- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-29
- Bylos Nr.
- e2YT-16396-1019/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11809-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Pareiškėjas
- J. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- N. J., A. Z., I. T., R. Z., valstybės įmonė ,,Turto bankas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – N. J. (notarė), A. Z., I. T., R. Z., valstybės įmonė ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. Z. priėmė savo sutuoktinio A. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškime pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarp pareiškėjos J. Z. ir A. Z. buvo įregistruota santuoka. (duomenys neskelbtini) A. Z. mirė, testamento nebuvo sudaręs. Po A. Z. mirties niekas iš įpėdinių per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, tačiau A. Z. palikimą po jo mirties priėmė jo sutuoktinė J. Z., pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Dėl palikėjo turto paveldėjimo Vilniaus miesto 42-ajame notaro biure (suinteresuotas asmuo – notarė N. J.) paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas. Šiuo metu notarė atsisako atlikti notarinį veiksmą dėl turto paveldėjimo, nes pareiškėja yra praleidusi įstatyme nustatytą terminą. Santuokos metu pareiškėjos J. Z. vardu (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo įsigytas (privatizuotas) (duomenys neskelbtini) butas, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute pareiškėja su sutuoktiniu gyveno iki pat jo mirties, jame ji gyvena ir lig šiol. Pareiškėja J. Z. po savo sutuoktinio mirties naudojosi palikimą sudarančiu turtu kaip savo, t. y. palikimą sudarantį turtą tvarko ir valdo kaip savo, naudojasi juo, moka mokesčius, turi šio turto dokumentus. Šias aplinkybes patvirtina pridedama 2022 m. kovo 9 d. UAB „Ignitis“ pažyma apie informaciją apie apmokėtą elektros energiją bei buto, adresu (duomenys neskelbtini), administratoriaus 2022 m. kovo 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja J. Z., priimdama palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, savo valią išreiškė konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad ji palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti turto savininke. Pareiškėja palikimą priėmė po palikėjo A. Z. mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą t. y. nuo savo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos ir po palikėjo mirties faktiškai jo turėtu turtu disponavo. Šiuo atveju juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikšmingas palikimo priėmimo įforminimui, teisei gauti paveldėjimo teisės liudijimą į savo sutuoktinio A. Z. palikimą ir bei palikimą sudarančio turto teisinei registracijai viešame registre atlikti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. Z., I. T., R. Z. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos J. Z. pareiškimą, kuriuo nurodė, kad jie yra mirusio tėvo A. Z. vaikai ir įpėdiniai pagal įstatymą, tačiau niekas iš įpėdinių per įstatymo nustatytą 3 mėnesių laikotarpį nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, po A. Z. mirties jo palikimą priėmė pareiškėja (mirusiojo sutuoktinė), pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėja po sutuoktinio mirties naudojasi palikimą sudarančiu turtu kaip savo, moka mokesčius. Suinteresuoti asmenys į mirusio tėvo palikimą nepretenduota, su pareiškimu visiškai sutinka ir prašo pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo N. J. (notarė) nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos J. Z. pareiškimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į J. Z. pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimų apie galimą palikėjo A. Z. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo A. Z. paliktojo turto priėmimą valdyti.
Teismas , įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). A. Z. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje. 2022 m. birželio 20 d. Testamentų registro išraše nurodyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo A. Z. sudarytų testamentų; nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų; nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti jo paliktą turtą.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
VĮ „Registrų centras“ 2022 m. birželio 22 d. Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. Z. (duomenys neskelbtini) mirė santuokoje, sutuoktinė – J. Z. J. Z. ir A. Z. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad A. Z. vaikai yra A. Z., I. T., R. Z.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad J. Z., būdama santuokoje, (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartimi pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo nuosavybės teise butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad po sutuoktinio A. Z. mirties pareiškėja J. Z. per trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, ji po savo sutuoktinio mirties prižiūrėjo, tvarkė, rūpinosi santuokoje įgytu turtu. Pareiškėja kartu su pareiškimu prideda įrodymus, kad po sutuoktinio mirties mokėjo už suteiktas paslaugas butui (2022 m. kovo 9 d. UAB „Ignitis“ pažyma apie informaciją apie apmokėtą elektros energiją bei buto, adresu (duomenys neskelbtini), administratoriaus 2022 m. kovo 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad J. Z. atliko aktyvius veiksmus po savo sutuoktinio A. Z. mirties palikimui priimti, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog J. Z. po savo sutuoktinio A. Z. mirties jo palikimą priėmė ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant sutuoktinio palikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po A. Z., paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.