Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis bei deklaravęs gyvenamąją vietą adresu – (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, teistas: 1. 2018 m. birželio 12 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2. 2019 m. spalio 22 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje arba įsidarbinti, per bausmės atlikimo laikotarpį nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A. smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: 2024 m. lapkričio 23 d. apie 11.40 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, būdamas neblaivus (nustatytas 2,07 promilių girtumas), žodinio konflikto su broliu J. A. metu, tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių į veidą J. A., tokiu būdu padarydamas muštinę žaizdą po kaire akimi.

Motyvuojamoji dalis

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo J. A. parodymais, kur jis parodė, kad 2024 m. lapkričio 22 d., penktadienį, apie 21.30 val. jis su žmona L. A. ir su vaikais atvyko į brolio J. A. įkurtuves, adresu (duomenys neskelbtini). Atvežė dovanėlę, atsivežė alkoholio. Namuose buvo J. su savo sugyventine V. L. bei jie su žmona, kitų asmenų nebuvo. Jie visi vartojo alkoholį. Tą vakarą jokių konfliktų nebuvo, viskas buvo ramu. Tą patį vakarą, jau buvo vėlyvas paros metas, jis su savo žmona ir visais vaikais, savo ir J., išvažiavo į namus (duomenys neskelbtini). Juos parvežė draugas, kuris išgertuvėse nedalyvavo. Jis sugrįžęs dar buvo išvykęs į svečius pas draugus, kur dar vartojo alkoholį. Paryčiui, 2024 m. lapkričio 23 d., 05.30 val. gavo skambutį iš J. sugyventinės V., ji jam sakė, kad „sublūdo tavo brolis“. Ji jam pasakė, kad ji išėjo iš namų ir prašė pagalbos, kad kas nors atvažiuotų ją paimti. Jis jai pasakė, kad paieškos kokį draugą, kad atvažiuos jai padėti. Jis paprašė, kad nuvažiuotų draugas V. B., kuris nuvažiavo vienas pats pas jo brolį. Jis daugiau nežino, kas ten buvo, to draugo neklausė, jis tik jam pasakė, kad nuvežė V. pas jį į namus Sedoje. Jis tuo metu dar namuose nebuvo. Tada to paties draugo paprašė, kad jis jį parvežtų į namus, sugrįžo į namus gal pusvalandžio laikotarpyje. Nepamena, ar jis kalbėjo sugrįžęs į namus su V. Nežino kuriuo metu pastebėjo, kad pas juos buvo ir brolis J., negali pasakyti, ar jis atvažiavo kartu su V. ar atskirai. Jie toliau visi keturiese, t. y. jis, žmona, J. su sugyventine gurkšnojo alų. Juos parvežė N. pas J. į namus, buvo 2024 m. lapkričio 23 d. rytas, jau buvo šviesu. N. pasiliko mašinoje lauke. Namo viduje prasidėjo konfliktas tarp J. ir jo sugyventinės V. Einant į lauką laiptais į apačią, girdėjo, kad jie tarpusavyje apsižodžiavo. Nematė, kad būtų vienas kitam atlikę fizinius veiksmus. Kai išėjo į lauką, visi buvo prie namo kieme. stovėjusio J. automobilio. Pastebėjo, kad J. su V. barasi prie J. automobilio ir tada matė, kad J. trenkė su savo dešinės rankos kumščiu į savo automobilio galinių durelių dešinės pusės stiklą, kurį išdaužė. Tada jie dar labiau barėsi, girdėjo kad V. sakė „ką tu čia darai?“. Jis bandė raminti juos abu, sakė kam reikia savo daiktus gadinti. Tada J. jam pasakė „kas tau dar nepatinka?“ ir iš karto trenkė jam su dešinės rankos kumščiu jam į nosį, į lūpas. Jam sudavė vieną smūgį. Jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies, todėl jis išėjo iš namo kiemo link kelio. Girdėjo, kad J. toliau barėsi su V. namo kieme. Matė, kad V. stūmė J. nuo savęs, kad nekonfliktuotų ir įstūmė jį į vasarnamį. Jis buvo prie kelio tuo metu, bet viską matė ir girdėjo, kad V. šaukė „nereikia, nereikia“. Nematė, kad J. būtų ką daręs V., jie tik šūkavo. Prie kelio, kur jis buvo, yra toks miškelis, jis pastvėrė pagalį ir sugrįžo į namo kiemą. Tas pagalys buvo apie 1 m ilgio, 10 cm pločio. Tuo metu išgirdo, kad J. išmušė vasarinės langą. Jis priėjo prie vasarinės arčiau, J. su V. buvo vasarinės viduje. J. pamatęs, kad turi rankose pagalį, stvėrė iš vasarinės irgi pagalį, panašaus dydžio. Nepamena, bet jam atrodo, kad J. jam trenkė su pagaliu. Mano, kad jis jam tada prakirto kairės veido pusės paakį, jam pradėjo bėgti kraujas. Tada jie vienas su kitu susiėmė, su pagaliais nesidaužė, tik vėliau pastebėjo, kad pas jį rankoje buvo pilna rakščių, gal jis traukė iš J. tą pagalį, norėjo atimti nuo jo. Jie toliau su J. kumščiavosi kumščiais. Negali pasakyti, bet jam atrodo, kad tikrai ne jis pirmas sudavė J. smūgius. Bandė nuo J. gintis, norėjo jį raminti. Bet kai jis jį smūgiavo kumščiu, jam prakirto paakį, todėl jis jam gindamasis smūgiavo į veidą, neskaičiavo kiek smūgių sudavė. Neskaičiavo, kiek jam sudavė smūgių J., kaip ir neskaičiavo, kiek kartų sudavė jam pats. Juos išskyrė J. sugyventinė V., kuri buvo jų tarpe. Pagalbą kvietė N. Atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo kaip tyrėjai. Buvo atvykę medikai, juos abu išvežė į Mažeikių ligoninę. Jam nustatyta, kad praskeltas paakys, kurį suklijavo pleistru. Jiems abiem peršvietė galvas, kitų sužalojimų jam nenustatė. Po apžiūros išleido namo. Matė, kad J. iš ligoninės sulaikė ir išvežė į areštinę. Dėl savo sužalojimo nedarbingumo neprašys. Neturi J. pretenzijų, civilinio ieškinio nereikš. Mano, kad kaltas išgertas alkoholis. Bandė nuraminti J., kad jis nekonfliktuotų su V., kad negadintų savo asmeninių daiktų (nes išdaužė mašinos stiklą bei viralinės stiklą). Jei nebūtų J. konfliktavęs su savo sugyventine, mano, kad viskas būtų ramiai pasibaigę. Sutinka su broliu susitaikyti.

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo J. A. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo prieš savo brolį, t. y. 2024 m. lapkričio 23 d. apie 11.40 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, būdamas, žodinio konflikto su broliu J. A. metu, tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių į veidą J. A., dėl ko nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Bylos aplinkybės yra aiškios, J. A. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis kaltę pripažino visiškai bei jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. bendra įvykio registracijos informacija, įvykio vietos ir asmens apžiūros protokolais ir foto lentelėmis, kitų objektų apžiūros protokolu, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo J. A. bei liudytojų N. G. ir V. L. parodymais, taip pat kita byloje esančia medžiaga.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2025 m. sausio 15 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis J. A. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Kaltinamojo J. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (nustatytas 2,07 promilių girtumas) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas kaltinamajam J. A. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau teismo teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, tačiau baustumas išnykęs, nedirbantis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre lankėsi dėl Šiaulių apygardos Probacijos tarnybos probacijos skyriaus siuntimo, diagnozė – panikos sutrikimas (epizodinis paroksizminis nerimas).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių nesusijusių su laisvės atėmimu – laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, paskiriant pareigojimą bei draudimą (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, J. A. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas J. A. laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. lapkričio 23 d. 15.20 val. iki 2024 m. lapkričio 24 d. 13.05 val. (viena diena), vieną dieną prilyginant dviem dienom laisvės apribojimo bausmės, ir laikytina, jog J. A. yra atlikęs dvi dienas laisvės apribojimo bausmės.

Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo artimąjį, t. y. brolį, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme kaltinamajam J. A. skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

J. A. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista 2024 m. lapkričio 24 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

J. A. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 7, 8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. A. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti J. A. laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. lapkričio 23 d. 15.20 val. iki 2024 m. lapkričio 24 d. 13.05 val. (vieną dieną), vieną dieną prilyginant dviem dienom laisvės apribojimo bausmės, ir laikyti, jog J. A. yra atlikęs 2 (dvi) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu J. A. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią J. A. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus J. A. panaikinti 2024 m. lapkričio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti J. A., jog nuteistasis privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (raJ.) ribų.

Elgesio pataisos programą jam parenka probacijos tarnyba. Elgesio pataisos programą gali įgyvendinti probacijos tarnyba arba kitos įstaigos, organizacijos ar kiti asmenys. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis.

Išaiškinti J. A., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti J. A.

Išaiškinti J. A., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikių m., V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.