Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2014-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1464-870/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-03-31
Bylos Nr.
1-1464-870/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Kaltinamasis
D. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1464-870/2014Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00018-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.4; 1.2.18.10; 2.10.1; 2.10.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tadeuš Osipovič pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Trakuose, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. laikotarpyje nuo 2012-03-20 iki 2012-11-06 apgaulingai tvarkė savo, kaip fizinio asmens, įsigijusio verslo liudijimą ir vykdančio individualią veiklą, buhalterinę apskaitą, o būtent:

laikotarpyje nuo 2012-03-20 iki 2012-11-06 D. B., veikdamas pagal įsigytus verslo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti ne maisto produktų prekybą turgavietėse su teise verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba bei pagal įsigytą nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr.179249, vykdydamas prekybą „Gariūnų“ turgavietėje, Gariūnų g. 70, Vilniuje, ir vadovaujantis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 2002-12-24 LR Finansų ministro įsakymu Nr.415 patvirtintos „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo“ tvarkos (galiojusios nuo 2003-01-01 iki 2011-04-30) bei 2011-04-22 LR Finansų ministro įsakymu Nr.1K-160 patvirtintų „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos„ taisyklių (galiojančių nuo 2011-05-01) nuostatomis, privalėdamas tvarkyti savo, kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, buhalterinę apskaitą, turėdamas išankstinį tikslą nuslepiant realias savo pajamas ir išlaidas, iškraipyti tikruosius savo ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, žinodamas, kad jam įsigyjant prekes iš Kinijoje veikiančių ūkio subjektų pasinaudojant, asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės narių valdomomis įmonėmis, jų įsigijimas nebus įformintas jokiais dokumentais, nuslepiant tikrąjį prekių vertę, o vėliau, parduodant tas prekes, iš to gautos pajamos nebus fiksuojamos jo apskaitoje, suvokdamas tokios savo veiklos padarinius ir numanydamas, kad dėl šios veiklos nebus galima iš dalies nustatyti jo paties veiklos rezultatų, susitarė dėl tokių prekių įsigijimų su asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės nariu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, ir toliau įgyvendinant savo nusikalstamą sumanymą, pagal šį abipusį susitarimą D. B. užsisakius prekes iš Kinijoje veikiančių ūkio subjektų, o asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės nariams per savo valdomas įmones organizavus šių prekių atvežimą į Lietuvą ir jų pateikimą D. B. be jokių tai patvirtinančių dokumentų, pastarasis žinodamas, kad šios prekės yra perkamos be jokių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, tuo pačiu, suprasdamas, kad šios ūkinės-finansinės operacijos nefiksuojamos jo apskaitoje, vykdydamas prekybą, duomenis apie šių prekių įsigijimą be jokių dokumentų bei duomenis apie šių prekių pardavimo metu gautas pajamas nefiksavo savo, kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų žurnale, taip nuslėpdamas duomenis apie savo tikrąsias pajamas ir išlaidas, ir tuo pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. nuostatas, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus arba įvykus“, ir LR Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr.1797 patvirtintų ,,Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ 16 p. nuostatas, kad „gyventojai, įsigiję prekybos verslo liudijimus, prekybos vietoje privalo turėti verslo liudijimus ir šiuos prekių, medžiagų arba žaliavų įsigijimo dokumentus“, nes įsigytoms prekėms neturėjo jokių šių prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, bei 2011-04-22 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintų „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių“ 2 p. nuostatas, kad „verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti nenaudoja kasos aparato, veiklos pajamas ir išlaidas taisyklėse nustatyta tvarka nurodo gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, kurio forma pateikta taisyklių priede“, nes gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale ir kasos aparato kasos operacijų žurnale neapskaitė savo patirtų prekių įsigijimo išlaidų ir gautų prekių pardavimo pajamų, dėl to D. B., kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimus, buhalterinėje apskaitoje buvo neteisingai apskaitytos įvykusios su prekių pirkimu-pardavimu susijusios ūkinės - finansinės operacijos bei iškraipyta tikroji pastarojo ūkinė-finansinė būklė bei duomenis apie jo veiklą.

Dėl aukščiau aprašytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti D. B. veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio už 2012 metus.

Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

D. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. B. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. iš Kinijos pirkęs ir Lietuvoje pardavinėjęs prekes be jokių pirkimo-pardavimo ir apmokėjimo dokumentų ir nefiksuodamas savo, kaip asmens, dirbančio pagal verslo liudijimus, apskaitoje tos prekybos metu gautų pajamų ir patirtų išlaidų. 2011 m. pabaigoje jis ir jo žmona B. B. pradėjo bendrą drabužių prekybos verslą. Verslo liudijimą tokiai prekybai savo vardu buvo pasiėmusi tik jo žmona. Jis gi kaip kartu prekyboje dalyvaujantis asmuo buvo taip pat įrašytas į šį verslo liudijimą. Tačiau dėl jų mažo vaiko, B. B. praktiškai neturėjo laiko šiam verslui, dėl ko faktiškai jam vienam teko organizuoti ir vykdyti prekybą. B. B. tik retkarčiais padėdavo jam prekiauti „Gariūnų“ turgavietėje. Visus klausimus, susijusius su prekių užsakymu, jų pirkimu bei atsiskaitymu už jas, spręsdavo jis vienas, jo žmonai tame nedalyvaujant. Prekes didžiąja dalimi jie pirkdavo iš Lenkijos. Dėl tų prekių jam buvo pateikiami visi būtini prekių pardavimo dokumentai. Tačiau kažkur 2011 m. pabaigoje ar 2012 m. pradžioje, tiksliai kada, nepamena, jam susitikus su iš matymo pažįstamu T. B., pastarasis pasiūlė pirkti prekes iš Kinijos per jį, t.y. T. B., pažadėdamas organizuoti jo užsakytų prekių atvežimą iš Kinijos. Ar tai 2011 m. pabaigoje, ar tai 2012 m. pradžioje, tiksliai nepamena, jis buvo nuskridęs į Kiniją (į Pekiną) su savo žmona B. B.. Jie ten buvo nuskridę dėl žmonos gydymosi vietinės liaudės medicinos pagrindu. Tuo pačiu su T. B. jis buvo susitaręs susitikti ten dėl prekių. B. B. nieko nežinant apie jo ketinimus T. B. padedant įsigyti prekes Kinijoje, jis susitiko Pekine su T. B.. Pastarasis parodė jam parduotuves, iš kur galima nusipirkti prekes, bei sandėlius, kur jos bus sandėliuojamos prieš išvežant jas iš Kinijos. Išrinkęs sau reikiamas prekes parduotuvėse bei užsakęs jas, jis iškart atsiskaitė už jas su vietiniais Kinijos pardavėjais grynais be jokių mokėjimus patvirtinančių dokumentų. Nei Kinijos pardavėjams, nei jam pačiam tokių dokumentų nereikėjo. Pranešęs apie užsakytas prekes T. B., po kurio laiko su savo žmona grįžo į Lietuvą. Jo užsakytos prekės jam buvo pristatytos 2012 m. pirmoje pusėje per kelis kartus, tačiau tikslių datų nepamena. Prekes jam į „Gariūnų“ turgavietę buvo atvežęs, kaip suprato, T. B. pažįstamas J. A.. Kiek prisimena, pastarasis jam prekes buvo pristatęs du kartus po 4 maišus, kuriuose iš viso buvo apie 200 vnt. įvairių moteriškų drabužių (kelnes, megztinius, sukneles ir kt.). Kokiu būdu, per kokius asmenis, ar kokias įmones iš Kinijos į Lietuvą buvo vežamos jam skirtos prekės, nežino. Tuo metu 2012 m. pradžioje pasibaigus B. B. verslo liudijimų galiojimo laikui ir jai praktiškai nedalyvaujant prekyboje, verslo liudijimą prekybai savo vardu pasiėmė jis pats. Apie iš Kinijos jam pristatytas prekes (drabužius) jo žmona nieko nežinojo, nes jis jai apie tai nieko nepasakojo. Kadangi prekių buvo nedaug jokių tų prekių pirkimą-pardavimą bei apmokėjimą patvirtinančių dokumentų iš T. B. jis nereikalavo, o šis pats kažkaip ir nesiūlė. Už šių prekių atvežimą iš Kinijos jis grynais atsiskaitė tiesiogiai su T. B. Lietuvoje po prekių atvežimo. Kažkokio fiksuoto mokesčio už prekių atvežimą T. B. iš jo nereikalavo. Pastarajam sumokėjo iš viso kažkur apie kelis šimtus JAV dolerių (tikslios sumos šiai dienai nepamena). Pinigus buvo perdavęs, kiek prisimena, per porą kartų tiesiogiai pačiam T. B. „Gariūnų“ turgavietėje. J. A. už prekių pristatymą atskirai nieko nemokėjo. Iš Kinijos per T. B. įsigytų prekių pavyzdžius iš jo prekybos vietos „Gariūnų“ turgavietėje kratos metu buvo paėmę FNTT pareigūnai. Visų šių prekių realių kainų, už kurias jis įsigijo per T. B., jis šiai dienai tiksliai nepamena. Tik prisimena, kad megztinius pirko kažkur už 15 Lt, o striukes už 25-30 Lt už vienetą. Kitų kainų nepamena. Toliau prekiaudamas šiomis prekėmis „Gariūnų“ turgavietėje, jis nei prekių įsigijimo išlaidų, kurios nebuvo įformintos jokiais dokumentais, nei prekybos metu gautų pajamų savo pajamų ir išlaidų žurnale neužfiksavo. Jis suprato, kad elgiasi neteisėtai, tačiau tų duomenų nefiksavo savo apskaitoje iš esmės dėl to, kad neturėjo prekių pirkimo-pardavimo ir apmokėjimo dokumentų, kuriais remiantis galėtų pildyti savo pajamų ir išlaidų žurnalą. (1 tomas, b.l. 136, 141, 144-145, 147).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis T. B. parodė, kad kad jis kartu su pažįstamais Vadimu ir A. J. bei ankščiau nepažįstamais Povilu ir A. A. dalyvavo bendrame versle, susijusiame su įvairių prekių atvežimu iš Kinijos į Lietuvą ir jų pardavimu Lietuvoje įvairiems fiziniams asmenims. Šis verslas buvo organizuotas pagal tokią schemą. Iš pradžių Lietuvoje buvo surandami arba patys atsirasdavo fiziniai asmenys - prekeiviai, kurie norėjo įsigyti įvairias prekes Kinijoje, po to buvo organizuojamas pinigų, skirtų prekėms įsigyti, surinkimas iš šių asmenų ir tų pinigų pervedimas į Kiniją konkretiems prekių pardavėjams. Toliau buvo organizuojamas tų prekių pristatymas į Lietuvą su atitinkamu prekių išmuitinimu Vokietijoje. Šioms prekėms atvykus į Lietuvą, jos pagal UAB “M.” ir UAB “E.” vardu išrašytus tikrovę neatitinkančius dokumentus, kuriuose buvo nurodytos mažesnės prekių kainos, negu reali jų vertė, buvo išdalinamos konkretiems fiziniams asmenims – prekių pirkėjams, tuo pačiu, buvo surenkami pinigai už jų pervežimą. Kuomet konkrečiam prekių pirkėjui prekių pirkimo-pardavimo dokumentai nebuvo reikalingi, jie nebuvo išrašomi. Dalyvaudamas tokioje veikloje T. B. po to, kai Lietuvos prekeiviai dažniausia patys užsisakydavo Kinijoje prekes ir jas dalinai ten apmokėdavo, jis surinkdavo iš jų Lietuvoje visus pinigus, skirtus pilnam prekių apmokėjimui Kinijoje. Šiuos pinigus T. B. dažniausia “Gariūnų” turgavietėje surinkdavo grynais neoficialiai, t.y. be jokių mokėjimus patvirtinančių dokumentų. Prekeivių jam per vieną kartą perduotų tokių pinigų sumos būdavo nuo 200 iki 30000 JAV dolerių. Šiuos pinigus jis paskui perduodavo kitiems savo pažįstamiems, kurie jam nežinomais kanalais organizuodavo šių pinigų pervedimus Kinijoje dirbantiems prekių pardavėjams. Apie įvykdytus atsiskaitymus T. B. iš Kinijos informuodavo ten sandėliuose dirbantys V. ir A. J., kurie būdami Kinijoje organizuodavo užsakytų prekių sandėliavimą ir išvežimą iš Kinijos. Apie išvežtų prekių asortimentą pastarieji informuodavo Povilą ir A. A.. Iš Kinijos prekės buvo vežamos į Vokietiją, kur buvo išmuitinamos ir tik tada atvežamos į Lietuvą, kur buvo sandėliuojamos T. B. pažįstamo J. A. vadovaujamos įmonės “F.” sandėliuose. Tai buvo daroma pagal oficialiai sudarytus šios įmonės bei UAB „M.“ ir UAB „E.“ sandorius. Toliau pagal jo prašymą J. A. išvežiodavo tas prekes konkretiems prekeiviams. Už tokias transporto paslaugas su J. A. atsiskaitydavo patys prekeiviai. Už prekių atvežimą iš Kinijos po kurio laiko prekeiviai tiesiogiai grynais be jokių mokėjimus patvirtinančių dokumentų atsiskaitydavo su T. B.. Kai prekės buvo atvežamos lėktuvu, prekeiviai jam mokėjo po 7 JAV dolerius už 1 kg prekių, o kai – jūriniu konteineriu, tai po 3 JAV dolerius už 1 kg prekių. Šiuos pinigus jis paskui atiduodavo Povilui ir A. A.. Dažniausia po to, kai prekės buvo pristatytos konkretiems prekeiviams Lietuvoje, Povilas ir A. A., atitinkamai, kaip UAB “M.” ir UAB “E.” vadovai, organizuodavo prekių pardavimo bei apmokėjimo dokumentų įforminimą minėtų įmonių vardu, nurodydami juose mažesnes prekių kainas, negu jos buvo iš tikrųjų. Šiuos dokumentus konkretiems prekeiviams “Gariūnų” turgavietėje išdalindavo pats T. B.. Tačiau kokios konkrečiai įmonės dokumentai, kokiam konkrečiam prekeiviui buvo pateikiami ir kiek jų buvo tiksliai neatsimena. Kiek prisimena D. B. prekės buvo pateiktos be jokių dokumentų, nes prekių buvo nedaug. ( 1 tomas, b.l. 18-21).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis V. J. parodė, kad jis kartu su pažįstamu T. B. ir ankščiau nepažįstamu P. A. dalyvavo bendrame versle, kuris pasireiškė Lietuvoje dirbančių prekeivių užsakytų Kinijoje prekių atvežimu į Lietuvą ir jų pardavimu minėtiems prekeiviams. Jis dirbo Kinijoje, kur pagal prekeivių iš Lietuvos gautus užsakymus surinkdavo visas jų užsakytas prekes sandėliuose ir per Kinijos įmones organizuodavo tų prekių išvežimą iš Kinijos. Kiek jam žinoma, tos prekės buvo išmuitinamos Vokietijoje ir tuo pasirūpindavo T. B.. Pastarasis taip pat pasirūpindavo tų prekių pardavimu konkretiems prekeiviams. Minėtos prekės Lietuvoje buvo parduodamos pagal UAB “M.” ir UAB “E.“ dokumentus, tačiau kaip tie dokumentais buvo įforminami, t.y. kokie prekių kiekiai ir kainos juose buvo nurodomi, jam nežinoma. Kaip prekeiviai atsiskaitydavo už prekes, jis nežino, nors porą kartų T. B. prašymu jis iš kai kurių prekeivių, kurių nepamena, buvo paėmęs grynuosius pinigus (apie 20000-30000 JAV dolerių) už prekes, kuriuos buvo nunešęs į T. B. nurodytą jam nežinomos įmonės ofisą ir ten juos palikęs (1 tomas, b.l. 22-24).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis J. A. parodė, kad nuo 2008 m. jis su savo įmone „F.” teikė transporto paslaugas. Kažkuriuo metu, tačiau kuriuo nepamena, jo įmonė su UAB „E.“, atstovaujama pažįstamo T. B., buvo sudariusi patalpų nuomos sandorius. Remiantis šiais sandoriais į šias patalpas T. B. lydint buvo atvežami maišai su prekėmis, kurių jis nežiūrėjo. Dažniausia prekių iškrovime dalyvaudavo ir T. B.. Paskui T. B. prašymu pagal pastarojo nurodytus kontaktinius duomenis tos prekės buvo išvežiojamos gavėjams. Dažniausia tai darydavo pats J. A.. Daugumą prekių jis nuveždavo ir gavėjams atiduodavo prie „Gariūnų” turgavietės. Už tokias transporto paslaugas su jo grynais atsiskaitydavo patys prekių gavėjai. Tokios transporto paslaugos ir apmokėjimai už juos buvo neoficialios. Jokių pinigų už prekes prekių gavėjai J. A. nemokėjo. Kartais prekes jis išvežiodavo su T. B. jam įteiktais dokumentais – sąskaitomis už prekes. Kokių įmonių tai buvo dokumentai ir koks jų tikslus turinys, jis neprisimena. (1 tomas, b.l. 25-26).

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-02-13 specialisto išvada Nr.(4.65)-86-10 tvirtina, kad atlikus D. B., kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimus, ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-03-20 iki 2012-08-31 D. B., turėdamas verslo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti prekybą turgavietėse, ir nuo 2012-09-10 vykdydamas individualią veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 179249, vykdydamas šią veiklą:

- pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. nuostatas, nes įsigytoms prekėms neturėjo juridinę galią turinčių prekių įsigijimo dokumentų, t. y. įvykusios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai nepagrįsti apskaitos dokumentais;

- pažeidė 2002-11-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1797 patvirtintų Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių 16 d. – gyventojai, įsigiję prekybos verslo liudijimus, prekybos vietoje privalo turėti verslo liudijimus ir prekių, medžiagų arba žaliavų įsigijimo dokumentus, nes vykdydamas individualią veiklą, prekybos vietoje neturėjo prekių, medžiagų arba žaliavų įsigijimo dokumentų;

- pažeidė 2011-04-22 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintos Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklės, pagal kurių 2 p. – verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti nenaudoja kasos aparato, veiklos pajamas ir išlaidas taisyklėse nustatyta tvarka nurodo gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, nes vykdydamas individualią veiklą, gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale įrašė neteisingus duomenis apie gautas pajamas ir patirtas išlaidas.

Tokiu būdu, atlikus D. B., kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimus, ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatyta, kad dėl anksčiau aprašytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti jo veiklos, turto bei įsipareigojimų dydžio už 2012 m. ( 1 tomas, b.l. 69-103).

2013-04-19 Muitinės laboratorijos ir Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos Muito įvertinimo skyriaus specialisto išvadomis Nr. 3C0013, kuriose, atlikus D. B., kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimus, prekių vertės nustatymo tyrimą, nustatyta, kad tyrimo metu iš minėto asmens paimtų prekių (kelnių, sijono, palaidinės, megztinio, suknelės, striukės, rankinės) vertė yra nuo 7,38 Lt iki 46,13 Lt už vienetą. (1 tomas, b.l. 106-109).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais D. B. atpažino apklausoje nurodytus T. B. ir J. A.. (1 tomas, b.l. 137-140).

Motyvuojamoji dalis

Išvardytų faktinių duomenų visuma nustatyta, kad pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino.

BK 222 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis D. B., laikotarpyje nuo 2012-03-20 iki 2012-11-06, veikdamas pagal įsigytus verslo liudijimus, privalėdamas tvarkyti savo, kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, buhalterinę apskaitą, įsigydamas prekių iš Kinijos, kurių įsigijimas nebuvo įformintas jokiais dokumentais, o vėliau parduodamas šias prekes, nefiksavo gautų pajamų savo apskaitoje, taip nuslėpdamas duomenis apie savo tikrąsias pajamas ir išlaidas, dėl ko iš dalies negalima nustatyti D. B. veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio už 2012 metus.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2p., 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta. D. B. ankščiau neteistas (b.l. 177), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b.l. 178-180), Sodros duomenismis dirba įsigijęs verslo liudijimą (b.l. 175), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b. l. 182, 184), į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas (b. l. 186).

D. B. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – bauda, kurią atsižvelgus į jo šeiminę ir turtinę padėtį prašo, esant galimybei, sumažinti (b. l. 198).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarė vieną apysunkį nusikaltimą finansų sistemai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), į kaltinamojo asmenybę, taip pat į nustatytas dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, įvertinus visas aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, prokuroro siūlomas baudos dydis – 75 MGL (9750 Lt) šiuo konkrečiu atveju yra adekvatus padarytai veikai, todėl mažinti jo pagrindo nėra.

Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 64¹ straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai, skirtina bauda mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BK 140 straipsniu D. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2012-11-06, 15.00 val., iki 2012-11-06, 16.45 val. (1 para) (b. l. 121, 123). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 124-125) - paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), tai yra 9 750 (devynių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties ) Lt baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 50 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), tai yra 6 500 (šešių tūkstančių penkių šimtų) Lt baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti D. B. vieną laikino sulaikymo parą 2012-11-06, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir konstatuoti, kad nesumokėta baudos dalis yra 48 MGL, tai yra 6 240 Lt (šeši tūkstančiai du šimtai keturiasdešimt litų).

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti D. B., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė