- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-05
- Bylos Nr.
- e2YT-1420-239/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00749-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. S. patikslintą pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo atnaujinti terminą J. S., mirusio 2006-03-26, palikimui priimti. Pareiškėjas nurodė, kad 2006-03-26 mirė jo tėvas J. S., su kuriuo iki jo mirties beveik nebendravo, o apie jo mirtį jam pranešė tolimas giminaitis jau po tėvo laidotuvių. Nurodė, kad jis yra vienintelis J. S. pirmos eilės įpėdinis, nes jo motina Z. S. su tėvu nutraukė santuoką dar 1972 m., brolių ir seserų neturi. Motina yra taip pat mirusi, kitų pirmos eilės įpėdinių jo tėvas neturėjo. Nei tėvo mirties dienai, nei po kelių mėnesių sužinojus apie jo mirtį, pareiškėjui nebuvo žinoma apie jokį J. S. priklausantį turtą ar jo turimas turtines teises, todėl į notarą dėl tėvo palikimo nesikreipė, nes tam nebuvo jokios prasmės, apie jo mirties faktą sužinojo tik praėjus keliems mėnesiams po jo laidotuvių. 2017 m. sausio mėn. jam telefonu netikėtai paskambino Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotoja ir informavo, kad jo tėvo vardu yra pradėtos žemės pardavimo procedūros. Pareiškėjo atstovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Trakų skyrių ir gavo atsakymą, iš kurio matyti, kad jo tėvui J. S. pagal Vilniaus apskrities 1999 m. gruodžio 3 d. išvadą Nr. 2150 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ yra pripažinta teisė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. S. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypo dalį, t.y. į 0,98 ha žemės ir 0,02 ha vandens telkinį. Taip pat NŽT Trakų skyrius nurodė, jog „Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 46S-88 pretendentui J. S. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,40 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,4784 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)“ Be to NŽT Trakų skyrius nurodė, kad „Nuosavybės teisės į pretendentui J. S. tenkančius 0,58 ha žemės ir 0,02 vandens telkinio plotus nėra atkurtos“. Nurodo, kad trijų mėnesių terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, nes pareiškėjas neturėjo jokių duomenų palikėjo turtą, todėl tai pripažintina svarbia priežastimi, dėl ko buvo praleistas trijų mėnesių terminas.
Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas T. B. teismo posėdžio metu patikslintą pareiškimą palaikė, prašė atnaujinti terminą palikimui priimti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ši byla susijusi su Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teisėmis ir pareigomis, todėl VĮ Turto bankas turi būti suinteresuotu asmeniu šioje civilinėje byloje, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūrą ir bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), t. y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 5.50 straipsnis).
Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyti atitinkami terminai, t.y. palikimas, atsiradęs po 2006-03-26 palikėjo J. S. mirties, turėjo būti priimtas per 3 mėnesius. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitą, t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad S. S. yra J. S. sūnus, taigi, įstatyminis įpėdinis (b.l. 7). J. S. mirė 2006-03-26, būdamas ištuokoje (b.l. 6, 8). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus rašto Nr. 46SD-704-(14.46.7.) matyti, kad J. S. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,98 ha žemės ir 0,02 ha vandens telkinį, esantį (duomenys neskelbtini), 0,40 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,4784 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (vertė - 81 Eur), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į J. S. tenkančius 0,58 ha žemės ir 0,02 ha vandens telkinį nėra atkurtos (b.l. 18). Trakų rajono 2-asis notarų biuras išdavė raštą, kuriame pažymėjo, kad po J. S. mirties paveldėjimo byla nepradėta (b.l. 23). VĮ Registro centro pažymoje apie asmens duomenis Nr. GR3A-886, nurodyta, kad J. S. mirė ištuokoje ir turėjo vienintelį sūnų - S. S., gim. 1955-05-12 (b.l. 24). Taigi, į bylą pateikti dokumentai patvirtina pareiškėjo dėstomas aplinkybes. Iš šių duomenų seka, kad S. S. praleido įstatymų nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių – nesikreipė į notaro biurą dėl mirusiojo J. S. turto paveldėjimo dėl to, kad apie tą turtą nežinojo, nes J. S. tik po jo mirties - 2006-03-26, t.y. 2015-06-30 buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d.), praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti priežastis pripažįsta svarbiomis, todėl terminas palikimui priimti atnaujinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 5.57 str., CPK 88, 96 str. str., 442 str. 13 p., 576-578 str. str., teismas
nutarė:
pareiškimą patenkinti visiškai.
Atnaujinti S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2006-03-26, palikimui priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.