Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-12-04 · Civilinė byla Nr. 2YT-26843-429/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-04
Bylos Nr.
2YT-26843-429/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19770-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Jegorovienė
Pareiškėjas
V. M.
Suinteresuotas asmuo
Ž. M., P. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-26843-429/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19770-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.3; 3.2.6.1, 3.4.4.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė,sekretoriaujant Andriui Pūkiui,dalyvaujant pareiškėjui V. M.,suinteresuotiems asmenims: Ž. M., P. M.,

išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Ž. M. ir P. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. M. po V. M. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Pareiškėjas pareiškime bei teismo posėdyje nurodė, kad jo sutuoktinė V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo, nes nesuprato, kad turi kreiptis ir butas yra jo nuosavybė. Pareiškėjas paaiškino, kad nežinojo, jog tokiu atveju reikia tvarkytis paveldėjimą. Pareiškėjas patvirtino, kad mirus V. M. paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Pareiškėjas su žmona iki jos mirties gyveno kartu. Kito turto jo sutuoktinė neturėjo. Po sutuoktinės mirties faktiškai jis valdo palikimą, tai yra gyvena bute, moka mokesčius už butą, jį tvarko ir rūpinasi.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys Ž. M., P. M. atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pareiškimu.

Teismas,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

(Duomenys neskelbtini) pareiškėjas V. M. ir V. K. susituokė (b. l. 50). Po santuokos sudarymo V. K. pasirinko sutuoktinio pavardę – M.. Sutuoktiniai turi du vaikus, suinteresuotus asmenis: Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7)

V. M. (duomenys neskelbtini) mirė (e. b. l. 8).

V. M. iki mirties gyveno ir savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav. (e. b. l. 6).

Po palikėjos mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo (b. l. 9).

Butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. nuosavybės teise 2008 m. rugpjūčio 29 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise priklauso pareiškėjui V. M. (b. l. 4).

Įvertinus pareiškėjo V. M. ir suinteresuotų asmenų Ž. M., P. M. nurodytas faktines aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad po V. M. mirties pareiškėjas ir toliau gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav. Kartu su sūnumi Žygimantu a.k. (duomenys neskelbtini) rūpinosi nekilnojamojo turto išlaikymu, mokėjo komunalinius mokesčius, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas priėmė palikimą, faktiškai pradėdamos jį valdyti.

P. V. M. yra palikėjos sutuoktinis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ir antros eilės įpėdiniais (jei jų yra). P. V. M. yra pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis).

Pareiškėjas palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nes po savo sutuoktinės mirties prižiūrėjo ir rūpinosi jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų duoti paaiškinimai (CPK 177 straipsnis, 185 straipsnis, 192 straipsnis). Pareiškėjas kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamos teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Jokio ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų nėra.

Teismas turėjo 8,10 Eur dydžio išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau pareiškėjui 2017 m. rugpjūčio 8 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus sprendimui suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant pareiškėją 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, teismo turėtos išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio l dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vida Jegorovienė