Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P.,

išnagrinėjusi R. (R.) P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) d., gyv. (duomenys neskelbtini). 96, Gineitiškių k., Vilniaus r. sav., dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vedusio, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2016 m. balandžio 5 d., 14:40 val., (duomenys neskelbtini), Platiniškių k., Vilniaus r. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neužtikrino, kad S. K. dirbtų tik sudarius rašytinę darbo sutartį, bei įstatymų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens socialinio draudimo pradžią, taip pažeisdamas LR Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. P. posėdžio metu protokole užfiksuotus faktus ir pažeidimą pripažino iš dalies ir paaiškino, kad pas jį dirbo 2 broliai – M. ir V., kurie jam pasakė, kad surado pagalbininką, paklausė, ar jis gali jį apiforminti į darbą. Jis pasakė „gerai, atvažiuosiu, tegul paruošia dokumentus ir apiforminsiu, nes centrinė būstine yra Eišiškėse“. Paėmė dokumentus, važiavo į kitą UAB, į Druskininkus. Paliko buhalterėms dokumentus, ir atvažiavo darbo inspekcija tuo momentu. Jis sakė S. K., kad nedirbtų, tuo momentu, negalvojo, kad reikia su juo kaip su mažu vaiku elgtis. Už darbą tada atsakingi tame objekte buvo 2 broliai. Jis jaučiasi kaltas, kad už rankos neišvedė to vyro iš statybų. Buvo atvažiavęs jo dokumentų paimti, nes 2 broliai paprašė. Dokumentų jis atvažiavo į objektą paimti. Pasakė S. K. ateiti nuo rytojaus, bet jis nesuprantantis žmogus. Jis porą dienų padirbo ir užgėrė, jam skambino, kad neturi ką valgyti, todėl jis vėl jį priėmė į darbą, vieną dieną padirbo, o penktadienį vėl gėrė. J. B. yra jo darbo vadovas, jis dirba Tarandėje, kartais atvažiuoja į tą objektą. Jei J. B. būtų buvęs paklaustas, ar matė Sergejų, būtų pasakęs, kad ne. Nuo balandžio 1 d. grafike buvo suklysta jo buhalterės, kuri įdėjo Sergejų. Tiesiog žmogus suklydo, jis nedirbo pas jį, niekas jo nežinojo. Sutartyje su S. K. yra jo parašas, tik vardas jo tėvo. Pakeitimas jo ranka įrašytas, ten 10 turėjo būti, o ne 1. Prieš pasirašydamas žiniaraščius greitu būdu juos peržiūri. Neatsimena, kada balandžio mėnesio žiniaraštyje pasirašė. Pripažįsta, kad taip atsitiko, kad S. K. neišvedė už rankos. Paėmė dokumentus, pasakė, kad nedirbtų, broliai turbūt leido jam dirbti. Broliai mokės tai, ką jis gaus. Jis prisipažįsta tik dėl balandžio 5 d., ten pilna gyventojų, kurie gali paliudyti, kad broliai dviese dirbo.

Darbo inspekcijos atstovas D. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko protokolą. 2016-04-05, apie 14 val. 40 min. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai G. K. ir J. V. atliko patikrinimą objekte, kurio metu nustatyti asmenys, dirbantys mūro darbus – V. M., M. M., S. K., kurie nurodė, kad dirba mūro darbus įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinus VSDFV duomenis, nustatyta, kad S. K. nėra įmonės sąraše, todėl buvo paimti paaiškinimai. Pirminiai paaiškinimai paimti žodžiu, jie atsispindi vaizdo medžiagoje. S. K. patikrinimo metu pareigūnams nurodė, kad dirba įmonėje 4 mėnesius ir atlyginimą yra gavęs. Po to duodamas paaiškinimą parodymus pakeitė, nurodydamas, kad dirba UAB ar AB „(duomenys neskelbtini)“. VSDFV duomenys rodo, kad praeitų metų birželio mėnesį S. K. dirbo tik vienoje darbovietėje. S. K. nurodė, kad yra registruotas Darbo biržoje 6 m., jo teigimu, gavo pašalpą, nors pirminių parodymų metu nurodė, kad darbavosi daugelyje statybos objektų ir panašiomis sąlygomis dirbo 6 m. V. M. paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 m. gruodžio mėn., o S. K. dirbo pirmą dieną ir, kad direktorius apie asmenį neinformuotas. Jis teigė, kad pasakė neapgalvojęs, kad S. K. dirba nuo 2015 m. gruodžio mėn. S. K. minėjo, kad pasirašė darbo sutartį, tačiau M. M. pasufleravo, kad jis dirba pirmą dieną, paaiškino, kad S. K. maišo košę, bet direktorius išvažiavęs. Tyrimo metu gegužės 12 d. atvykęs R. P. pateikė dokumentus ir paaiškino, jog objekte darbai vykdomi nuo 2016 m. sausio 4 d., juos atlieka Metrikiai, o balandžio 5 d. jis paėmė S. K. dokumentus dėl įdarbinimo, tačiau nedavė nurodymų pradėti darbus. Žiniaraštyje pažymėta, kad S. K. dirba nuo sausio mėnesio 1 dienos. Buvo gauta informacija iš Vilniaus VSDFV, kurioje nurodyta, kad pranešimas apie S. K. buvo pateiktas balandžio 5 d., 15 val. 31 min. – jau po darbo inspekcijos patikrinimo. Gegužės 20 d. atvyko I. B., kuris paskirtas darbų vadovu nuo 2016 m. sausio 4 d. Asmuo paaiškino, jog objekte dirbo V. ir M.nuo sausio 4 d., S. dirbo nuo sausio 8 d. pagalbiniu darbuotoju iki kovo mėn., kai buvo atleistas. S. K. priimtas nuo kovo 5 d. Kad S. K. dirbo nuo sausio mėnesio, patvirtino I. B.. R. P., būdamas direktoriumi, neužtikrino, kad asmuo dirbtų sudarius rašytinę darbo sutartį, pranešus apie asmens draudimo pradžią, tuo pažeidė kodeksą. Pažymėjo, kad pažeidimas įrodytas pilnai tiek bylos medžiaga, tiek vaizdo įrašu, tiek apklausus liudytojus buvo neginčijamai nustatytas 98 str. 1 d. 2 p. pažeidimas, kadangi pranešimas pateiktas ne likus dienai prieš darbo pradžią. Pažeidimą patvirtina žiniaraščiai, kur nurodyta, kad dirbo ir balandžio 1 d., žiniaraštis patvirtintas direktoriaus parašu. Direktorius pagal akcinių bendrovių įstatymą privalo užtikrinti, kad darbuotojai dirbtų tik pasirašę darbo sutartis tinkamai pranešus VSDFV skyriui ne vėliau kaip prieš dieną. Buhalterė nurodė, kad ji suveda duomenis tik pateikus juodraštinius variantus, ji nežino, kaip darbuotojai realiai dirba. Ji gauna duomenis iš objektų ir suveda į kompiuterinę programą, už pildymą atsako direktorius. Pažeidimas įrodytas pilnai, R. P. pažeidė 98 str. 1 d. 1, 2 p. nuostatas, todėl jis prašo taikyti atsakomybę, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d.

Liudytojas J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad statybos objekte balandžio 5 d., apie 15 val. buvo atliktas patikrinimas, kurį atliko jis ir G. K.. Jie pastebėjo, kad antrame aukšte dirbo asmenys. Tikrinti ėjo iš skirtingų pusių. Jis su kolega užlipo kopėčiomis į 2 aukštą ir pastebėjo 2 asmenis: vienas mūrijo, o kitas stovėjo prie betono maišyklės. S. buvo prie betono maišyklės, laikė ją už žiedo, buvo su darbiniais drabužiais, visas išsipurvinęs, batai buvo aptaškyti skiediniu. Prisistačius jis pasitraukė prie lango ir atsistojo, asmenys nurodė, kad dirba įmonėje, kurios pavadinimo nepamena, pavadinimą priminė kitas asmuo – vienas iš brolių, buvęs apačioje, kuris nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai jie užlipo ir paklausė, kur asmenys dirba, M. M. ir nelegalus darbuotojas S. pasitikslino ir nurodė, kad dirba nuo 2015 m. gruodžio mėnesio. Matėsi, kad S.pasimetęs, nurodė, kad apie 4 mėn. dirba, kad nelabai supranta lietuviškai, tai jis kalbėjo su juo rusiškai, nurodė, kad atlyginimą jam mokėjo. Po pokalbio, įrašyto medžiagoje, jie nusileido žemyn paimti paaiškinimų. Kolega ėmė paaiškinimą iš Metrikių. Įėjęs į vidų kitas brolis nurodė S., kad jis dirba pirmą dieną – nuo to laiko jis laikėsi tos versijos, kad atėjo pirmą dieną ir vadovas nežinojo apie tai, nurodė, kad galvojo, kad dirba kitoje įmonėje – bandė išsisukinėti. Iš asmenų buvo paimti paaiškinimai, vyko sufleravimas, paaiškinimas yra įrašytas. Vėliau bendrauta su vadovu, kuris atvyko į Vilniaus skyrių pateikti paaiškinimą. Kažkiek dokumentų atsiuntė buhalterė, o kitus vadovas atvežė. Vadovas sakė, kad klaidingai nurodė datą dėl S. K., turėjo būti kita diena. Dėl žiniaraščio nurodė, kad tai galbūt klaida. Ivano buvo paklausta, nuo kada jis prižiūri darbus, kiek dažnai būna objekte, nuo kada S. dirbo objekte – jis nurodė, kad S. dirba nuo sausio pradžios (apie 8 d.) ir kad iki kovo mėn. dirbo mūrininku ar pagalbiniu darbuotoju. Darbų vadovas žinojo apie S. K., neklausinėjo, kas jis toks. Jis aiškiai atsakinėjo į klausimus, nurodė, kad 2 kartus per savaitę būna objekte, kad už broką kovo mėnesį asmuo buvo atleistas. I. B. skambino pasitikslinti dėl terminų, nes jis klausė kada S. pradėjo dirbti, bandė išsiaiškinti, nežino, kam skambino, matyt, R. P..

L. M. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, direktorius yra jo darbdavys. S.atvažiavo į darbą per pietus, direktorius paėmė jo dokumentus ir išvažiavo, todėl jis pasakė Sergejui: „Ką čia stovėsi, padėk mums“. Jis darbus skirsto pats. Direktorius gal ir liepė S. ateiti kitą dieną. S. turi pats savo smegenis, turi atsakyti už savo veiksmus, jis turėjo sakyti: „Aš nekelsiu kojos, neturiu dokumentų, neisiu dirbti.“ Jis juk ne darbdavys, todėl gali daug ką liepti bet kam. Jis yra brigadininkas, jų brigadą sudaro jis ir jo brolis. Sergejų pažįsta jau 10 m., gal 15 m., kadangi jis dirbo Markučiuose, bet jam mažai mokėjo, todėl jis paklausė ar gali padirbėti pas jį, nes ten didesnė alga ir perspektyvos. Iš Markučių jie jį pasikvietė gal kovo ar balandžio mėnesį. Anksčiau jis dirbo su juo, statė individualius namus. D. S. pradėjo gerti kiekvieną dieną, neiti į darbą. Jis visur skolingas. UAB „.“ S. kelias dienas padirbo ir pradėjo gerti. Po to įvykio jis atėjo į darbą, po to pradėjo gerti. Jis turi jo numerį. Markučiuose jis dirbo nuo rudens iki pavasario, pusę metų, tai žino, nes nuvažiuodavo ten. Jis su broliu dirbo dviese, tai gali patvirtinti kaimynai.

L. V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo vadovas – R. P.. Jis žino, kad buvo atvykusi darbo inspekcija, jam jie sukėlė šoką, kadangi atvažiavo, pradėjo klausinėti apie tą žmogų, o tas žmogus atėjo apie pietus pas juos į darbą. Jis balandžio 5 d. dirbo objekte. Jis yra darbų vykdytojas. Jo pareigybės apibrėžimo nėra, šiandien dirba, kaip ir kiekvienas eilinis darbininkas. S. K. apie pietus atėjo, jis nežino, ką jis darė, matė jį po pietų, jis buvo viršuje pas juos, valė patalpas būdamas objekte. Jis nežino, kas objekto vadovas ir ką S. K. tą dieną darė, nežino, kas S. K. leido daryti darbus. Jis buvo atvažiavus inspektoriams, o iki inspektoriams atvažiuojant S. objekte nebuvo nė vienos dienos. Jie dviese su broliu darbus atliko gal 2–3 mėnesius po Naujųjų metų, laikinai atsiųstų darbuotojų nebuvo.

Liudytojas I. B. (I. B.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba UAB „Eiresta“ darbų vadovu, objekte Druskininkuose, Tarandėje. Dabar žino, kad toks S. K. yra, bet to žmogaus, kiek buvo objektuose, nei karto nematė. Jis nedaug tame objekte buvo, dėl kokybės, dėl medžiagos peržiūrėjimo, jokių juridinių dokumentų netvarkė. Jis rašė paaiškinimą, sakė, kad S. dirbo nuo sausio 8 d., nes tikriausiai turėjo tokią informaciją, kadangi taip jam pasakė iš darbo inspekcijos kažkas arba darbdavys. Jis nėra įsitikinęs, todėl bijo pasakyti, iš kur sužinojo, galbūt jam parodė sutartį. Jam atrodo, kad darbo inspekcijoje jam parodė dokumentus, sugalvoti, kada Sergejų priėmė ir kada atleido, jis pats negalėjo. Vaizdo įraše ir nuotraukose matė mūrininkus. N. S., nežinojo kaip jis atrodė, todėl negali tvirtinti, kad jį matė. Kai jis buvo darbo inspekcijoje, skambino direktoriui dėl S., nes norėjo sužinoti smulkmenas, bet jis nepasakė kada S. buvo priimtas, kada buvo atleistas iš darbo, nes buvo užsiėmęs. Kai rašė paaiškinimą, nekalbėjo su direktoriumi, jis nežinojo, ką rašyti, jam parodė darbo sutartį ir tuo pagrindu dėl pokalbių jis parašė tą raštą. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, nes jis skambino į buhalteriją, bet buhalterijoje nieko neatsakė dėl jo, nes negalėjo surasti dokumentų. Kai darbo inspekcijoje buvo, jam kamera parodė žmogų, jis žinojo, kad tas žmogus buvo atleistas iš darbo. Jam pasakė, kad S. buvo objekte neapiformintas, parodė jo fotografiją ir sutartį, jis nežino iš kur sausio 8 d. atsirado.

L. S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po tos dienos, kai buvo darbo inspekcijoje, direktorius jį įdarbino, prieš tai jis davė direktoriui savo dokumentus ir padėjo 2 vaikinams panešti kibirus, tada atvažiavo darbo inspekcija. Ten dirba M., jo draugas brigadininkas. Dokumentus davė direktoriui kažkur apie 11 val., nes atvažiavo tik 10 val. Pradėjo dirbti kitą dieną, nes direktorius pasakė: „Šiandien nepradėk dirbti, kitą dieną pradėk.“ Jis pirmą kartą susidūrė su darbo inspekcija, vienas iš darbo inspekcijos pareigūnų nekalbėjo rusiškai, o jis nekalbėjo lietuviškai, jį atskiruose kambariuose apklausinėjo. Jis laukė draugų, nes jie buvo su mašina. Tą dieną gal 6 kibirus su betonu nešiojo, bet ne visą dieną dirbo. Iki darbo inspekcijos patikrinimo toje įmonėje nėra dirbęs. Dirbo 3 savaites ten, dabar dirba kitoje įmonėje. Direktoriaus nepažinojo, tik brigadininką Mindaugą pažinojo, nes daug metų kartu dirbo statybose. M. jį pakvietė dirbti toje įmonėje. Jis nežino, kodėl žiniaraštyje žymima, kad dirbo. Kai darbo inspekcija atvažiavo, jis dirbo antrame aukšte. Dokumentus direktoriui davė prieš inspektorių priežiūrą, pasą davė. Prašymą priimti į darbą direktoriui rašė tą pačią dieną iki patikrinimo. Su juo bendravo lietuviškai, paskui truputį rusiškai. Jis susipainiojo, kad nuo sausio pradžios dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi dirbo kitoje įmonėje – „(duomenys neskelbtini)“, kurioje darbo sutarties nebuvo, o iš jos išėjo 2015 m. lapkričio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 3 savaites. Su Mindaugu palaiko ryšius, yra draugai, apie bylą jam nieko nesakė, tik šiandien sužinojo, nes policija paskambino. I. B. objekte nematė. Be Mindaugo ir Vinco į objektą turbūt atvažiuodavo užsakovai. Jo pareigos – pagalbinio darbininko, todėl turėjo nešti skiedinį. Kai bendravo su direktoriumi, M. nurodė, kokias pareigas jis turės atlikti. Direktorius sakė, kad jis atliks pagalbinio darbininko pareigas. Kai darbo inspekcija atvyko, jis nešė skiedinį.

Liudytoja B. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė. S. K. dirbo porą dienų. Grafikai vedami statyboje, ji darė darbo užmokesčio tabelį. Balandžio mėnesio darbo žiniaraštį ji pildė. Parodė, kad žiniaraštis yra nepataisytas, nes 2 pirmas dienas S.nedirbo, ji mechaniškai spausdino ir ant to blanko tą tabelį padarė, nes ir žmonių ir darbo buvo daug. Žiniaraštis daromas mėnesio pabaigoje. Ji negalėjo rasti seno tabelio, neturėjo tuščio blanko, kad galėtų žymėti kiekvieną dieną. Čia buvo jos mechaninė klaida, ji nepastebėjo, kad S. įdarbintas truputį vėliau, neatkreipė į tai dėmesio. Vėliau, kai buvo žiniaraštis vedamas, tai buvo patvarkyta. Kai mėnuo baigiasi, daromas žiniaraštis, o čia kaip tabelis, nes nebuvo tuščių blankų. Žiniaraštis buvo darytas penktadienį. R. jai padiktavo, kiek dienų buvo tie žmonės, kad reikalingas tabelis, kad ji išsiųstų tą formą į jo paštą, kad jis galėtų atspausdinti ir žymėti, kada žmogus buvo, kada nebuvo. Padarė 2 klaidas, kad nepastebėjo, ir kad nenutrynė tų dienų. Klaidą darbo inspekcija pastebėjo. Žiniaraštis faktiškai pildomas statyboje kiekvieną dieną, jį pildo meistras. Kiekvienas meistras turi savo žmones ir pildo, paskui jai siunčia, o mėnesio pabaigoje ji suveda į vieną ir veda atlyginimą. Už faktiškai dirbto laiko pildymą atsakingas ir pasirašo direktorius. Jai meistras atsiunčia žiniaraštį.

Liudytojas G. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šių metų balandžio pradžioje su kolega Valaskevičiumi atliko patikrinimą Pikeliškių k., kur statybos objekte, kuriame buvo statomi 2 kotedžai, rasti 3 dirbantys asmenys. Paaiškėjo, kad tai 2 broliai ir vienas asmuo, kurio jie nerado „Sodros“ sąrašuose, todėl buvo paimti paaiškinimai. Jis bendravo su vienu iš brolių, o V.rado kitą brolį 2-ame aukšte, su jais bendravo daugiau. Jie ėmė paaiškinimus vagonėlyje. Asmuo, kurio nebuvo sąrašuose, negirdėjo, ką aiškino, nes buvo 2-ame aukšte, o jis bendravo su vienu iš brolių pirmame. K. S. atėjo į vagonėlį, M. pasakė: „Kokie 4 mėnesiai? Tu pirmą dieną dirbi.“ T. V. su S. išėjo į gretimą vagonėlio kambariuką, kad nebūtų pasakinėjimų. Kiek suprato, kai I. B. rašė paaiškinimus, konsultavosi su pačiu R. P.. Jis vos ne su telefonu prie ausies rašė tą paaiškinimą, nebuvo minimas broko taisymas. Patikrinimo metu V. filmavo. Kai I. B. rašė paaiškinimą, kolega jo klausė, nuo kada S. dirbti pradėjo, jis sakė, kad jam reikia pasitikslinti ir pradėjo skambinti. Jis nepamena, ar jam buvo rodomos sutartys.

R. P. padarytas administracinės teisės pažeidimas įrodinėjamas taip pat byloje surinktais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nelegalaus darbo tyrimo aktu, S. K., V. M., M. M., I. B. rašytiniais paaiškinimais, 2016-04-05 S. K. darbo sutartimi, darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raštu, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ fondo valdybos Vilniaus skyriui – SD pranešimą apie apdraustojo S. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikė 2016-04-05, LR Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus patikrinimo aktu 2015-08-04, filmuota medžiaga. Iš šių duomenų matyti, kad R. P. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams leido S. K. dirbti nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

(duomenys neskelbtini) str. 1 d. numato atsakomybę darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu laikomas darbas dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą (LR DK 98 str. 1 d. 1 p.). Iš bylos medžiagos matyti, jog 2016 m. balandžio 5 d. S. K. įmonėjo atliko darbus, posėdžio metu ir pats S. K. patvirttino, jog atidavęs įmonės vadovui dokumentus, toliau liko įmonėje ir nešė betoną.

Vadovaujantis darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies (aktuali redakcija Nr. XI-2191, galiojanti nuo 2012-07-13) nuostatomis, nelegaliu darbu pripažįstamas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš įstatymo numatytų požymių (1-4 punktai). DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai numato šiuos požymius, o būtent: yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties (1 p.); darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (2 p.). Šie įstatyme numatyti požymiai yra alternatyvūs, tad bent vieno iš jų konstatavimas leidžia darbą vertinti kaip nelegalų. Nors R. P. pripažįsta savo kaltę iš dalies, tačiau tuo pačiu sutinka, kad privalėjo įsitikinti, kad S. K. neliks statybose ir nedirbs, iki kol bus sudaryta rašytinė darbo sutartis bei įstatymų nustatyta tvarka pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens socialinio draudimo pradžią. Darbdaviui numatyta pareiga užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Todėl S. P. turėjo užtikrinti , kad S. K. pradėtų dirbti tik turėdamas rašytinę sutartį ir apie tai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Todėl R. P. veika surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d., kvalifikuota tinkamai. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad R. P. nuo 2016 sausio 8 d. iki 2016 balandžio 5 d. būdamas UAB „Eiresta“ direktoriumi, neužtikrino, kad S. K. dirbtų tik sudarius rašytinę darbo sutartį bei įstatymų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens socialinio draudimo pradžią. Iš byloje surinktų duomenų nėra nenuginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, kada S. K. pradėjo darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nei iš garso įraše S. K. nenurodė, jog jis pradėjo dirbti būtent sausio 8 dieną. Iš jo pirminių rašytinių paaiškinimų matyti, jog nurodo, kad dirba 1 dieną. Šią aplinkybę patvirtino ir posėdžio metu. Taigi neginčytinai įrodyta, jog 2016 balandžio 5d. atvykus darbo inspekcijos pareigūnams S. K. įmonėje dirbo neturėdamas darbo sutarties ir apie jo darbo pradžią nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Todėl ši aplinkybė administracinio teisės pažeidimo protokolo tikslintina. Tačiau tai R. P. veikas kvalifikacijai įtakos neturi, kadangi atsakomybė numatoma už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį, tai yra tokių asmenų skaičių, o ne jų darbo trukmės laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą R. P. atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, R. P. asmenybę, kuris yra uždarosios akcinės bendrovės direktorius, administracine tvarka nebaustas, pažeidimą padarė neįvykdęs savo kaip darbdavio pareigų, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, R. P. skirtina minimali (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.

nutarė:

R. (R.) P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 868 eurų baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, numerį bei pažeidimo identifikavimo numerį ROIK 16058236296.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.