Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms R.Norkutei- Aldauskienei, D.Gudynienei, V.Mačionytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

1. 1996-05-21 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 232¹str. 4 d., 45 str. (BK str. galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.;

2. 2002-12-03 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d, BK 35 str. (BK str. galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 9 mėn. su 100 Lt vertės turto konfiskavimu. Pritaikius LR 2002-11-07 Įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl Amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 str. 1 . 2 p., paskirta bausmė sumažinta ¼, t.y. 2 mėn. 2 d. Galutinė bausmė- laisvės atėmimas 6 mėn. 28 d. su 100 Lt vertės turto konfiskavimu; 2003-01-20 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi 2002-12-03 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendis patikslintas: pritaikius LR 2002-11-07 Įstatymo „Dėl Amnestijos“ 4 str. 1 d. 2 p., neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta ¼, t.y. 2 mėn. 8 d., galutinė bausmė- 6 mėn. 22 d. laisvės atėmimo;

3. 2004-10-20 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. Pritaikius LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 2006-04-24 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi pasiųstas į laisvės atėmimo vietą neatliktai bausmei 1 metams pagal 2004-10-20 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendį. 2007-06-14 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs bausmę; teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. 2013-10-27 apie 16.15 val., viešoje vietoje, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės, priėjo prie mažamečio L. M., gim. 2003 m., ir aiškindamas, kad pastarasis nelįstų prie jo mažamečio posūnio G. M., užsimojo ranka suduoti smūgį per veidą mažamečiui L. M., gim. 2003 m., tačiau pastarajam pasitraukus, jis ranka užkliudė mažamečio L. M. kairįjį skruostą, tuo padarydamas mažamečiui poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, pagal 2013-10-31 specialisto išvadą Nr. G 3580/13(01) sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko mažamečiui L. M. paėjus atgal ir atsirėmus į namo laiptinės sieną, jis priėjo prie jo, ir toliau aiškindamas nelįsti prie jo posūnio, sudavė vieną kartą su delnu L. M. į dešinį petį, dėl ko mažametis L. M. galva atsitrenkė į sieną, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą;

po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-10-27 apie 17.40 val., viešoje vietoje, namo, adresu Vilniuje, V. M. g. 30, arkoje, be jokios aiškios priežasties, mažamečiui L. M., gim. 2003 m., stovint prie namo sienos, priėjo prie jo ir sudavė vieną kartą ranka mažamečiui L. M. į petį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, ir vieną kartą su ranka į krūtinę, tuo padarydamas jam odos nubrozdinimą krūtinės ląstos dešinėje pusėje, pagal 2013-10-31 specialisto išvadą Nr. G 3580/13(01) sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2013-10-31 specialisto išvada Nr. G 3580/13(01), kurioje nurodyta, kad L. M. padaryta poodinė kraujosruva kairiame skruoste, poodinė kraujosruva ir nubrozdinimas krūtinės ląstos dešinėje pusėje, nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku (2013-10-27), išskyrus poodinę kraujosruvą krūtinės ląstoje, kuri yra maždaug savaitės laiko senumo. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. L. M. nustatyti sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą krūtinės ląstoje, galėjo būti padaryti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais. Poodinė kraujosruva veide atitinka smūgio sudavimui, poodinė kraujosruva krūtinės ląstoje galėjo būti padaryta tiek suduodant smūgį ar atsitrenkus, tiek ir nuo spaudimo minėtos kūno srities (pvz.: pirštu), odos nubrozdinimas krūtinės ląstos dešinėje pusėje – apdraskant nagu ar kitu ribotu, buku daiktu. Sužalojimų lokalizacija yra pasiekiama nukentėjusiojo rankoms, juos pasidarant pačiam. (b.l. 21)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

LR BK 284 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Nors kaltinamasis J. G. nepripažino kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, teigdamas, kad realaus fizinio smurto mažamečio nukentėjusiojo atžvilgiu panaudota nebuvo, o jo bakstelėjimas pirštu į petį vaikui negalėjo sukelti nei fizinio skausmo, nei juo labiau kūno sužalojimų, iš baudžiamojoje byloje surinktų, teisminio nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis J. G. padarė jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus. Kaltinamojo ir liudytojos D. M. parodymus apie vienintelį fizinį kontaktą su nukentėjusiuoju – stumtelėjimą (bakstelėjimą) į petį pirštu, paneigia tiek mažamečiai liudytojai, tiek nukentėjusiojo motina G. M., kaltinamojo veiksmus jos sūnaus atžvilgiu mačiusi per langą. Mažametis nukentėjusysis L. M. parodė, o jo motina G. M. patvirtino, kad pirmiausia buvo užsimota mažamečiui suduoti į veidą, o šiam pasitraukus, kaltinamojo plaštaka nuslydusi jo veidu, dėl ko veidas liko paraudęs, o vėliau teismo medicinos specialisto konstatuota mėlynė po akimi. L. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad tuo jam buvo sukeltas fizinis skausmas, skruostas „degė“, „dilgsėjo“. Nors mažamečiai liudytojai savo parodymuose labiau akcentavo antrąjį sudavimą L., kurį jie labiau įsidėmėjo, nes po šio šis pravirko, tačiau iš esmės jie visi liudijo buvus du kaltinamojo sudavimus nukentėjusiajam, kas atitinka paties nukentėjusiojo ir jo motinos parodymus, kad L. M. buvo suduota du kartus. Nors kaltinamasis ir liudytoja D. M. abejojo nukentėjusiojo motinos galimybe matyti įvykį pro langą, tačiau mažamečiai liudytojai patvirtino, kad L. mama matė juos pro langą, kadangi tuoj pat paskambino sūnui į mobilųjį telefoną, tačiau šis negalėjo dėl verksmo juo kalbėti, o tuoj pat po J. G. veiksmų į lauką išbėgo aiškintis L. tėtis. Teismo medicinos ekspertai specialisto išvadoje užfiksavo objektyvų fizinio poveikio pėdsaką – žemiau kairės akies 0,8 cm diametro blyškią, murzinai violetinę, gelsvėjančiu atspalviu poodinę kraujosruvą (teismo medikų apžiūra buvo atlikta 2014-10-31, t.y. ketvirtą dieną po įvykio), trauminį poveikį vertino kaip galimai patirtą kaltinime nurodytu laiku. Nors kaltinamasis šį kūno sužalojimą siejo su vaikų konfliktu mokykloje rikiuotėje, o ne su savo veiksmais, tačiau liudytoja apklausta vaikų mokytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad po vaikų konflikto L. po akimi tą ir kitą dieną buvęs paraudimas, o ne mėlynė. Pažymėtina, kad teismo medicinos specialistė visus ant L. kūno rastus sužalojimus įvertino laiko aspektu, vieną iš jų atmetė kaip galėjusį būti padarytą kaltinime nurodytu laiku, konstatuodama, kad sužalojimas yra savaitės senumo (vaikų konfliktas mokykloje buvo 2013-10-24, medicininis tyrimas atliktas 2013-10-31, t.y. lygiai po savaitės nuo įvykio mokykloje, tačiau sužalojimas veide skirtingai nuo poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, specialisto nebuvo įvertintas kaip savaitės senumo, todėl ir nesietinas su įvykiu mokykloje). Taip pat tiek nukentėjusysis L. M., tiek nukentėjusiojo mama G. M., tiek visi trys mažamečiai liudytojai D. V., A. K., A. B. paliudijo buvus kaltinamojo sudavimą delnu L. į petį. Nors mažamečiai liudytojai duodami parodymus jį vertino daugiau kaip pastūmimą, tačiau nei vienas iš tiesioginių įvykio liudininkų nevertino jo kaip bakstelėjimo pirštu, kaip teigia kaltinamasis. Visi trys mažamečiai liudytojai patvirtino, kad būtent po šio kaltinamojo veiksmo L. pravirko, liudytojai A. K. ir A. B. teisme patvirtino nukentėjusiojo parodymus, kad nuo pastarojo sudavimo L. atsitrenkė į sieną, Teismas neturi pagrindo abejoti , kad tokiais kaltinamojo veiksmais mažamečiui buvo sukeltas stresas ir fizinis skausmas, ką patvirtina ir jo reakcija – verksmas. Nors kaltinamasis neigė ir paskutinį sudavimą L. į petį arkoje, teigdamas, kad po konflikto prie laiptinės tą dieną daugiau jo nematė, tačiau nukentėjusiojo L. M. ir jo mamos G. M. parodymai apie tai, kad tą patį vakarą L. vėl grįžo iš kiemo verkdamas ir papasakojo apie antrą susidūrimą su kaltinamuoju ir šio sudavimą į krūtinę, buvo nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Krūtinės ląstos dešinėje pusėje užfiksuotas nubrozdinimas, kuris specialistės nuomone taip pat galimai padarytas kaltinime nurodytu laiku. L. M. padaryti kūno sužalojimai buvo įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. J. G. veiksmai buvo tyčiniai, suduodamas kelis kartus mažamečiui šis suvokė, kad elgiasi neteisėtai, savo veiksmais jam kelia mažiausiai fizinį skausmą, tačiau norėjo taip elgtis. Nors J. G. teigė, kad tenorėjęs paauklėti savo posūnio skriaudiką, t.y. veikęs iš asmeninių paskatų, tačiau savo nusikalstamus veiksmus atliko viešoje vietoje, žmonių akivaizdoje. Toks elgesys rodo asmens demonstruojamą nepagarbą aplinkiniams, žmonių ir visuomenės negerbimą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtinas moralės ir elgesio normas. Viešoje vietoje kito asmens atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas teismų praktikoje pripažįstamas įžūliu elgesiu. Dėl kaltinamojo veiksmų kilo sąmyšis, buvo sutrikdytas vaikų laisvalaikis, jie patyrė stresą, buvo priversti stebėti jų mažamečio draugo atžvilgiu vartojamą smurtą, o po to tarp suaugusių kilusį smurtinio pobūdžio konfliktą, buvo iškviesta policija, tokiu būdu realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, padaryti viešosios tvarkos pažeidimo metu, kaip atskiros nusikalstamos veikos nekvalifikuojami, kadangi jas apima viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis. Nors galima teigti, kad J. G. veiksmus lėmė asmeninės paskatos, noras pamokyti su jo posūniu mokykloje konfliktuojantį bendramokslį, tačiau kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009,2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-318/2012).

J. G. veika atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Bausmės skyrimas

J. G. padarė vieną nesunkų smurtinį tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikalstama veika padaryta mažamečio nukentėjusiojo atžvilgiu (LR BK 60 str. 1 d. 5 p.).

Nors J. G. anksčiau teistas, tačiau bausmės atliktos, teistumas išnykęs. Turi galiojančių nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus. Dirba pagal verslo liudijimą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, J. G. už padarytą nusikaltimą skirtina laisvės apribojimo bausmė, artima baudžiamojo įstatymo numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t.y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu mažamečio nukentėjusiojo L. M. įstatyminė atstovė G. M. pareiškė 3000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydama, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai jos sūnaus atžvilgiu ir dėl jų atsiradusios pasekmės labai paveikė jį psichologiškai ir emociškai. J. G. veiksmai sukėlė vaikui ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, emocinį sukrėtimą. Vaikas buvo užpultas ir sumuštas viešoje vietoje, savo draugų akivaizdoje, po to turėjo patirti nepatogumus vykdamas į komisariatą, daugiau nei mėnesį negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, dėl patirto smurto bijojo vienas išeiti į lauką, reikėjo jį lydėti ir pasitikti iš mokyklos, buvo sutrikdytas įprastinis vaiko gyvenimo ritmas, be fizinio ir emocinio skausmo jis patyrė bejėgiškumo ir kaltės jausmą. Tapo irzlus, sutriko miegas, padidėjo nerimas ir dirglumas, atsirado baimės ir nesaugumo dėl ateities jausmas, prarado pasitikėjimą kitais žmonėmis, sumažėjo galimybė laisvai elgtis, bendrauti. Patirtą neturtinę žalą įvertino 3000 Lt.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. (LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekelia abejonių tai, kad mažamečiui nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, kadangi šis nukentėjo nuo smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, patyrė fizinį skausmą ir stresą, tačiau L. M. kūno sužalojimai vertinami kaip nežymūs, nėra objektyvių duomenų apie ilgalaikes ar rimtas pasekmes jo sveikatai. Nors nusikaltimo padarymo momentu L. M. patyrė skausmą, pažeminimą, stresą, tačiau jų poveikis, teismo manymu nebuvo, itin ilgalaikis, kadangi tą pačią dieną berniukas toliau liko kieme žaisti su draugais, liudytojo D. V. teigimu ir po įvykio jis visą laiką kieme žaisdavo su draugais. Teismo manymu, prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra per didelė padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui ir jų pasekmėms. Atitinkamai nepilnamečiui nukentėjusiajam L. M. priteistina neturtinės žalos suma mažintina iki 1000 Lt.

Byloje yra gautas prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (b.l. 159), kuriuo prašoma priteisti valstybei 420 Lt iš kaltinamojo J. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Kaltinamajam J. G. gynėjas buvo paskirtas LR BPK 51 str. 1 d. 3 p. pagrindu, pripažinus jo dalyvavimą būtinu, kadangi kaltinamasis nepakankamai moka valstybinę kalbą. BPK 106 straipsnis numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Antroji šio straipsnio dalis teigia, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog teismas neprivalo, o gali priteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo turtinę padėtį, tačiau iš jo paaiškinimų matyti, jog jis buvo bedarbis, augina mažametį vaiką. Įvertinus tai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija, taip pat į BPK įvirtintą rungtyniško proceso principą, teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,-

NUSPRENDĖ:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – J. G. palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio pateikimo vykdyti.

Mažamečio nukentėjusiojo L. M. įstatyminės atstovės G. M. mažamečio nukentėjusiojo L. M. vardu pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies: priteisti iš kaltinamojo J. G. mažamečio nukentėjusiojo L. M. naudai 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.