinkto ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas yra ieškovo pareiga.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu (b. l. 37-38) prašo panaikinti 2012-10-29 nutartį ir spręsti klausimą iš esmės šiais motyvais:

1. Nutartyje teismas nurodė, jog apelianto siūloma naudojimosi Gyvenamojo namo patalpomis tvarka neeliminuoja galimybės ateityje kilti konfliktinėms situacijoms, nes neva tai namas turi tik vieną įėjimą ir tokiu būdu apeliantas neturi galimybės patekti į savo patalpas. Kartu su ieškiniu buvo pateiktas Gyvenamojo namo I aukšto patalpų planas (b. l. 19), kurį apeliantas pateikia taip pat kartu su atskiruoju skundu (b. l. 42), iš kurio aiškiai matyti, kad namas turi du įėjimus, todėl jokių kliūčių patekti kiekvienam bendraturčiui į jo naudojimosi patalpas nebus.

2. Teismas nutartyje taip pat nurodė, jog apeliantas privalo pateikti atskiro savo naudojamų patalpų šildymo ir vandentiekio įrengimo leidimus bei projektus, nes teismui neaišku kaip apeliantas šildys savo naudojamas gyvenamąsias patalpas ir naudos vandenį. Apeliantas yra įsitikinęs, jog šie klausimai su apeliantu pareikštu ieškiniu jokio ryšio neturi, todėl teismas nepagrįstai įpareigojo atlikti darbus (gauti leidimus ir padaryti projektus), kurie ieškinio išsprendimui neturi jokios reikšmės.

3. Pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, todėl teismas nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą. Be to, CPK 230 straipsnyje yra įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, išsiaiškinti įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai bei atsikirtimai, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tuo tarpu, kaip minėta, ieškinys yra aiškus, reikalavimo ribos ir pagrindas suprantami, todėl teismas įpareigodamas šalinti trūkumus, kurie nesusiję su ieškiniu, riboja apelianto galimybes disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas ieškinys atitinka CPK 111, 113, 114, 135 straipsniuose numatytus reikalavimus. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 str.).

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus (faktinis ieškinio pagrindas), nesutampa su ieškinio dalyku, o ieškovo pasirinkto ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas yra ieškovo pareiga.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš ieškovo ieškinio aiškiai galima suprasti ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką) bei kokio materialinio teisinio rezultato jais siekiama, t. y. nustatyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis ginčo patalpomis (Pastatu-gyvenamojo namu 1Alm kartu su Pastatu–viraline 2I1p) naudojimosi tvarką, ieškovui paskiriant naudotis Pastato-gyvenamojo namo patalpomis 1-4 (12,32 m²), 1-5 (16,18 m²) ir 1-6 (14,36 m²), o atsakovui paskiriant naudotis Pastato-gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1 (4,79 m²), 1-2 (5,40 m²) ir 1-3 (11,97 m²) (b. l. 19) ir ieškovui paskiriant naudotis Pastato-viralinės patalpa, esančia pirmame aukšte, 1-1 (9,95 m²), o atsakovui paskiriant naudotis Pastato-viralinės patalpa, esančia pirmame aukšte, 1-2 (8,88 m²) (b. l. 20); Pastato-viralinės 2I1 p patalpomis, esančiomis rūsyje, R-l (14.25 m²) ir R-2 (1.05 m² ), nustatyti bendrą naudojimosi tvarką (b. l. 21).

Pažymėtina, jog apeliantas, pridėdamas prie atskirojo skundo Pastato-gyvenamojo namo I aukšto planą (b. l. 42), kuris buvo pateiktas ir kartu su ieškiniu, paaiškina, jog šalys į savo patalpas pateks per atskirus įėjimus. Ši aplinkybė, beje, buvo vienas iš teismo nurodytų trūkumų, pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus (faktinis ieškinio pagrindas), nesutampa su ieškinio dalyku, t. y. namo vienintelis įėjimas yra į atsakovui prašomas pripažinti naudotis patalpas 1-1 (4,79 m²) ir 1-3 (11,97 m²), todėl neaišku, kaip ieškovas pateks į savo patalpas 1-4 (12,32 m² ), 1-5 (16,18 m²) ir 1-6 (14,36 m²), tokiu atveju, teismo nuomone, reikalingas atskiras įėjimas, o tam reikia pateikti projektą atskiro įėjimo ir gauti statybos leidimą.

Taip pat teismas nurodė, jog apeliantas privalo pateikti atskiro savo naudojamų patalpų šildymo ir vandentiekio įrengimo leidimus bei projektus, nes teismui neaišku, kaip apeliantas šildys savo naudojamas gyvenamąsias patalpas ir naudos vandenį. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie trūkumai nesudaro pagrindo laikyti, jog dėl to teismo procesas negali būti pradėtas, nes aplinkybės, susiję su ieškinio pagrįstumu, turi būti vertinamos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Kita vertus, kaip teisingai nurodo apeliantas, CPK 230 straipsnyje yra įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, išsiaiškinti įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai bei atsikirtimai, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tuo tarpu, kaip jau minėta, ieškinio reikalavimai yra aiškūs, jame nurodytos juos pagrindžiančios aplinkybės ir pateikti jas patvirtinantys rašytiniai įrodymai (13-17, 18, 19, 20, 21, 22, 23-25, 26, 27).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos konstatuoti ieškinio trūkumai nesudaro pagrindo laikyti, jog dėl to teismo procesas negali būti pradėtas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Kadangi priimti ieškinį kompetentingas tik pirmosios instancijos teismas (CPK 137 str. 1 d.), apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad žemesnės instancijos teismas ieškinį laikė nepaduotu nepagrįstai, pats jo negali priimti. Atsižvelgiant į tai, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus, klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Jolita Cirulienė