Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. 35 eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. G. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. gegužės 24 d., 12.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), neaptvertame privataus namo kieme, girdint ir matant pašaliniams asmenims, įžeidžiamai kibo prie savo brolio V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir jį išvadino necenzūriniais žodžiais. Šiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, bei įvykdė nedidelį chuliganizmą.

Apeliaciniu skundu P. G. prašo jį išteisinti. Nurodo, kad gegužės 24 dieną nuvyko paimti tėtį, kad nuvežtų jį pas akių gydytoją, tėvas sėdėjo V. automobilyje, norėjo pasikalbėti su tėčiu, bet V. pastojo kelią ir jį pradėjo stumti nuo savo automobilio, kuriame sėdėjo tėtis, ganėtinai garsiai šaukdamas, kad grąžintų tėvo pinigus. Teigia, kad tėvuko pinigų jis, P. G., nesisavino, o pinigus skolinosi V. G. sūnus. Tvirtina, kad gegužės 24 dieną V. G. kaimynės nebuvo ir matyti kaimynė I. D., gyvenanti (duomenys neskelbtini), to, jog jis tempė tėvuką iš V. G. automobilio negalėjo, nes taip nebuvo, jokių necenzūrinių žodžių jis nevartojo, pakeltu tonu kalbėjo V. G., kuris jėga jį išstūmė iš savo kiemo ir neleido pasikalbėti su tėčiu.

Nurodo, kad kol tėvas, J. G., gyveno pas jį, jis nei karto nei broliui, nei sesėms neuždraudė bendrauti su tėčiu, nevarė jų iš savo kiemo, o kai V. G. išsivežė tėvuką pas save, jis jam visiškai neleidžia bendrauti su tėčiu, o kai atvažiuoja aplankyti tėvo, iškviečia policijos pareigūnus.

Teigia, kad gegužės 24 dieną, kai V. G. išstūmė jį iš savo kiemo, sėdo į automobilį ir išvažiavo, jokios kaimynės nei pro šalį einančių žmonių nebuvo matyti, o jei būtų žinojęs, kad ir vėl bus iškviesta policija, būtų palaukęs ir viską paaiškinęs, tačiau dabar neturi galimybės įrodyti savo teisybės, kadangi policijos pareigūnai būna iškviesti tuomet, kai jis išvažiuoja namo.

Išdėstydamas skunde dažnų konfliktų su broliu V. G. aplinkybes, apeliantas teigia, kad brolis V. G. yra konfliktinė asmenybė, o brolio V. G. ir kaimynės I. D. parodymai apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes kai kuriose detalėse skiriasi, jis rankose jokio dujų balionėlio neturėjo, rankose laikė automobilio raktelius ir tėvo iš automobilio netempė.

Atsiliepimu į P. G. skundą Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kuršėnų nuovados įgaliotas asmuo prašo P. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą, priimtą nutarimą laikyti pagrįstu ir teisėtu.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nepažeidė šių nuostatų, pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

ATPK 174 str. nustatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Apeliantas savo skunde prašo dėl jam inkriminuoto pažeidimo jį išteisinti, nurodydamas, jog jokio administracinio teisės pažeidimo jis nepadarė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. G. 2016 m. gegužės 24 d., 12.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), neaptvertame privataus namo kieme, girdint ir matant pašaliniams asmenims, įžeidžiamai kibo prie savo brolio V. G. ir jį išvadino necenzūriniais žodžiais. Tokiais P. G. veiksmais buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 174 str.

Apeliaciniame skunde nubaustasis iš esmės tvirtina, kad jis brolio V. G. nevadino necenzūriniais žodžiais, prie jo nekibo, o konfliktą išprovokavo pats brolis V. G., kuris draudžia jam (nubaustajam) matytis su tėvu, gyvenančiu pas V. G.. Tačiau susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad P. G. kaltę patvirtina byloje esantys įrodymai – V. G. 2016-05-24 pareiškimas policijai (3 b. l.), pareigūnų tarnybinis pranešimas apie nustatytas aplinkybes įvykio vietoje (4 b. l.), V. G. rašytinis paaiškinimas (5 b. l.) ir jo parodymai teisme (18 b. l.), pareigūnų tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių patikslinimo (7 b. l.), I. D. paaiškinimas (8 b. l.) ir jos parodymai teisme (18 b. l.).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei teisme pateiktus paaiškinimus teismas neturi pagrindo abejoti šių asmenų parodymų teisingumu. Ir nors apeliantas skunde išreiškia abejones dėl to, ar kaimynė I. D. konflikto metu buvo namuose ir galėjo matyti konfliktą, tačiau skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog jie yra deklaratyvūs bei nepagrįsti, laikytini kaip vienas iš argumentų, kuriais remdamasis apeliantas siekia išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą. Byloje nenustatyta, jog liudytoja I. D. būtų suinteresuota nekaltai apklabėti P. G.. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog P. G. veiksmai buvo padaryti viešoje vietoje (neaptvertame privataus namo kieme), pašaliniai asmenys matę jo veiksmus pasijuto nepatogiai, į įvykio vietą buvo iškviesta policija.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad atsakomybėn patrauktas asmuo nepripažįsta savo kaltės, nereiškia, jog buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad apelianto P. G. administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 174 str., yra visiškai įrodytas, byla ištirta išsamiai (ATPK 284 str. 1 d.), apylinkės teismas tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.