Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-01-14 · Civilinė byla Nr. 2-51-650/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-14
Bylos Nr.
2-51-650/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00186-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Jurgelienė
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
V. B.
Advokatai
Andrius Kazakevičius, Inga Mekienė
Kategorijos
  • 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-51-650/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00186-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.3; 63.1; 116.1; 116.4; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Daivai Girdenienei, dalyvaujant ieškovui V. K., ieškovo atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui, atsakovei V. B., atsakovės atstovei advokatei Ingai Mekienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei V. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovės V. B. priešieškinį ieškovui V. K. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas, teikdamas ieškinį (b.t. I, 3-5 b.l.) ir patikslintą ieškinį (12-14 b.l.) prašo priteisti iš atsakovės V. B. 11500,00 Lt skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad 2012-06-29 paskolos sutartimi atsakovei ieškovas paskolino 11500,00 Lt. Paskolos grąžinimo terminas suėjo 2012-07-31, tačiau atsakovė skolos negrąžino. Ieškovas sutiko pratęsti terminą iki rugpjūčio mėnesio pabaigos, vėliau sutiko palaukti iki metų galo, tačiau atsakovė iki šiol su ieškovu nėra atsiskaičiusi.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį, nesutikdama su ieškovo reikalavimais ir prašydama juos atmesti, motyvuodama tuo, kad ieškovo nurodytu paskolos rašteliu buvo užtikrinamas 2012-07-02 dienos 41/100 dalies buto/patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini)pirkimo-pardavimo sandoris, ir jokie paskolos santykiai atsakovės su ieškovu nesusiklostė. Pinigai pagal paskolos raštelį atsakovei nebuvo perduoti, todėl ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad pagal sutartį buvo perduoti pinigai. Atsakovė nurodė aplinkybes, kad ji 2012-07-02 su sutuoktiniu R. B. įsigijo iš ieškovo V. K. 41/100 dalį buto/patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Šiaulių mieste (duomenys neskelbtini),. Ieškovas V. K. buvo aktyvus pardavimo proceso dalyvis, jis tvarkė visus dokumentinius reikalus, tarėsi su notare dėl sutarties pasirašymo, ir 2012-07-02 pas notarę S. J. pasirašyta 41/100 dalies buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartis. Sutarties pasirašymo metu atsakovė su sutuoktiniu neturėjo suteiktos paskolos ir negalėjo pinigų už butą sumokėti. Ieškovas 2012-06-29 atsakovei liepė pasirašyti paskolos sutartį, kaip garantą, kad gavus pinigus iš banko, jam bus sumokėta sutarta buto kaina. Paskolos raštelio tekstą padiktavo pats ieškovas V. K.. Atsakovė sutikusi pasirašyti raštelį, kad būtų sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris. Pagal paskolos raštelį pinigų atsakovė negavo, to nėra įrašyta ir paskolos raštelyje, o jį pasirašius, V. K. pirkimo-pardavimo sutartyje 4.1. punkte, 2012-07-02 dieną pasirašė, kad 8750,00 Lt gavo prieš pasirašant sutartį, nors realiai jokių pinigų taip pat nebuvo gavęs. Gavus iš banko paskolą, 2012-07-19 dieną V. K. į sąskaitą buvo pervesta 16250,00 Lt., o nuo 2012-07-19 iki 2012-07-25 sumokėta grynais pinigais 11500,00 Lt, notaro kontoroje pasirašant 2012-07-24 dienos liudijimą apie visišką atsiskaitymą. Apie tai, kad ieškovas turi grąžinti paskolos raštelį, atsakovė nepagalvojusi (25-29 b.l.). Be to atsakovė pateikė byloje priešieškinį ieškovui ( 95-97 b.l.), prašydama pripažinti 2012-06-29 dienos paskolos sutartį pasirašytą tarp V. K. ir V. B., dėl 11500,00 Lt. paskolos, negaliojančia ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje išdėstyti reikalavimo motyvai analogiški nurodytiems atsiliepime į ieškinį.

Atsiliepime į atsakovės priešieškinį (108-111 b.l.) ieškovas nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Teigia, kad paskolos gavėjas turi įrodyti aplinkybes, kad pagal paskolos sutartį jis negavo pinigų, arba gavo jų mažiau negu nurodyta sutartyje. Sutartyje nėra nurodyta, jog pinigai jau yra perduoti paskolos gavėjui. Tačiau tai nereiškia, jog pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti, o paskolos sutartis nesudaryta. Ieškovas nurodo, kad kol nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo sutartis ar jos 4.1. punktas nėra nuginčyti ir, kol atsakovė nenurodė, iš kur gavo 8750,00 Lt sumokėti ieškovui pirminę įmoką, atsakovė turi būti laikoma sumokėjusi pagal pirkimo sutartį iš Ieškovo pasiskolintų pinigų. Liudijimas apie visišką 2012-07-24 dienai turi būti vertinamas kaip trijų faktinių aplinkybių patvirtinimas: kad 8750,00 Lt suma pagal pirkimo- pardavimo sutartį yra sumokėta; kad likusi 16250,00 Lt suma į ieškovo sąskaitą banke buvo pervesta; ir jog visa sutarties kaina pardavėjui yra sumokėta. Atsakovės teiginiai, kad notarinis liudijimas patvirtina, jog ji 2012-07-24 sumokėjo ieškovui 11500,00 Lt, yra niekuo nepagrįsti ir niekiniai. Atsakovės teiginys apie tai, kad ji 2012-07-24 gražino ieškovui 11500,00 Lt skolą patvirtina faktą, kad sutartis buvo sudaryta ir ieškovas ją tinkamai įvykdė.

Ieškovas teismo posėdyje palaikė savo ieškinį, nesutiko su priešieškinio reikalavimais, prašydamas jį atmesti atsiliepime į priešieškinį nurodytais pagrindais ir paaiškino tas pačias aplinkybes apie sudarytus su atsakove sandorius.

Atsakovė teismo posėdyje nesutiko su ieškiniu, palaikė savo priešieškinio reikalavimus, paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos jos procesiniuose dokumentuose.

Liudytojas R. B. parodė, kad yra atsakovės V. B. vyras. Jam nėra žinoma, kad žmona parašė ieškovui kažkokį raštelį. Ji parašė jam nežinant, nes jis dirbantis tolimųjų reisų vairuotoju. Ieškovas buvo nupirkęs buto, kuriame gyvenantys daugiau kaip 10 metų, dalį, adresu (duomenys neskelbtini). Vyko derybos dėl buto dalies kainos. Iš pradžių už savo dalį ieškovas norėjo 25000,00 Lt, o paskui jau 27500,00 Lt. Jis buvo su žmona nuvykę į DnB banką dėl paskolos gavimo ir jiems pasakyta, kad gali gauti 30000,00 Lt buto pirkimui ir remontui. Dalis sumos ieškovui buvo pervesta per banką iš suteiktos jiems paskolos ir kitą dalį jie sumokėjo ieškovui grynais pinigais. Grynieji pinigai sumoje 11500,00 Lt ieškovui buvo sumokėti prie notarės. Sudarant pačią sutartį jis nedalyvavęs, žmona pagal įgaliojimą jį atstovavo. Notaro liudijimas buvo surašytas pas notarą. Pačios sutarties teksto jis nematęs. Kiek pamena, bankas už buto dalį ieškovui pravedė apie 16000,00 Lt ir grynais sumokėta 11500,00 Lt. Apie paskolos raštą sužinojo tik tada, kai byla atsidūrė teisme. Žmona jam pasakė, kad ieškovui reikėjo garanto, kad dalis buto bus iš tikrųjų nupirkta; ir jokios paskolos iš ieškovo pusės nebuvo.

Liudytoja S. J. parodė, kad dirba Šiaulių miesto 5-ajame notarų biure notare; ginčo šalis pamenanti, nes jie buvo biuro klientai, kuriems tvirtino pirkimo-pardavimo sandorį. Negalinti pasakyti, ar vyko pinigų perdavimas jos biure. 2013-07-24 buvo pasirašytas liudijimas, kad į pardavėjo sąskaitą pervesta 16250,00 Lt suma, kuris patvirtina pinigų gavimą. Liudijimas patvirtina, kad bankas pervedė pinigus. 2013-07-24 liudijime patvirtinta, kad pardavėjas gavo pinigus. Liudijimas patvirtina pinigų gavimą ir leidimą įregistruoti turtą registrų centre. Vienas egzempliorius lieka notaro biure, vienas – pardavėjui, kiti du –pirkėjui, kuris vieną palieka registrų centre. Kas mokėjo už liudijimą, nepamena. Dažniausiai moka pardavėjas. Notarė liudijimu patvirtina tuomet, kai sumokami visi pinigai pagal sandorį. Jei sandoris patvirtintas, reiškia jokių pretenzijų iš klientų nebuvo. Liudijimo pasirašyme paprastai dalyvauja tik gaunantis pinigus asmuo, t.y. ieškovas. Ar dalyvavo ir kita šalis (atsakovė su sutuoktiniu) nepamenanti. Jokios kitos aplinkybės liudytojai nebuvo žinomos.

Liudytoja H. A. parodė, kad dirba asmenine bankininke DNB banke, ir atsakovę V. B. pažįsta kaip banko klientę. Kiek pamena, banke buvo gautas prašymas ir atsakovės vyrui suteiktas kreditas buto dalies pirkimui. Kreipėsi abu sutuoktiniai. Į banką tuo klausimu buvo atėjęs ir ieškovas. Vėliau atsakovė tvarkėsi kreditą pagal įgaliojimą, kurį jai parašė sutuoktinis. Keletą kartų į banko skyrių buvo atvykęs ir ieškovas su atsakove, ir vienas. Jam asmeniškai jokia tiksli informacija nebuvo teikiama. Žino, kad banko kreditas buvo suteiktas ir pervesti pinigai į atsakovės sutuoktinio sąskaitą. Viena dalis kredito buvo skirta buto pirkimui, kuri nedelsiant pervedama į pirkėjo sąskaitą, mažesnė dalis – remontui. Kiek pamena, atsakovė prieš pervedant kreditą, dar skambino į banką ir klausė, kada bus sąskaitoje pinigai ir kaip reikia nusiimti pinigus, kurie skirti remontui, nes reikia atsiskaityti už butą. Vieną sumą bankas pats perveda būsto pardavėjui, o kitą perkamo turto kainos dalį pirkėjas turi turėti savo. Buto remontui skirta pinigų suma pirkėjas gali laisvai disponuoti, todėl, kiek pamena, atsakovė ir klausė, kaip tuos kredito pinigus nusiimti, kad galėtų atsiskaityti su ieškovu. Suprato, kad pinigai bus panaudoti ne pagal kredito paskirtį, bet tokia banke buvo praktika, ir klientai dėl tokios kredito sumos remontui neprivalėjo atsiskaityti. Prieš kredito gavimą asmenys turi pateikti remonto sąmatą ir daugiau nebekontroliuojama, kur išleidžiami pinigus. Paprastai kredito suteikimas užtrunka apie 3 savaites, bet šiuo atveju užtruko ilgiau, nes paskolos gavėjai keitė įgaliojimą ir kredito sumą. Dėl banko garantinio rašto išdavimo atsakovei kreipėsi ir ieškovas. Jis klausinėjo, ar gaus atsakovė su sutuoktiniu prašomą paskolą, ar jam pačiam reikia ieškotis kito kliento. Garantiniame rašte įrašoma suma, skirta buto pirkimui, ir su šiuo raštu galima eiti pas notarą pasirašinėti pirkimo-pardavimo sutarties. Bankas suteikia 80 procentų buto kainos pirkimui, bet atsakovei ir jos sutuoktiniui buvo suteiktas mažesnis kreditas būsto dalies pirkimui, kiek tiksliai - nepamena.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys atmetamas, atsakovės priešieškinis tenkinamas.

Ieškovo ir atsakovės paaiškinimais, ieškovo pateiktu rašytiniu įrodymu (6 b.l.) nustatyta, kad 2012-06-29 tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, kurioje užfiksuotas tekstas: „ Aš, V. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolinuosi iš V. K. (duomenys neskelbtini) 11,500 Lt (vienuolika tūkst.500 Lt penki šimtai litų. Pasižadu grąžinti iki 2012-07-31“. Ši sutartis patvirtinta V. K. ir V. B. parašais. Be to tarp šalių 2012-07-02 buvo sudaryta 41/100 dalies buto su rūsiu, esančio Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, patvirtinta notarės S. J., kurioje nurodyta, jog daikto kaina yra 25 000 Lt, 8 750 Lt pirkėja V. B., veikianti savo vardu ir atstovaujanti R. B., sumokėjo pardavėjui V. K. prieš sudarant sutartį, o 16 250 Lt pirkėjai V. B. ir R. B. įsipareigoja sumokėti pardavėjui V. K. ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šios sutarties pasirašymo dienos pavedimu į pardavėjo nurodytą sąskaitą AB DNB banke; taip pat V. B., veikianti savo vardu ir atstovaujanti sutuoktiniui R. B., pareiškia, kad sutartyje nurodytos prievolės įvykdymui jiems suteikiamas AB DNB banko kreditas ir visa reikiama suma bus pervesta į pardavėjo nurodytą sąskaitą po to, kai pirkėjai įregistruos nuosavybės teises į pagal šią sutartį įsigytą daiktą bei įvykdys kitas banko kredito sutartyje numatytas kredito suteikimo sąlygas; pagrindas: 2012-06-11 AB DNB banko pranešimas Nr. 3.5-812-32 ( 33-40 b.l.). Atsakovė santykiuose su ieškovu dėl buto dalies pirkimo veikė savo ir sutuoktinio R. B. vardu pagal 2012-07-12 notaro patvirtintą įgaliojimą (45-47 b.l.), santykiuose su banku veikė savo ir sutuoktinio R. B. vardu pagal 2012-05-31 notaro patvirtintą įgaliojimą (48-50). 2012-06-11 AB DNB banko pranešime Nr. 3.5-812-32 teigiama, kad šiuo pranešimu bankas patvirtina, kad R. B. ir V. B. 2012-05-22 kreipėsi į banką dėl 30 250 Lt kredito suteikimo bei kreditavimo sudarymo; bankas įvertinęs klientų mokumo galimybes, bei suderinęs kitas kredito suteikimo sąlygas, nusprendė suteikti klientams 30 250 Lt kreditą butui, esančiam adresu S.Dariaus ir S.Girėno g.10-3, Šiauliai; kreditas bus suteiktas klientams pasirašius su banku kreditavimo sutartį ir įkeitus banko naudai perkamą turtą bei įvykdžius visas kitas banko nustatytas sąlygas (131 b.l.). DNB banko standartinėje informacijoje apie būsto kredito sąlygas, išduotoje atsakovei ir jos sutuoktiniui 2012-07-09 teigiama, kad kreditas suteikiamas būstui įsigyti ir remontuoti; už turtą, kuriam įsigyti skiriamos kredito lėšos, kredito gavėjas nuosavomis lėšomis turi sumokėti ne mažiau nei 35 procentus įkeičiamo turto vertės (51-54 b.l.). Iš teikto R. B. atsiskaitomosios sąskaitos DNB banke 2012-06-01 – 2012-08-31 laikotarpio išrašo matyti, kad 2012-07-19 į sąskaitą buvo pravesta 30 250 Lt (paskolos sumos išdavimas pagal kredito sandorį); 16 250 Lt tos pačios dienos pavedimu buvo pravesta V. K. į jo asmeninę sąskaitą banke ; 14 000 Lt kredito suma nurodyta kaip pavedimas tarp savo sąskaitų; 2012-07-20 – 1000 Lt išėmimas grynais ATM; 2012-07-24 - 7000 Lt išmokėjimas iš mokėjimo kortelės sąskaitos pagal įgaliojimą; 2012-07-24 1000 Lt ir 2000 Lt išėmimas grynais ATM (30;31-32; 132 b.l.). 2012-07-24 Šiaulių miesto 5-ojo notaro biuro notarė S. J. išdavė liudijimą, kuriuo patvirtino, jog pagal 2012-07-02 buto dalies pirkimo – pardavimo sutartį pirkėjai V. B. ir R. B. pilnai atsiskaitė su pardavėju V. K., t.y. pirkėjai pervedė pagal sutartį likusią pinigų sumą – 16250 Lt į pardavėjo nurodytą sąskaitą banke. Šis liudijimas išduotas remiantis 2012-07-24 V. K. pareiškimu ( 41 b.l.).

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 12 str. įtvirtintas rungimosi principas, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška nuostata įtvirtinta ir LR CPK 178 str., apibrėžiančiame šalių įrodinėjimo pareigą. LR CPK 17 str. nustatyta, kad šalių teisės ir pareigos yra lygios, o LR CPK 185 str. 2 d. – kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Be to pagal suformuotą teismų praktiką, ginčo santykio teisinis kvalifikavimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes jis ieškovo nuorodomis į teisės normas nėra saistomas ir gali išspręsti bylą pritaikydamas kitą teisės normą.

Konstatuotina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog 2012-06-29 paskolos dokumente yra atsakovės V. B. parašas, taip pat dėl to, jog paskolos sutarties tekstas surašytas pačios atsakovės ranka. Šalių yra ginčijama esminė aplinkybė, ar pagal šią sutartį buvo perduoti pinigai, kaip sutarties dalykas, tad byloje reikalinga išsiaiškinti tikruosius sutarties pasirašymo tikslus, įvertinti šalių elgesį prieš ir po sutarties pasirašymo, spręsti dėl tokio sandorio galiojimo.

Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Jos gali būti, be kita ko, nustatytos teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 1, 3 dalys).

Teismas, įvertinęs atsakovės priešieškinio argumentus bei nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad 2012-06-29 paskolos sutartis laikytina nesudaryta, nesant įrodymų dėl ieškovo pinigų perdavimo atsakovei. Be to teismas daro išvadą, kad šis paskolos sandoris vertintinas ir kaip apsimestinis. Lietuvos Respublikos CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestiniu sandoriu dengiamas kitas sandoris, kurio padarinių šalys siekia. Apsimestinis sandoris pripažintinas negaliojančiu, nes jame išreikšta sandorio dalyvių valia neatitinka jų tikrųjų ketinimų ir siekiamų tikslų. Pridengiamasis sandoris, t. y. tas sandoris, kurio padarinių šalys siekė, pagal CK 1.87 straipsnį galioja ir sukelia teisinius padarinius, jeigu jis neprieštarauja imperatyviosioms CK normoms.

Teismas visų pirma vertina nustatytą faktinę aplinkybę, jog ginčijamos sutarties šalys (ieškovas ir atsakovė) buvo bendraturčiai, t.y. butą, (duomenys neskelbtini)valdė kartu bendrosios dalinės nuosavybės teise nuo 2011 metų. Iš ieškovo, atsakovės paaiškinimų bei liudytojų parodymų seka išvada, kad paskolos sutarties pasirašymo metu tarp šalių dar vyko derybos dėl galutinės kainos už perkamą buto dalį nustatymo bei sutarties įforminimo notarine tvarka; tuo laikotarpiu pasireiškė aktyvus ieškovo dalyvavimas, forminant atsakovei ir jos sutuoktiniui dokumentus dėl banko kredito gavimo, jam asmeniškai kelis kartus kreipiantis į banką dėl informacijos gavimo, be to pačiam ieškovui teikiant notarei išduotą banko dokumentą (2012-06-11 AB DNB banko pranešimą Nr. 3.5-812-32), siūlant atsakovei sudaromų sandorių sąlygas. Vertinant ieškovą, kaip asmenybę, pastebėtina, jog jis, būdamas fiziniu asmeniu, keletą metų užsiima turto pirkimu iš varžytinių, kitais būdais (ieškovas nurodė teismo posėdyje tokias aplinkybes, jog investuoja savo turimas pinigines lėšas į nekilnojamąjį turtą, sudaro iki 10 sandorių per metus), todėl darytina išvada, kad ieškovas gerai išmano finansinius reikalus, turi juridinės patirties sutarčių sudaryme, ką iš dalies patvirtina tiek atsakovės, tiek apklaustų liudytojų – notarės S. J., H. A. parodymai apie aktyvius ieškovo, kaip turto pardavėjo, veiksmus buto dalies pardavimo sandorio sudaryme bei atsakovės, kaip turto pirkėjos, gana pasyvų elgesį. Atsakovė nurodė, kad ji yra baigusi tik vidurinę mokyklą, su savo sutuoktiniu, dirbančiu tolimų reisų vairuotoju, daug metų gyveno tame 3 kambarių bute, buvo pastarojo išlaikoma ir neturėjo patirties tiek paskolos, tiek turto pirkimo sandoriuose iki santykių su ieškovu, kai pastarasis 2011 metais nupirko vieną kambarį jų bute ir įleido į jį nuomininkus, esant tokiai nestandartinei gyvenimo viename bute situacijai derybos dėl turto pirkimo tarpų šalių buvo vedamos įtemptai, kol 2012 m. vasarą buvo sutarta, jog ieškovas visgi parduos atsakovei bei jos sutuoktiniui savo buto dalį.

Be to vertinant paskolos tikslus, ieškovas tokiais tikslais nurodo su atsakove turėtus gerus tarpusavio santykius tuo metu, palyginti nedidelę paskolos sumą; o atsakovė nurodė ir pagrindė byloje teiktais procesiniais dokumentais su atitinkamais priedais bei prijungtos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 40-9-0072-13 medžiaga aplinkybes, jog santykiai su ieškovu dėl jo įkeliamų nuomininkų ir bendro gyvenimo viename bute nebuvo geri, be to 2012-06-29 atsakovei nebuvo reikalingumo skolintis papildomų pinigų iš ieškovo, kadangi jau buvo sutarta su DNB banku, jog visus pinigus ieškovo buto dalies pirkimui gaus jos sutuoktinis, kaip dirbantis asmuo, paimdamas virš 30 000 Lt kreditą būsto pirkimui ir jo remontui; bankas tuo pagrindu išdavė ir atitinkamą garantinį dokumentą (2012-06-11 pranešimą), kuris ieškovo buvo paimtas ir nuneštas notarei. Teismui nepateikta jokių duomenų, įrodančių, jog ieškovas, skolindamas pinigus, turėjo pagrindą manyti, kad atsakovė per paskolos sutartyse nurodytą pakankamai trumpą laiką ( per 1 mėnesį ) tokią paskolą grąžins. Tai pat atmestini ieškovo argumentai ginče, kad jo buvo skolinama atsakovei nedidelė pinigų suma, nes tokia suma, viršijanti 11 kartų minimalų mėnesinį darbo užmokestį Lietuvoje, laikytina didele fiziniam asmeniui; be to teismas daro išvadą, kad atsakovė logiškai ir nuosekliai paaiškino aplinkybes, kodėl ji nurodytų rašte paskolos pinigų iš ieškovo negavo. Atsakovė paskolos rašto sudarymo metu buvo bedarbė, abu su vyru neturėjo santaupų ir finansinių galimybių sumokėti ieškovui reikiamą sumą grynais pinigais pagal numatytą pas notarą sudaryti buto dalies pirkimo sandorį, todėl ieškovo skubinama ir jo veiksmų įtakojama, negalėdama pasitarti su sutuoktiniu, kuris buvo išvykęs į reisą, pasirašė tokio turinio raštą, kaip garantiją, t.y. užtikrindama, kad sudarius buto dalies pirkimo – pardavimo sandorį, kuriame dalį pinigų pirkėjams reikia sumokėti iš karto pardavėjui, ieškovas turėtų teisę gauti visą sutartą buto kainą, ne tik tą dalį, kurią jam, kaip pardavėjui, vėliau perves bankas pagal pirkėjų būsto kreditavimo sutartį. Konstatuotina, kad po tokios paskolos sutarties pasirašymo abi šalys neatliko jokių veiksmų, kurie įrodytų, jog tokia paskola buvo ieškovo suteikta atsakovei. Nors paskolos pinigai turėjo būti grąžinti pagal sutartį iki 2012 m. liepos 31 d., jų negrąžinus, ieškovas jokių veiksmų dėl jų išieškojimo nesikreipė, net paprasčiausio priminimo raštu apie pasiskolintus ir negrąžintus pinigus atsakovei nesiuntė. Be to teismas mano, kad pagal liudytojos H. A. parodymus ir byloje teiktus atsakovės rašytinius įrodymus (30; 31-32; 132 b.l.) ginče nustatyta svarbi aplinkybė, jog 2012 m. liepos 19 d. bankui organizuojant finansinę operaciją - suteikto 30250 Lt kredito pravedimą į atsakovės sutuoktinio R. B. sąskaitą, atsakovė skambino į banką ir teiravosi, kada bus pravesti remontui skirti kredito pinigai ir kaip juos galima būtų išgryninti, nes tuos pinigus reikia sumokėti buto pardavėjui ir su juo galutinai atsiskaityti. Be to liudytoja H. A., būdama banko darbuotoja, sužinojusi, kad atsakovė ketina kredito dalį dėl remonto panaudoti atsiskaitymui su ieškovu, nesiėmė jokių priemonių dėl galimo kredito panaudojimo ne pagal paskirtį, nes liudytojos teigimu, buvo susiklosčiusi tokia banko praktika su klientais, kurie neturėdami savo pinigų, viso perkamo turto kainai imdavo dvejopos paskirties kreditą, ir gautus būsto remonto pinigus panaudodavo atsiskaitymui su turto pardavėju. Taip pat teisme apklausta liudytoja notarė S. J. parodė, kad 2012-07-24 liudijimo išdavimui nebuvo būtinas asmeninis abiejų turto pirkėjų dalyvavimas, nes jų pareiškimais ar parašais liudijimas netvirtinamas, šiam notariniam veiksmui atlikti iš esmės buvo reikalingas tik turto pardavėjo rašytinis pareiškimas dėl galutinio atsiskaitymo, t.y. pardavėjui gavus likusius pinigus iš pirkėjų per banką - 16 250 Lt, tai ir fiksuota jos išduotame liudijime; ir jai nežinomos aplinkybės apie faktinį grynųjų pinigų mokėjimą pagal šalių sudarytą sandorį. Šios aplinkybės leidžia teismui vertinti kritiškai ieškovo teiginius ir sutikti su atsakovės argumentais, kad jos su sutuoktiniu atvykimas pas notarę dėl 2012-07-24 liudijimo išdavimo buvo sąlygotas iš esmės kitos priežasties – jų ketinimų galutinai atsiskaityti su ieškovu, sumokant jam 11 500 Lt grynais pinigais pagal sutartą buto dalies kainą, kurios jie realiai nebuvo sumokėję sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Dėl tokios priežasties atsakovė ir nepareikalavo iš ieškovo 2012-06-29 sudaryto paskolos dokumento, nežinodama jo tolesnio buvimo pas ieškovą teisinės reikšmės ir teikdama pirmenybę notarės patvirtintam liudijimui apie galutinį atsiskaitymą su ieškovu. Teismas sutinka su atsakovės ir liudytojo R. B. parodymais, kad nors pirkimo - pardavimo sandoryje ieškovo iniciatyva ir atsakovei sutikus bei veikiant pagal įgaliojimą savo sutuoktinio vardu, jų mokama grynųjų pinigų suma, įeinanti į turto kainą, yra nurodyta mažesnė - 8 750 Lt, tačiau galutiniam atsiskaitymui su ieškovu jiems tai neturėjo esminės reikšmės, kadangi jie, būdami turto pirkėjais ir laikydami save sąžininga sandorio šalimi, faktiškai buvo sutarę sumokėti ieškovui didesnę kainą už perkamo buto dalį (27 500 litų) , be to atsakovė dar buvo įsipareigojusi apmokėti kelis šimtus ieškovui už susidariusius komunalinius įsiskolinimus. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad ieškovas neatidavė paskolos sutarties dokumento atsakovei po 2012-07-24 notarinėje kontoroje įvykusio galutinio atsiskaitymo už nupirktą buto dalį, ir lėmė, jog atsakovė, ieškovui iškėlus bylą teisme, savo teisių bei teisėtų interesų gynimui buvo priversta kreiptis į prokuratūrą dėl galimo ieškovo sukčiavimo ir ikiteisminio tyrimo atlikimo ( 57-59 b.l.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš prijungtos prie civilinės bylos ikiteisminio tyrimo bylos Nr.40-9-00072-13 matyti, jog tyrimą atlikusių pareigūnų nebuvo nustatyta, kad atsakovė pateikė žinomai melagingą pranešimą ar davė neteisingus parodymus apie nurodyto įvykio aplinkybes savo apklausoje ar akistatoje su ieškovu; 2013-08-06 priimtame prokuroro nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo konstatuota, kad tyrimas nutraukiamas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo V. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. padarymo bei išaiškinant pareiškėjai V. B. teisę civilinėje byloje pareikšti priešieškinį dėl sudarytos paskolos sutarties galiojimo ir jos sąlygų vykdymo.

Todėl teismas, tenkindamas atsakovės priešieškinį ginče daro išvadą, kad 2012-06-29 paskolos sutartis laikytina nesudaryta, nesant sutarties dalyko - ieškovo pinigų perdavimo atsakovei ir vertinant, kad šalys tokiu būdu sudarė apsimestinį sandorį.

Tenkindamas priešieškinį ir atmesdamas ieškinį, teismas sprendžia ir šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės interesams byloje atstovavo advokatė, kuri nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų parengimu ir atstovavimu. Todėl iš ieškovo atsakovei priteisiamos rašytiniais duomenimis pagrįstos 1150 Lt bylinėjimosi išlaidos – 50 Lt sumokėto žyminio mokesčio dalis, teikiant priešieškinį ( 98 b.l.), 1100 Lt turėtos išlaidos už procesinių dokumentų rengimą ir advokato atstovavimą teisme ( 60; 137-138 b.l.), ką numato CPK 79 str., 80 str. 1 d., 88 str., 93 str. 1 d., 98 str. nuostatos. Darytina išvada, kad tokio sudėtingumo ir apimties civilinėje byloje 1100 Lt advokato teisinės paslaugos nėra didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato užmokesčio dydžio, ir teismas jų nemažina. Be to iš ieškovo valstybės naudai priteisiama 295 Lt žyminio mokesčio dalis, nuo kurio mokėjimo atsakovė buvo atleista (100-101 b.l.), taip pat 18 litų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nes ji didesnė nei minimali valstybei priteistina iš šalies bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Priėmus sprendimą ieškovo ieškinį atmesti, panaikinama 2013-01-23 teismo nutartimi taikyta byloje laikinoji apsaugos priemonė – atsakovės turto areštas (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-269 str., 270 str., teismas

nusprendė:

ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti.

Pripažinti 2012-06-29 sutartį, sudarytą tarp V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir V. B., a.k(duomenys neskelbtini) dėl 11 500 Lt paskolos, negaliojančia.

Priteisti atsakovei V. B., a.k(duomenys neskelbtini) 1150 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės biudžetui bylinėjimosi išlaidas - 313 Lt ( tris šimtus trylika litų). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660.

Panaikinti 2013-01-23 teismo nutartimi byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę - atsakovės V. B., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. S.Dariaus ir S.Girėno g.10-3, Šiauliai, turto areštą 11500 litų ieškovo V. K. reikalavimui užtikrinti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja Alma Jurgelienė