- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-18
- Bylos Nr.
- ATP-365-238/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-21-3-00998-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarimo T. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2011-11-06, apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, buvo neatidus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko tokio greičio, kad galėtų suvaldyti automobilį, kelio vingyje jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą ir iš eismo vietos nepranešęs policijai pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintas gatvės apšvietimo stulpas ir automobilis, t. y. tokiais veiksmais T. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 133, 231 ir 234 punktų reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole T. M. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2012-03-26 nutarimu T. M. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Teismas pažymėjo, jog buvo išnaudotos visos priemones, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, tačiau neginčijamų įrodymų, patvirtinančių protokole nurodytas aplinkybes, nesurinkta. Surašant protokolą nepakankamai išsiaiškintos su inkriminuojamu pažeidimu susijusios aplinkybės - tiksliai nenustatytas asmuo, vairavęs automobilį ir padaręs eismo įvykį. Teismui kilo abejonių dėl vairuotojo, vairavusio automobilį minimo įvykio metu, kadangi niekas iš liudytojų nenurodė tikslių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog būtent T. M., vairuodamas jo seneliui priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė KET pažeidimą, nulėmusį gatvės apšvietimo stulpo sugadinimą (apgadinimą) ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Dėl to, teismas konstatavo, jog surinktais byloje įrodymais negalima neginčytinai patvirtinti arba paneigti, kad automobilį vairavo T. M., kadangi į įvykio vietą atvykusiems patruliams R. S. ir D. Z. abejonių, kad vairavo ne moteris nebuvo. Taip pat liudytojas L. Š. aiškino, kad jis, sutikęs kaimynus Babtų centre, suprato, kad automobilį vairavo A. M.. Liudytojas A. S. teigė, kad automobilį vairavo jauno amžiaus jaunuolis, tačiau jis eismo įvykio vietoje tik stabtelėjęs. Visi teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad aplinkui žmonių nesirinko, pravažiuojančių automobilių nebuvo. A. M. teigė, kad ji vairavo automobilį, o T. M. jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą neigė, todėl nesant galimybių pašalinti byloje esančių neaiškumų ir prieštaravimų, teismas sprendė, jog jie turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Šalies argumentai
Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris (toliau – Institucija) apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012-03-26 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo T. M. sankcijų ribose paskirti administracinę nuobaudą už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai leido administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išvengti atsakomybės, o administracinės bylos nutraukimo motyvai yra nelogiški, vienašališki ir suformuoti tik gynybos pateiktomis sentencijomis, kurios aiškiai turėjo būti vertinamos kritiškai. Nors A. M. aptariamo įvykio vietoje prisistatė vairavusi automobilį, tačiau 2011-11-07 į Instituciją atvyko A. S., kuris paaiškino, kad asmeniškai matė visą aukščiau paminėto eismo įvykio raidą. Paprašius išsamiau paaiškinti aplinkybes, A. S. paaiškino, kad eismo įvykio metu automobilį „Opel Vectra“ vairavo ne moteris, o jaunojo amžiaus vaikinas, kuris po susidūrimo su stulpu išlipo iš automobilio ir nuėjo gatve. Dėl to, Institucijos nuomone, T. M., vairuodamas automobilį neturėdamas teisės jį vairuoti, sukėlęs eismo įvykį, tyčia, suvokdamas galimas iš veikos kylančias teisines pasekmes, pasišalino iš eismo įvykio vietos apie įvykį nepranešęs policijai. A. M., siekdama, kad jos sūnus išvengtų administracinės atsakomybės, tyčia, dangstydama jį, prisiėmė kaltę dėl aptariamojo eismo įvykio. Skunde taip pat nurodoma, jog T. M. atstovės surasti ir iškviesti liudytojai yra jo motinos A. M. kaimynai, įvykyje betarpiškai nedalyvavo, todėl yra neobjektyvūs. Argumentas, jog pažeidėjas negalėjo išlipti po įvykio per vairuotojo dureles, nes jos buvo užsiblokavusios, nepagrįstas įrodymais (policijos pareigūnai posėdžio metu paaiškino, kad surašant transporto apgadinimus A. M. nenurodė tokio gedimo (apgadinimo).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą T. M. prašo nutarimo nekeisti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo buvo konstatuota, jog negalima neginčytinai patvirtinti arba paneigti, kad automobilį vairavo T. M., kadangi į įvykio vietą 2011-11-06 atvykusiems patruliams R. S. ir D. Z. abejonių, kad vairavo ne moteris (jo motina A. M.), nebuvo. Nesurinkus neginčijamų įrodymų, patvirtinančių protokole nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismui kilo pagrįstų abejonių dėl vairuotojo, vairavusio automobilį minimo įvykio metu, tapatybės, kadangi niekas iš liudytojų nenurodė tikslių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog būtent T. M., vairuodamas jo seneliui priklausantį automobilį, padarė KET pažeidimus, nulėmusius gatvės apšvietimo stulpo sugadinimą (apgadinimą) ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka ir laiko, jog T. M. administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu buvo nutraukta pagrįstai.
Įstatymas numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti renkami ATPK 256 straipsnyje numatyti atitinkami įrodymai.
Administracinio teisės pažeidimo sudėtis (subjektas, subjektyvinė pusė, objektas ir objektyvinė pusė) gali būti įrodinėjama visomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių abejonių dėl traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltės (subjekto) padarius pažeidimą. Tačiau šioje byloje, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neginčijamų įrodymų, kad eismo įvykį sukėlė būtent T. M. nebuvo surinkta. Kaip minėta, iš pradžių Institucijos pareigūnai buvo įsitikinę, jog aptariamą eismo įvykį sukėlė A. M.. Įvykio metu ji prisistatė vairavusi automobilį, pareigūnams nekilo jokių abejonių dėl jį sukėlusio asmens elgesio, paaiškinimų iš karto po įvykio, šias aplinkybes taip pat patvirtino ir posėdyje iškviesti, tačiau tiesiogiai įvykio nematę liudytojai. Tačiau 2011-11-07 į Instituciją atvyko pilietis A. S., kuris paaiškino, kad pats asmeniškai matė eismo įvykį, kurio esmė ta, kad įvykio metu automobilį vairavo ne moteris (turima omenyje A. M.), o jauno amžiaus jaunuolis (jos sūnus T. M.), kuris iš eismo įvykio pasišalino. Šie liudytojo parodymai pagrįstai sukėlė teismui abejonių dėl įvykį sukėlusio asmens tapatybės, tačiau vien tik jų pagrindu pripažinti asmenį padarius administracinį teisės pažeidimą, byloje esant ir kitiems priešingą versiją patvirtinantiems įrodymams, nepakanka. Be to įvertinama ta aplinkybė, kad A. S. parodymuose yra neatitikimai su byloje nustatytomis aplinkybėmis. A. S. aiškina, kad įvykis įvyko apie 10 val., prie Kauno gatvėje esančio 27 namo. Gi, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad įvykis įvyko 10.50 val. prie Kauno gatvėje esančio 29 namo.
Skunde prašoma tikėti A. S. parodymais apie tai, kad automobilį vairavo T. M. ir netikėti A. M. parodymais, kad automobilį vairavo ji. Taip pat prašoma netikėti A. M. atstovės surastų ir iškviestų liudytojų parodymais, nes jie yra kaimynai, įvykyje nedalyvavo, neobjektyvūs. Teismas pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino įrodymų visumą, o ne atskirus parodymus, nes nei vienas įrodymas ar duoti parodymai negali turėti viršenybės prieš kitus.
Nesant neginčytinų ir pakankamų įrodymų, kad būtent T. M. yra susijęs su eismo įvykiu, iš kurio jis tyčia pasišalino, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad administracinė byla T. M. atžvilgiu buvo nutraukta pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.