- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-24
- Bylos Nr.
- II-398-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02015-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Darius Lukaitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Eglė Latauskienė
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K., (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės Eglės Latauskienės skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Komisariatas) vyresniojo specialisto A. G. 2020 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 10-ANR_12941-2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Komisariato vyresnysis specialistas A. G. 2020 m. birželio 18 d. nutarimu nustatė, kad M. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus, nes M. K. 2020 m. gegužės 21 d. apie 5.15 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno g., vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 0,85 promilių neblaivumas, įvertinus paklaidą), keisdamas važiavimo kryptį, t. y. prieš pradėdamas važiuoti iš savo sustojimo vietos, nerodė atitinkamos krypties posūkio šviesos signalo. Be to, vairuojamas automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
M. K. šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 82.2 ir 226 punktų reikalavimus
M. K. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį paskirta 75 Eur dydžio bauda, pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį paskirta 75 Eur dydžio bauda, pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta 800 Eur dydžio bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.
Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir M. K. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda – su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
M. K. atstovė advokatė E. Latauskienė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Komisariato vyresniojo specialisto A. G. 2020 m. birželio 18 d. nutarimą:
1) panaikinti M. K. paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių;
Šalies argumentai
2) paskirti M. K. mažesnę baudą, nei ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą;
3) paskirtą administracinę nuobaudą – baudą už administracinius nusižengimus, nustatytus skundžiamame nutarime – išdėstyti dalimis laikotarpiui iki vienerių metų.
Pareiškėja nurodo, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis teismui leidžia švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį paskiriant mažesnę baudą, nei ANK straipsnio sankcijoje nustatyta minimali; paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei ANK straipsnio sankcijoje nustatyta; administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskiriant.
Skunde teigiama, kad, M. K. paskyrus net minimaliam terminui administracinio poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą), atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, ši poveikio priemonė būtų per griežta. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad M. K. vienas augina tris mažamečius vaikus, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau valstybėje buvusi karantino situacija nulėmė tai, kad darbo paieškos ir poreikis kelia visiems keblumų. Todėl paskyrus didelę baudą, dėl to nukentės jo šeimos pajamos, kurios yra skiriamos už vaikus. Asmenims, turintiems vairuotojo pažymėjimus, darbo pasiūlymų galima sulaukti žymiai daugiau. Teisės vairuoti transporto priemones praradimas visiškai atims šeimos logistines ir darbo paieškos galimybes, o tai nulems pajamų neturėjimą ilgą laiką.
Pasak pareiškėjo atstovės, vaikų priežiūrai užtikrinti (gyvena už Vilniaus miesto teritorijos ribų) reikia gana dažnai vykti su transporto priemone į vaikų ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigas, todėl prašoma svarstyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pakeitimą kita poveikio priemone arba sumažinti jos terminą mažesniam laikotarpiui, nei nustatytas minimalus.
Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos baudos mokėjimas gali būti išdėstomas per laikotarpį iki dvejų metų. M. K. gauna nedideles socialines išmokas už vaikus, taip pat dėl jo antstoliai vykdo vykdomuosius raštus. Todėl pareiškėjui baudos išdėstymas iki vienerių metų būtų racionalesnis sprendimas, nes tokiu atveju jis savo noru mokėtų baudą.
Atsiliepimas
Komisariato vyresnysis specialistas A. G. atsiliepime į pateiktą skundą prašo jo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens naudai. Pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Asmuo, žinodamas, kad tam tikros administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės taikymas gali pakenkti jo darbiniams interesams ar kitai visuomeninei veiklai, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių administracinių nusižengimų, kurie galėtų lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymą. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria darbinių ar buitinių nepatogumų, nėra tokios aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, kad administracinė nuobauda yra per griežta. Be to, pabrėžiama, kad M. K. įgijo teisę vairuoti transporto priemones 2014 m. sausio 28 d., o iki 2020 m. gegužės 21 d. 43 kartus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
M. K. atstovės advokatės E. Latauskienės skundas tenkinamas iš dalies.
M. K. atstovė skunde sutinka su padarytais administraciniais nusižengimais ir neginčija jų padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 1 dalį ir 422 straipsnio 5 dalį.
M. K. atstovės skunde keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su administracinės nuobaudos (baudos) ir administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) dydžių taikymo pagrįstumu.
M. K. teismo posėdžio metu pripažino kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų ir gailėjosi. Paaiškino, kad jis nagrinėjamo įvykio rytą buvo su draugais, vartojo alkoholį (išgėrė gal butelį ar pusantro alaus). Tuo metu paskambino jo motina ir pasakė, kad reikia atvažiuoti namo, nes vaikai neatėjo namo. M. K. jautėsi gerai, todėl važiavo automobiliu. Nuvažiavo automobiliu apie 400 metrų ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jis gyvena su žmona ir trimis vaikais, žmona nevairuoja. Už vaikus gauna 700 Eur, pareiškėjas taip pat uždarbiauja, kai kaime paprašo pagalbos.
ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Nagrinėjamu atveju Komisariato vyresnysis specialistas A. G. 2020 m. birželio 18 d. nutarimu paskyrė M. K. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą minimalią (800 Eur) dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatydamas jos atėmimą sankcijoje įtvirtintam minimaliam terminui (12 mėnesių).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2019 m. kovo 26 d. įstatymo, įsigaliojusio 2020 m. sausio 1 d., redakcijos – ANK 34 straipsnio 5 dalis) nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti M. K. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jam baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – mažesnius, nei ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyti minimalūs dydžiai.
M. K., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Šiuo atveju būtina įvertinti tai, kad M. K. buvo nustatytas 0,87 promilių neblaivumas, t. y. du kartus viršijantis minimalią ribą (0,4 promilės), nuo kurios taikoma administracinė atsakomybė. Įvertinęs tokį M. K. neblaivumo laipsnį, teismas abejoja, ar pareiškėjas, sėsdamas prie vairo, jautėsi įprastai kaip būdamas blaivus (nevartojęs alkoholio). Šiame kontekste būtina pastebėti ir tai, kad 2020 m. gegužės 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog, sustabdžius M. K. automobilį ir priėjus prie vairuotojo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, be to, pareiškėjo kalba buvo nerišli (b. l. 33). Tai taip pat patvirtina, kad pareiškėjo būsenai ir veiksmams turėjo įtakos vartotas alkoholis. Alkoholio buvimas organizme mažina galimybes tinkamai ir laiku reaguoti į aplinkoje vykstančius įvykius, ypač kai tokia alkoholio koncentracija, kuri nustatyta pareiškėjui.
Pareiškėjui mažinti paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės dydį nesudaro pagrindo tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl administracinių nusižengimų padarymo. Į nustatytą šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę jau buvo atsižvelgta priimant skundžiamą nutarimą, individualizuojant M. K. administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, todėl dar kartą vertinti tai individualizuojant jo administracinę atsakomybę nėra jokio pagrindo.
Teismas pabrėžia, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad M. K. itin daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (b. l. 14–32). Jo paaiškinimai dėl anksčiau padarytų administracinių nusižengimų ir nesumokėtų baudų laikytini tik kaip siekis pasiteisinti. Todėl pripažintina, kad M. K. šioje byloje padaryti administraciniai nusižengimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.
M. K. atstovė skunde akcentuoja, kad dėl pareiškėjo šeiminės padėties, taip pat jo gaunamų pajamų, siekio įsidarbinti tiek baudos, tiek administracinio poveikio priemonės paskyrimas ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijos ribose yra aiškiai per griežtas. Visų pirma pasakytina, kad pagal ANK 34 straipsnio 2 ir 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti nustatant atitinkamai baudos ir specialiosios teisės atėmimo terminą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Skunde teigiama, kad asmenims, turintiems vairuotojo pažymėjimus, darbo pasiūlymų galima sulaukti žymiai daugiau. Kita vertus, vien specialiosios teisės atėmimas, juolab terminuotas, neatima pareiškėjui apskritai įsidarbinti, t. y. ieškoti darbo, kuriam nereikia teisės vairuoti transporto priemones. Be to, M. K., žinodamas apie būtinybę įsidarbinti, turėjo būti atsakingas ir nevartoti alkoholio, prieš vairuodamas transporto priemonę, tačiau jis pasielgė priešingai. Šiame kontekste pasakytina, kad iš „Sodros“ duomenų matyti, jog M. K. nuo 2010 m. iki administracinių nusižengimų padarymo dienos Lietuvos Respublikoje oficialiai dirbo – itin trumpą laiką – tik dvi savaites, t. y. nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 15 d. (b. l. 56). Taigi pastaruoju metu M. K. oficialiai iš esmės negavo jokių pajamų iš darbinės veiklos (tokios išvados nepaneigia, kad, pasak pareiškėjo, jis 2015 m. grįžo į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybės). Skunde akcentuojama aplinkybė, kad valstybėje buvusi karantino situacija nulėmė tai, jog darbo paieškos kelia keblumų, negali pagrįsti nei administracinės nuobaudos, nei administracinio poveikio priemonės švelninimo, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės realiai nedirbo ir iki karantino paskelbimo valstybėje, o pats pasirinko elgesio variantą – vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam.
M. K. administracinės atsakomybės švelninimui taip pat neturi įtakos jo šeiminė padėtis. Pirma, pareiškėjui buvo žinoma, kad jis turi mažamečių vaikų, reikia jais rūpintis (vežti į mokymo ir sveikatos priežiūros įstaigas). Kita vertus, tai nepadarė įtakos M. K. elgesiui, kad jis atsakingai elgtųsi ir nepadarytų administracinių nusižengimų. Reikšminga ir tai, kad pareiškėjas buvo sustabdytas vairuojantis automobilį neblaivus 5.15 val. ryto. Teismas abejoja, ar atsakingas tėvas, besirūpinantis vaikais, vairuotų transporto priemonę būdamas neblaivus tokiu paros metu. Priešingai, iš M. K. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad jis nagrinėjamo įvykio dieną vartojo alkoholį su draugais, o ne rūpinosi savo vaikais. Pažymėtina, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, bet kokiu atveju susiduria su neigiamomis pasekmėmis, kurios gali būti susiję su jo asmeniniu ar šeimos gyvenimu. Tam tikri negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos nuobaudos padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini. Priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus teisės pažeidimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Akcentuotina, kad skiriama administracine nuobauda ir administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju M. K. privalėjo numatyti dėl savo neteisėto elgesio pavojingumo galimai kilsiančias neigiamas pasekmes.
Teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, jog ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos baudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimas M. K. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir mažinant minimalią baudą bei (ar) sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pareiškėjui. Pažymėtina, kad vien tik M. K. ir jo atstovės nuomonė, jog pareiškėjui paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra per griežtos, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
ANK 675 straipsnio 3 dalis nustato galimybę paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Teismas, įvertinęs M. K. paskirtos baudos dydį, jo turtinę padėtį (nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, augina tris mažamečius vaikus), jam paskirtos 800 Eur baudos mokėjimą išdėsto 10 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis (po 80 Eur), sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos. Skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2020 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR_12941-2020 pakeisti:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti M. K. paskirtos 800 Eur dydžio baudos mokėjimą 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis (po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų)), sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos į nutarime nurodytą vieną iš sąskaitų.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.