- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-23
- Bylos Nr.
- I-6396-643/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00350-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.4Padarytos žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. G. skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis visada buvo konvojuojamas tuo pačiu automobiliu Mercedes Benz. Konvojuojami aštuoni asmenys turėdavo susėsti ant 3 m. ilgio ir 0,42 m. pločio suolo. Pareiškėjui vietos neužtekdavo, todėl jis turėdavo stovėti. Daiktai buvo vežami toje pačioje patalpoje. Automobilis neturėjo šildymo ir vėdinimo sistemos, oro temperatūra siekdavo iki -20 C0. Konvojavimo metu pareiškėją pykindavo, kartą jis vos neprarado sąmonės. Tokias konvojavimo sąlygas pareiškėjas laiko nežmoniškomis, žeminančiomis jo orumą, be to, nurodytos sąlygos sukėlė pareiškėjui didelius dvasinius sukrėtimus, depresiją, sužalojo sveikatą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST) atsiliepime į skundą prašo jį atmesti ir priteisti 8,40 EUR bylos nagrinėjimo išlaidų už pateiktos medžiagos kopijų rengimą (b. l. 6-8, 16-18). Atsakovas nurodo, kad konvojuojamieji vežami specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose įrengtos kameros atitinka nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Asmenų konvojavimas vykdomas remiantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246. Konvojavimui skirtas VST tarnybinis transportas turi transporto priemonių registracijos liudijimus su paskirties nurodymais, kasmetines techninės apžiūros ataskaitas su transporto priemonės paskirties nurodymais ir yra naudojamas remiantis šiais dokumentais. Visam VST specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai, tačiau nenustatyta, kad kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims. Atsakovas pažymi, kad specialiosios paskirties transportu vyksta tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius, priešingu atveju skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas konvojaus viršininkui konvojaus metu nesiskundė dėl netinkamų konvojavimo sąlygų.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir skundą prašė atmesti. Papildomai nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas iš karto po konvojavimo patyrė dvasinius ar fizinius sveikatos sutrikimus, todėl pareiškėjo reikalavimą laiko nepagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų konvojavimo sąlygų.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymo Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės) 123 punkte yra įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog konvojavimo metu draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Iš byloje pateiktų Konvojavimo žiniaraščių ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2015-02-18 informacinio pranešimo nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-12-28 iki 2014-07-30 buvo konvojuotas 21 kartą iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Šiaulių tardymo izoliatorių ar Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (b. l. 11, 19-62).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų Viešojo saugumo tarnybos nuostatų 6.3 punktu, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą užtikrina Viešojo saugumo tarnyba. Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Konvojavimo taisyklių 3 punktas nustato, kad konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Šiuo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais, turinčiais transporto priemonės registracijos liudijimus ir išduotas techninės apžiūros ataskaitas (b. l. 63-64, 66-67, 69-70, 72-73, 75-76).
Pareiškėjas teigia, kad specialiuosiuose automobiliuose įrengtos kameros būdavo perpildytos. Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų vietų. Įvertinus atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie transporto priemones ir jų registracijos liudijimų S.1. punkte nurodytą transporto priemonėje maksimalų sėdimų vietų skaičių (vidaus reikalų ministro 2005-06-28 įsakymo Nr. 1V-204 „Dėl Kelių transporto priemonės registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos patvirtinimo“ 5.7.21 punktas) matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais: „VW Crafter“, valstybiniai Nr. EFS 563, Nr. EFS 565, kuriuose įrengta po 19 sėdimų vietų (b. l. 23, 39, 41, 45, 51, 55, 57, 61), „MAZ 437040“ valstybinis Nr. TVU 514 – įrengtos 33 sėdimos vietos (b. l. 31, 34) ir „Mercedes Benz 918“ valstybiniai Nr. AHG 175, Nr. AHG 184 (b. l. 21,23, 27, 29, 37, 43, 47, 49, 53, 55, 57, 59). Įvertinus nurodytus duomenis kartu su byloje pateiktais duomenimis apie pareiškėjo konvojavimo laikotarpius (b. l. 11), transporto priemonėse įrengtų sėdimų vietų skaičių ir VST kelionės žiniaraščiuose nurodytą vykusių asmenų skaičių (b. l. 19-62), matyti, kad maksimalus konvojuojamų asmenų skaičius 2012-12-28–2014-07-30 laikotarpiu nebuvo viršijamas.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą taip pat teigė, kad specialiaisiais automobiliais vykstančių asmenų skaičius nėra viršijamas, priešingu atveju, skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius ir apie tai pažymima kelionės žiniaraštyje. Tokius atsakovo atstovo argumentus patvirtina 2013-05-03, 2013-05-15, 2014-06-06, 2014-06-13, 2014-07-23 kelionės žiniaraščiai, iš kurių matyti, kad esant didesniam konvojuojamų asmenų kiekiui, jie buvo vežami dvejais automobiliais (b. l. 29, 37, 55, 57, 61). Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo konvojavimo metu vienoje transporto priemonėje nebuvo vežama daugiau asmenų, nei transporto priemonių registracijos liudijimuose nustatytas maksimalus sėdimų vietų skaičius, todėl pareiškėjo skundo teiginys, kad transporto priemonės buvo perpildytos, atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, sutinkamai su Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 punktais, visos konvojuojamųjų pareikštos pretenzijos įrašomos į kelionės žiniaraštį, taip pat visi konvojuojamieji, atvykę į paskirties tašką, turi teisę surašyti skundą dėl konvojavimo sąlygų, kuris privalomai perduodamas Viešojo saugumo tarnybos vadovybei. Iš byloje esančių kelionės žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų.
Pareiškėjas skunde teigia, kad transporto priemonėse nebuvo tinkamos vėdinimo ar šildymo sistemos. Šiuos pareiškėjo argumentus paneigia byloje esančios specialaus transporto, skirto konvojuojamųjų pervežimui, schemos (b. l. 65, 68, 71, 74, 77). Pareiškėjas dažniausiai buvo konvojuojamas automobiliais „VW Crafter“, kuriuose yra įrengtas bagažo skyrius, kėdės su atlošais, evakuaciniai liukai, šildymo įrenginiai ir sistemos, apšvietimas, ventiliacija ir langai. Automobiliuose „Mercedes Benz 918“ ir MAZ 437040 taip pat yra įrengtas vėdinimo liukas ir šildymo sistemos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, jog konvojavimo metu nebuvo užtikrinta vėdinimo ir šildymo sistema, atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad konvojavimo metu oro temperatūra nukrisdavo iki -20 C0, tačiau, nepateikė duomenų, kuriais remiantis nustatė tokią oro temperatūrą, kurio konvojavimo metu oro temperatūra buvo per žema, todėl šie pareiškėjo argumentai laikytini pernelyg abstraktaus pobūdžio, neįrodytai, todėl atmestini.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad konvojavimo metu jam pasidarydavo bloga, netinkamos konvojavimo sąlygos sutrikdė jo sveikatą. Kaip matyti iš pareiškėjo sveikatos istorijos įrašų (b. l. 103-132), per ginčo laikotarpį pareiškėjui buvo teikiama medicininė pagalba, 2014-03-04 įrašas (b. l. 127) patvirtina, kad kitą dieną po 2014-03-03 vykusio konvojavimo pareiškėjas jautėsi blogai, jį pykino, skaudėjo galvą, tačiau 2014-03-03 kelionės žiniaraštyje jokių įrašų apie konvojuotų asmenų nusiskundimus nėra (b. l. 51), o iš 2014-03-05 medicininės kortelės įrašo matyti, kad jau sekančią dieną pareiškėjas jautėsi gerai (b. l. 128). Nei viename teismui pateiktame kelionės žiniaraštyje nėra įrašo apie konvojuojamų asmenų sveikatos sutrikimus ar konkrečiai – pareiškėjo nusiskundimus, tuo tarpu 2014-03-04 įrašas pats savaime nepatvirtina, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai buvo tiesioginė konvojavimo pasekmė. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad konvojavimo metu buvo sutrikdyta jo sveikata.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad 2012-12-28–2014-07-30 pareiškėjo konvojavimo laikotarpiu, buvo laikytasi visų Konvojavimo taisyklių reikalavimų, buvo užtikrintas saugus jo transportavimas, kuris buvo vykdomas specialiai tam pritaikytu transportu, ir konvojavimo sąlygos visiškai atitiko Konvojavimo taisyklių reikalavimus. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų konvojavimo sąlygų minėtu laikotarpiu atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius nei vienos iš būtinų valstybinės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.
Nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias rengiant teismui skundo priedų kopijas.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tačiau šalies prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos privalo būti pagrįstos ir būtinos.
Šiuo atveju, atsakovo atstovas atsiliepimą į skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, o skundo priedus – popierine forma. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo galimybę skundo priedus taip pat kaip ir atsiliepimą į skundą pateikti elektroninių ryšių priemonėmis ir tokiu būdu išvengti dokumentų kopijavimo išlaidų, atsižvelgiant į tai, nurodytos išlaidos nelaikytinos būtinomis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo V. G. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.