Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-07-09 · Byla Nr. ATP-413-557/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-09
Bylos Nr.
ATP-413-557/2012
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00523-2011-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-413-557/2012Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00523-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.2.; 45.4.3.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. T. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutarimo, kuriuo J. T. nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 7 d. 30 Lt bauda, pagal ATPK 126 str. 4 d. 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių, galutinė bausmė J. T. paskirta 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. 2012-03-27 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 18 d. 20.25 val. (duomenys neskelbtini) k. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams pareikalavus pasitikrinti, ar nėra neblaivus, pasitikrinti atsisakė. Be to, nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos liudijimo. Tokiais veiksmais J. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 p. bei 18 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 20 d. nutarimu J. T. pripažino kaltu padarius ATPK 124¹ str. 7 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 30 Lt baudą; pripažino kaltu padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam administracinę nuobaudą - 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių. Galutinė administracinė nuobauda J. T. paskirta 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių. Teismas, pripažindamas J. T. kaltu dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo, rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų T. K. ir M. N. parodymais motyvuodamas tuo, jog jų parodymai yra logiški, nuoseklūs, nenustatyta, kad policijos pareigūnai siekia apkalbėti pažeidėją. Tuo tarpu J. T. aiškinimą, kad pareigūnai jį apkalba, teismas vertino kaip siekimą išvengti atsakomybės, jis nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Teismas taip pat pažymėjo, jog nors liudytojai A. E., K. A., L. T. ir R. V. patvirtino J. T. parodymus, tačiau jie yra jo pažįstami, L. T. yra jo sutuoktinė, todėl jų parodymais negalima besąlygiškai tikėti, jie gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl teismas jais nesiremia, juos vertina kaip siekimą padėti J. T. išvengti atsakomybės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. T. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, nenustačius jo veikoje pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d., sudėties. Nurodo, jog teismas netinkamai įvertino surinktų ir užfiksuotų įrodymų visumą, ko pasekoje jį nepagrįstai ir neteisėtai nubaudė už administracinius pažeidimus, kurių realiai jis nėra padaręs ir nesijaučia kaltas.

Kaltinimas jam vengus neblaivumo patikrinimo ir atsisakius pateikti dokumentus yra pateiktas nepagrįstai, dėl subjektyvių priežasčių policijos pareigūnams neteisėtai persekiojant ir siekiant jį sugniuždyti kaip asmenybę. Jis tikrai 2011-11-18 vakare sėdėjo automobilyje ant vairuotojo sėdynės, tačiau jo nevairavo, nes tuo metu su liudytojais K. A. ir A. E. gėrė alų. Jis laukė, kada sugrįš žmona L. T., kuri buvo užėjusi pas draugę R. V. atsigerti kavos. Būtent žmona minimu laiku iki pieninės atvažiavo automobiliu „Volgswagen Passat“ ir, pasiėmusi užvedimo raktelius, pirmiausia nuėjo išvalyti pieninės patalpas, o po to nuėjo pas draugę R. V., kur žadėjo atsigerti kavos. Jis liko pieninės kieme, kur su K. A. bei A. E. automobilyje gėrė alų, nes šiems buvo skolingas už tą pačią dieną atliktus talkos darbus, susijusius su medienos paruošimu. Jis net nebuvo pasiėmęs vairuotojo pažymėjimo, nes tą vakarą neketino vairuoti automobilio. Geriant alų keletą kartų buvo įjungęs automobilio priekinius žibintus, kad pažiūrėtų, ar tamsia gatve nesugrįžta žmona. Yra įsitikinęs, jog būtent tuo metu aikštelėje stovintį automobilį galėjo pamatyti pro šalį važiuojantys policijos pareigūnai. Jie pamatę, jog jis sėdėjo ant vairuotojo sėdynės ir su liudytojais gėrė alų, tuoj pat ėmė teigti, jog jis neva vairavo automobilį, ir pareikalavo dokumentų bei pasitikrinti neblaivumą. Dokumentų jis su savimi neturėjo, tikrintis neblaivumą atsisakė paaiškinęs, jog automobilio nevairavo, o automobilio dokumentai ir variklio užvedimo rakteliai yra pas žmoną. Vienok, pareigūnai į jo paaiškinimus nekreipė dėmesio, įvykio vietoje nesiaiškinę realių aplinkybių, be jokio pagrindo surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jį patraukė atsakomybėn. Jie neatsižvelgė netgi į tai, kad po kelių minučių, dar sėdint tarnybiniame automobilyje, priėjo jo žmona, kuri patvirtino, jog variklio užvedimo rakteliai visą laiką buvo pas ją, nesivargino nei iš jos, nei iš K. A. ir A. E. paimti paaiškinimų, kurie taip pat būtų patvirtinę, jog automobilio jis nevairavo. Pagaliau tam, kad objektyviai ištirtų visas įvykio aplinkybes, policijos pareigūnai turėjo visas galimybes apklausti ir šalia gyvenančią R. V., kuriai jo žmona buvo užsiminusi, jog pati iki pieninės aikštelės atvairavo automobilį ir jį vairuos grįžtant į namus. Mano, tuo atveju, jei įvykio vietoje policijos pareigūnai T. K. ir M. N. būtų ėmęsi atitinkamų veiksmų visoms objektyvioms aplinkybėms nustatyti, tai jokiu būdu nebūtų buvęs surašytas nepagrįstas administracinio teisės pažeidimo protokolas jo atžvilgiu, nes paprasčiausiai tam nebūtų buvę pagrindo. Pabrėžia, jog jis pats, siekdamas apsiginti nuo nepagrįstų kaltinimų, ėmėsi priemonių, kad visi įvykio liudytojai būtų apklausti teismo posėdyje, ir jie nuosekliai bei išsamiai visus jo kaltę paneigiančius parodymus išdėstė teisme. Liudytojų L. T., K. A., A. E. ir R. V. parodymai, duoti teismui, yra nuoseklūs, vienas kitą papildantys ir jų objektyvumas negali kelti jokių abejonių.

ATPK 248 str. numato, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos vieni iš uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Mano, jog šias nuostatas pirmiausia pažeidė policijos pareigūnai, nesiimdami jokių priemonių, kad surinktų ir užfiksuotų jo kaltę paneigiančius įrodymus, o tik pateikdami savo melagingus tarnybinius paaiškinimus ir juose nurodytas aplinkybes patvirtindami teisme. Teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą (ATPK 257 str.), ko pasekoje jis yra nubaustas nors ir švelnesne, tačiau nepagrįsta nuobauda.

Teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi šališkais ir vieninteliais policijos pareigūnų M. N. ir T. K. parodymais, kurie būdami suinteresuoti bylos baigtimi, t.y. pateisinti nepagrįstą jo patraukimą administracinėn atsakomybėn bei aplaidų bylos aplinkybių ištyrimą (ką patvirtino Klaipėdos apygardos teismas, panaikindamas 2011-12-16 nutarimą), naujo bylos nagrinėjimo metu vėl melagingai liudijo, jog neva matę kaip jis vairavo automobilį. Pabrėžtina, jog jų parodymai buvo nenuoseklūs, t.y. M. N. teigė, jog buvo įjungti mėlynieji švyturėliai, o T. K. šį faktą neigė. T. K. patvirtino, kad dar anksčiau pravažiuojant pro šalį jis matęs jo automobilį aikštelėje, o vėliau abu pareigūnai neva apie minutę laiko stebėję, kaip jis manevruoja po aikštelę. Jei tuo ir patikėjus, nesuprantama, kokiu tikslu jam būtų reikėję tai daryti. Abu policijos pareigūnai jį gerai pažįsta, nes anksčiau keletą kartų buvo baustas už naminės degtinės laikymą ir už tai turėjo neišnykusį teistumą. Minėti pareigūnai kontroliuodavo jo elgesį, dažnai be jokių priežasčių stabdydavo jo vairuojamą automobilį ir ieškodavo įvairių priekabių, kad tik būtų nubaustas. Neslepia, jog tokie grubūs pareigūnų poelgiai, sukeldavę jo nepasitenkinimą, galėjo iššaukti jų savigarbos sumenkinimą, todėl neabejotina, jog būtent jie yra šališki, suinteresuoti jo nubaudimu ir policininkų parodymai turėjo būti atmesti.

Atmesdamas liudytojų L. T., K. A., A. E. ir R. V. parodymus teismas motyvavo, jog pirmoji yra jo žmona, o kiti pažįstami ir neva esantys šališki, suinteresuoti bylos baigtimi, siekiantys padėti jam išvengti administracinės atsakomybės. Tokia teismo išvada yra nepagrista ir priimta pasiremiant vien deklaratyviais teiginiais, kurie jokiu būdu neatspindi objektyvių bylos aplinkybių. Priešingai, nori atkreipti dėmesį į tai, jog policijos pareigūnai, nepagrįstai apkaltinę jį teisės pažeidimais, tapo ne tik kaltintojais šioje byloje, bet ir dėl nesuprantamų priežasčių vieninteliais ir nenuginčijamais liudytojais, kurių parodymais, neparemtais jokiais kitais duomenimis, besąlygiškai patikėjo teismas. Todėl neabejotina, jog būtent jie yra šališki, suinteresuoti jo nubaudimu, ir jų parodymai turėjo būti atmesti. Policijos pareigūnų šališkumą ir suinteresuotumą nepagrįstai jį nubausti paaiškina ir tai, jog pirminiame administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyti netgi įvykio liudytojai.

LVAT 2011 m. gruodžio 23 d. nutartyje byloje Nr. N-575-2797-11 pažymėta, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad J. T. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus - teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus. J. T. versija, neva jis automobilio nevairavo, o tik sėdėjo automobilyje vairuotojo vietoje ir kartu su liudytojais K. A. bei A. E. gėrė alų, yra visiškai paneigta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 49), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 10), policijos pareigūnų M. N. ir T. K. tarnybiniais pranešimais (b.l. 8, 9) bei šių liudytojų teismo posėdžio metu duotais parodymais (b.l. 62-63).

Apeliantas skunde neigia įvykio metu vairavęs transporto priemonę, nurodo, jog jis 2011-11-18 vakare automobilio nevairavo, o tik sėdėjo automobilyje ant vairuotojo sėdynės ir kartu su liudytojais K. A. ir A. E. gėrė alų. Jis laukė, kada sugrįš žmona L. T., kuri buvo užėjusi pas draugę R. V. atsigerti kavos. Būtent žmona minimu laiku iki pieninės atvažiavo automobiliu „Volgswagen Passat“ ir, pasiėmusi užvedimo raktelius, pirmiausia nuėjo išvalyti pieninės patalpas, o po to nuėjo pas draugę R. V. atsigerti kavos. Jis liko pieninės kieme, kur su K. A. bei A. E. automobilyje gėrė alų, nes šiems buvo skolingas už tą pačią dieną atliktus talkos darbus, susijusius su medienos paruošimu. Jis net nebuvo pasiėmęs vairuotojo pažymėjimo, nes tą vakarą neketino vairuoti automobilio. Geriant alų keletą kartų buvo įjungęs automobilio priekinius žibintus, kad pažiūrėtų, ar tamsia gatve nesugrįžta žmona. Yra įsitikinęs, jog būtent tuo metu aikštelėje stovintį automobilį galėjo pamatyti pro šalį važiuojantys policijos pareigūnai. Jie pamatę, jog jis sėdėjo ant vairuotojo sėdynės, tuoj pat ėmė teigti, jog jis neva vairavo automobilį, pareikalavo dokumentų bei pasitikrinti neblaivumą. Dokumentų jis su savimi neturėjo, tikrintis neblaivumą atsisakė paaiškinęs, jog automobilio nevairavo, o automobilio dokumentai ir variklio užvedimo rakteliai yra pas žmoną. Teismo posėdžio metu (b.l. 56) J. T. taip pat neprisipažino vairavęs automobilį, nurodė, jog 2011-11-18 su žmona atvažiavo į pieninę, kuri yra apie 200 metrų nuo jų namų. Pieninėje dirba jo žmonos mama, kurią ji turėjo pavaduoti, išsivalyti pieninę. Į pieninę atėjo ir jo uošvis K. A.. Kadangi J. T. su savimi turėjo alaus, pasikvietė netoliese gyvenantį kaimyną A. E., nes norėjo atsilyginti jam už malkų parvežimą. Visi trys jie alų gėrė lauke. Kai žmona baigė valytis, nuėjo pas savo draugę kaimynę R. V., kuri gyvena kitoje gatvės pusėje, atsigerti kavos. Kadangi buvo šaltoka, jie susėdo gerti alų į automobilį. Automobilis stovėjo pieninės kieme, priekiu į gatvę. Jis sėdėjo prie vairo, šalia jo atsisėdo A. E., o uošvis – į galą. Kadangi alų jie jau buvo baigę gerti, norėjo paskubinti žmoną, tad su automobilio šviesomis pablykčiojo į kaimynės kiemą. Tuo tarpu pro šalį važiavo policijos automobilis ir, matyt pamatę šviesas, įsuko į pieninės kiemą ir sustojo prieš jo automobilį. Jis išlipo iš automobilio, kad nekiltų problemų, nes konfliktavo su pareigūnu T. K.. Iš automobilio išlipo ir abu policininkai, kuriuos jis pažinojo. Su pareigūnu M. N. jokių problemų nėra turėjęs. Kai pareigūnai paprašė automobilio dokumentų, jis pasakė, kad neturi, nes jis automobilio nevairavo, vairuoja jo žmona. Paprašius pasitikrinti blaivumą, jis tai daryti atsisakė, pasakė, kad jis nevairavo. Kadangi automobilį į pieninę atvairavo jo žmona, jis nebuvo pasiėmęs net vairuotojo pažymėjimo. Pas jo žmoną buvo automobilio dokumentai ir rakteliai. Jo žmona atėjo tuo metu, kai buvo rašomas protokolas, bet ji nieko nesakė, nes galvojo, kad jį baudžia už alkoholio gėrimą viešoje vietoje. J. T. versiją, kad jis įvykio metu nevairavo, palaiko liudytojai K. A. ir A. E., kurių parodymai, duoti anksčiau teismo posėdyje (b.l. 24-25), ištirti rašytinės bylos medžiagos tyrimo metu (b.l. 63). Liudytojas K. A. teismo posėdžio metu (b.l. 24) parodė, jog 2011-11-18 vakare atėjo į pieninę sutvarkyti svarstyklių, o apie 19 val. atvažiavo jo dukra su žentu J. T.. Jo dukra priėmė pieną, o J. T. sakė, kad eina pas draugą A. E. atsigerti alaus. Po to jie parėjo atgal ir visi trys gėrė alų. Jo dukra išėjo pas draugę, o jiems pasidarė šalta, todėl sulipo į J. T. automobilį. Salone buvo užsidegę šviesą, variklio užvedę nebuvo, nes raktelius išsinešė dukra. J. T. automobilio užvedęs nebuvo ir automobilis iš vietos pajudėjęs nebuvo. J. T. sėdėdamas kelis kartus buvo įjungęs šviesas pažiūrėti, ar nepareina Lina. Liudytojas A. E. teismo posėdžio metu (b.l. 24-25) parodė, jog 2011-11-18 dieną J. T. paprašė jo parvežti malkų, po to vakare susitarė susitikti prie pieno supirkimo punkto išgerti alaus. Alų su jais kartu gėrė ir K. A.. Iš pradžių jie gėrė lauke, o po to susėdo į automobilį. Jis sėdėjo priekyje, keleivio pusėje, o J. T. – už vairo. Automobilio salone buvo užsidegę šviesą. Kai prie jų privažiavo policijos automobilis ir sustojo, vairuotojas J. T. išlipo iš automobilio ir nuėjo su pareigūnais į jų automobilį. J. T. pavadino vairuotoju, nes jis sėdėjo už vairo, bet neturėjo omenyje, kad jis vairavo.

Tuo tarpu J. T. kaltinančią versiją patvirtina liudytojų policijos pareigūnų T. K. ir M. N. teismo posėdžio metu (b.l. 62-63) duoti parodymai. Apklausiamas liudytoju policijos pareigūnas T. K. parodė (b.l. 62-63), jog 2011-11-18 dirbo su kolega M. N. ir tarnybiniu automobiliu patruliavo po (duomenys neskelbtini) k. Važiuodami pro pieno supirktuvę pirmą kartą matė stovintį automobilį, jo salone degė šviesa, matėsi, kad automobilyje kažkas yra. Automobilis nuo jų buvo gal už 20-30 metrų. Maždaug po pusvalandžio jie važiavo atgal pro pieno supirktuvę, tik iš kitos pusės, ir tada tas automobilis jau judėjo, automobilio salone šviesa jau nebedegė. Važiuojantį automobilį pamatė būdami nuo jo gal 100 metrų atstumu. Automobilis atsistūmė atgal, apsisuko ir pradėjo važiuoti link pagrindinio kelio. Automobilis buvo su įjungtomis šviesomis. Jie įsuko į išvažiavimo iš kiemo keliuką ir sustojo prieš atvažiuojantį automobilį. Atvažiuojančio automobilio vairuotojas sustabdė savo automobilį, išjungė automobilio šviesas ir išlipo iš automobilio. Vairavo J. T.. Jis J. T. pažįsta iš kitų įvykių, nes pastarasis buvo teistas už naminės degtinės laikymą ir turėjo pas juos registruotis. Jis paprašė pateikti vairuotojo ir automobilio dokumentus, tačiau J. T. jų neturėjo. Kadangi jautėsi, kad vairuotojas yra vartojęs alkoholinius gėrimus, pasikvietė jį į tarnybinį automobilį ir pasiūlė pasitikrinti neblaivumą. J. T. neneigė vartojęs alkoholį, bet atsisakė tikrintis neblaivumą motyvuodamas tuo, kad jis automobilio nevairavo. Jis jam išaiškino, kas gresia už atsisakymą tikrintis neblaivumą. J. T. žmona atėjo baigiant rašyti protokolą, gal po 15-20 min., ir pasakė, kad pasirūpins automobiliu. J. T. atžvilgiu jis neturi jokio keršto, jis tik policiją dominantis asmuo. Nepamena, ar buvo įjungęs švyturėlius, mano, kad nebuvo tam pagrindo. Tokius liudytojo T. K. parodymus patvirtina liudytojo policijos pareigūno M. N. teismo posėdžio metu (b.l. 63) duoti parodymai, jog patruliuodamas su kolega T. K. pieno supirkimo punkte pastebėjo automobilį, kuris važiavo ir staigiai sustojo. Jie jį pastebėjo gal 200 metrų atstumu. Automobilis prieš tai aikštelėje pasistūmė atgal, pavažiavo į priekį, jo šviesos buvo įjungtos. Jie privažiavo apšviesdami automobilį, vairuotojas išjungė šviesas ir lipo iš automobilio. Tai buvo J. T.. Jis jį pažįsta kaip jo aptarnaujamos apylinkės gyventoją ir dėl to, kad jam buvo pradėta baudžiamoji byla dėl naminės degtinės. Su kolega priėję paprašė pateikti dokumentus ir pasitikrinti blaivumą, nes matėsi, kad vairuotojas yra vartojęs alkoholinius gėrimus, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Tačiau tikrintis blaivumą J. T. atsisakė teigdamas, kad automobilio nevairavo. Automobilio dokumentų jis taip pat nepateikė. Tą patį vakarą jie jau buvo pravažiavę kartą pro pieno supirktuvę ir matė ten tą automobilį. Matėsi, kad kažkas automobilyje sėdi, kažką daro, nes salone buvo įjungta šviesa. Tuo metu automobilis nejudėjo. Jiems važiuojant pro šalį antrą kartą automobilis judėjo, todėl ir sukėlė įtarimą. Kai jie pastebėjo automobilį, jis jau aikštelėje apsisukinėjo, norėjo išvažiuoti ir stūmėsi atbulas, o po to važiavo pirmyn. Automobilį judantį stebėjo apie 1 min. laiko, nes kai jie jį pamatė, automobilis judėjo atbuline eiga, po to į priekį. J. T. sustojo jiems jau įsukus į įvažiavimo keliuką. Kitų automobilyje sėdėjusių keleivių neapklausė, nes nebuvo prasmės, jie matė, kas sėdėjo už vairo ir kas vairavo. Jiems rašant protokolą buvo atėjusi J. T. žmona, iš kur ji atėjo, jis nežino. Jai buvo perduotas automobilis. Ji neminėjo, kad turi automobilio raktelius ir dokumentus. Tarp jo ir J. T. jokio konflikto niekada nėra buvę. Jis žinojo, kad tuo automobiliu naudojasi J. T., kiek pamena, yra anksčiau jį stabdę, bet jokių pažeidimų nebūdavo. Nepamena, ar jie važiavo įjungtais švyturėliais. Liudytojų policijos pareigūnų T. K. ir M. N. teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose jų paaiškinimuo – tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 8, 9) užfiksuotas aplinkybes apie tai, kad 2011-11-18 apie 20.25 val. patruliuojant tarnybiniu automobiliu, buvo pastebėtas įtartinas automobilis, kuris prie pieno supirkimo punkto atsistūmė atgal, t.y. apsisuko ir pavažiavęs apie 30 metrų sustojo bei išjungė šviesas. Iškart privažiavus prie sustojusio automobilio iš vairuotojo pusės išlipo gerai iš matymo pažįstamas J. T., kuris vairavo automobilį. J. T. išlipęs iš automobilio svirduliavo, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, vairuotojas akivaizdžiai buvo neblaivus. Paprašius pateikti reikalingus dokumentus, J. T. paaiškino, kad su savimi neturi vairuotojo pažymėjimo ir registracijos liudijimo. Tarnybiniame automobilyje J. T. kelis kartus buvo paprašyta pasitikrinti girtumą, jam buvo išaiškinta atsakomybė už atsisakymą pasitikrinti girtumą, tačiau jis vis tiek nesutiko. J. T. neneigė, kad yra išgėręs, tačiau teigė, kad nevairavo, o tik sėdėjo automobilyje.

Apeliacinis teismas, įvertinęs byloje esančius J. T. kaltinančius įrodymus, sutinka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų T. K. ir M. N., betarpiškai stebėjusių daromą pažeidimą, tarnybiniais pranešimais bei policijos pareigūnų teismo posėdžio metu duotais parodymais, kurie šiuo atveju yra kertiniai ir kuriais vienareikšmiškai paneigta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliama versija. Netikėti ar abejoti policijos pareigūnų, atlikusių savo tarnybines pareigas, nurodytomis įvykio aplinkybėmis apeliacinis teismas neturi jokio pagrindo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki, suinteresuoti melagingu J. T. apkaltinimu. Teismo posėdžio metu (b.l. 62-63) liudytojas T. K. nurodė, jog J. T. atžvilgiu jis neturi jokio keršto, liudytojas M. N. parodė, jog tarp jo ir J. T. jokio konflikto niekada nėra buvę. J. T. teismo posėdžio metu (b.l. 56-57) taip pat patvirtino, jog su pareigūnu M. N. jokių problemų nėra turėjęs. Atsižvelgiant į tokį J. T. pareiškimą darytina išvada, jog pareigūnas M. N. jokio suinteresuotumo melagingai apkalbėti J. T. neturi. O kadangi liudytojo M. N. parodymai sutampa su liudytojo T. K. parodymais, laikytina, jog ir pastarojo parodymais abejoti nėra pagrindo, nors J. T. ir nurodė, kad anksčiau konfliktavo su pareigūnu T. K.. Apeliacinis teismas pripažįsta, kad liudytojų policijos pareigūnų T. K. ir M. N. parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Visiškai nepagrįstai apeliantas skunde teigia, jog minėtų liudytojų parodymai buvo nenuoseklūs, neva liudytojas M. N. teigė, jog buvo įjungti mėlynieji švyturėliai, o T. K. šį faktą neigė. Aukščiau aptarta, jog teismo posėdžio metu (b.l. 62-63) liudytojas T. K. parodė, kad nepamena, ar buvo įjungęs švyturėlius, mano, kad nebuvo tam pagrindo, liudytojas M. N. taip pat parodė (b.l. 63), jog nepamena, ar jie važiavo įjungtais švyturėliais. Tokie parodymai, kad liudytojas M. N., kaip kad teigia apeliantas, būtų teigęs, jog mėlynieji švyturėliai buvo įjungti, 2012-04-18 teismo posėdžio protokole (b.l. 62-64) apklausiant M. N. liudytojų, bei jo tarnybiniame pranešime (b.l. 8) neužfiksuoti. Apeliantas skunde nurodo, jog nesupranta, kokiu tikslu jam būtų reikėję manevruoti po aikštelę, kaip kad teigia matę policijos pareigūnai tai jį darant. Pažymėtina, jog tiek liudytojas T. K., tiek M. N. parodė matę, kaip J. T. aikštelėje iš pradžių judėjo atbuline eiga, apsisuko, po to judėjo į priekį, todėl akivaizdu, jog J. T. aištelėje manevravo bandydamas apsisukti ir išvažiuoti. Taip pat apeliaciniame skunde J. T. pažymėjo, jog minėti pareigūnai kontroliuodavo jo elgesį, dažnai be jokių priežasčių stabdydavo jo vairuojamą automobilį ir ieškodavo įvairių priekabių, kad tik jis būtų nubaustas. Liudytojas policijos pareigūnas M. N. teismo posėdžio metu (b.l. 63) pripažino, kad žinojo, kokį automobilį vairuoja J. T., taip pat patvirtino, kad ir anksčiau J. T. yra stabdę, tačiau pažymėjo, jog jokių pažeidimų nebūdavo. Iš to seka, jog J. T. veiksmuose nenustačius jokių pažeidimų, pastarasis ir nebūdavo baudžiamas. Tačiau 2011-11-18 apie 20.45 val. nustačius, jog J. T. vairavo automobilį, vengė pasitikrinti neblaivumą ir nepateikė reikalaujamų dokumentų, visiškai pagrįstai jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Aplinkybė, jog tik tada, kai pareigūnai pastebėjo judantį automobilį, kuris sukėlė įtarimų, pastarieji privažiavo prie jo, duoda pagrindą išvadai, jog tik esant pagrįstiems įtarimams pareigūnai sustabdė J. T. vairuojamą automobilį, nors jau ir anksčiau buvo pastebėję tą patį automobilį stovintį aikštelėje. J. T. apeliaciniame skunde išdėstyti samprotavimai, kad neva policijos pareigūnai T. K. ir M. N. neteisėtai jį persekioja siekdami jį sugniuždyti kaip asmenybę, teikia melagingus paaiškinimus, yra šališki, suinteresuoti bylos baigtimi ir jo nubaudimu, yra deklaratyvūs ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti.

Apeliantas skunde teigia, jog pareigūnai įvykio vietoje nesiaiškino realių aplinkybių, neatsižvelgė, kad po kelių minučių priėjo jo žmona, kuri patvirtino, jog automobilio rakteliai visą laiką buvo pas ją, nesivargino nei iš jos, nei iš K. A. ir A. E. paimti paaiškinimų, neapklausė šalia gyvenančios R. V., t.y. nesiėmė jokių priemonių, kad surinktų ir užfiksuotų jo kaltę paneigiančius įrodymus. Teismo posėdžio metu (b.l. 63) liudytojas policijos pareigūnas M. N. parodė, jog kitų automobilyje sėdėjusių keleivių jie neapklausė, nes nebuvo prasmės, jie matė, kas sėdėjo už vairo ir kas vairavo. Be to, nei vienas iš policijos pareigūnų, tiesiogiai matę vairavimo faktą ir kad vairavo būtent J. T. nenurodė, kad atėjusi į įvykio vietą J. T. žmona L. T. būtų teigusi, kad automobilio rakteliai visą laiką buvo pas ją. Pažymėtina ir tai, jog liudytoja R. V. aplausiama teismo posėdžio metu (b.l. 56-57) negalėjo kategoriškai patvirtinti, jog L. T. atėjusi pas ją 2011-11-18 su savimi turėjo automobilio raktelius, ji parodė, jog atėjusi L. T. ant stalo pasidėjo lyg ir automobilio raktelius. Būtina pažymėti ir tai, jog tarp minėtos liudytojos R. V. parodymų, kurie anot apelianto paneigia jo kaltę, ir kitų bylos dalyvių parodymų yra nemažai neatitikimų. Visų pirma R. V. teigia, jog L. T. pas ją atėjo apie 18 val., kai tuo tarpu liudytojas K. A. teismo posėdžio metu (b.l. 24) parodė, jog jo dukra su žentu J. T. į pieninę atvyko apie 19 val. ir dukra dar priiminėjo pieną. Ppažymėtina, jog J. T. buvo nurodęs, kad jo žmona L. T. pieninėje valėsi, tačiau nieko neužsiminė, kad būtų dar ir priiminėjusi pieną. Pažeidimas nustatytas apie 20.25 val., todėl abejotina, kad L. T. būtų praleidusi dvi su puse valandos pas R. V. gerdama kavą. Be to, liudytoja R. V. nurodė, jog jai besišnekučiuojant su L. T. sublyksėjo lempos ir ji išėjo sakydama, kad vyras laukia. L. T. išbėgo pamačiusi automobilio šviesas prie pieninės. Išėjo, kad vyras neišvažiuotų su kitais. Ši aplinkybė paneigia nubaustojo versiją, kad L. T. automobilio raktelius turėjo su savimi (tokiu atveju jai nebuvo pagrindo nuogastauti, kad jos vyras neišvažiuotų). Atkreiptinas dėmesys, jog policijos pareigūnas T. K. parodė (b.l. 62-63), jog J. T. žmona atėjo jau baigiant rašyti protokolą, gal po 15-20 min. Kadangi, kaip nurodė pati R. V., jos namas yra netoli pieninės – kitoje gatvės pusėje ir neva L. T. išėjo iš karto sublyksėjus lempoms, neįtikinama, kad ji iki įvykio vietos būtų ėjusi 15-20 min. Pažymėtina ir tai, jog teismo posėdžio metu (b.l. 56) J. T. parodė, kad pieninė yra 200 metrų atstumu nuo jų namo, todėl neatmetama galimybė, kad L. T. į įvykio vietą atėjo ne iš liudytojos R. V., o iš savo namų. Dar ir ta aplinkybė, kad atėjusi į įvykio vietą L. T. policijos pareigūnams nieko neužsiminė, kad būtent ji atvairavo automobilį iki pieninės, kad automobilio rakteliai ir dokumentai yra pas ją, o ji tik trumpam buvo išėjusi pas R. V., duoda pakankamą pagrindą netikėti J. T. keliama versija. Apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į liudytojų L. T., R. V., K. A. ir A. E. tarpusavio santykius su J. T. – L. T. yra jo sutuoktinė, K. A. – uošvis, A. E. – draugas, o R. V. – jo sutuoktinės draugė, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog minėti liudytojai gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl pagrįstai šiais liudytojų parodymais nesirėmė, kadangi jie prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų policijos pareigūnų parodymams bei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotoms įvykio aplinkybėms. Minėtų liudytojų parodymai atmetami kaip prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams ir aiškiai neatitinkantys tikrovės.

Apeliacinis teismas, remdamasis išdėstytu, pripažįsta, jog liudytojų policijos pareigūnų T. K. ir M. N. parodymais bei jų tarnybiniais pranešimais neabejotinai įrodyta, kad J. T. įvykio metu vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl jam kilo įstatymo nustatyta pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, o neblaivumo patikrinimo vengimas, t.y. J. T. išreikta valia neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybė tokį patikrinimą atlikti, užtraukia jam atsakomybę pagal ATPK 126 str. 4 d. Neginčijamai nustatyta ir tai, jog J. T. policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos liudijimo, todėl visiškai pagrįstai administracinėn atsakomybėn jis patrukats ir pagal ATPK 124¹ str. 7 d. Apeliacinis teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog J. T. kaltė visiškai įrodyta. Teismo nutarime aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina J. T. kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d., padarymo. Apeliacinio skundo argumentai J. T. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Apeliacinio skundo ribose nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. T. apeliacinio skundo netenkinti ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas