Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam E. J., jo atstovui advokatui Anatolij Šichovcov, advokato padėjėjui Valdui Levinui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., gimęs (duomenys neskelbtini) Pakruojyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo mieste, anksčiau teistas:

2017 m. liepos 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, susitaikius su nukentėjusiuoju;

teistas 2017 m. gruodžio 12 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 6 mėnesiais viešųjų darbų, per mėnesį išdirbant po 40 valandų visuomenės labui;

teistas 2018 m. sausio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 11 mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2018 m. balandžio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir nuspręsta vykdyti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirtą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja G. N. parodė, kad atsimena, tik kad buvo toks įvykis su E. J. ir K. G. V. D. gatvėje ant suoliuko sėdėjo K. G., kuris buvo sumuštas. Tą dieną dirbo su kolega ir buvo gautas pranešimas dėl sumušto asmens. Nuvykus į vietą, ant suoliuko sėdėjo vyras, o prie jo buvo du asmenys, kurie iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Sėdėjęs ant suoliuko asmuo teigė, kad jį sumušė asmuo pravarde „A“, vardo ir pavardės nepaminėjo. Ji iš darbo praktikos žinojo, kieno yra ta pravardė – E. J. Akivaizdūs sužalojimai nesimatė, bet asmuo sėdėjo susiėmęs už pilvo. Atvyko medikai, kurie apžiūrėjo tą asmenį, tik neprisimena, ar pristatė jį į gydymo įstaigą ar ne. Daugiau nieko neprisimena. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, šiuos parodymus tvirtina ir daugiau nieko pridėti neturi.

Liudytoja R. M. parodė, kad įvykį prisimena. Koks laikas buvo, nepamena, viskas buvo pas D., pavardės nežino. Kur gyvena, žino, koks adresas – nežino. Jos gėrė kavą, atvyko vaikinukas, E. J. ir dar vienas vyresnis vyras buvo. Jie gėrė stiprius gėrimus, atėjo neblaivūs. Nei vardų, nei pravardžių nežino, dabar jau net nepamena. Tą vakarą vyrai laužė rankas, dėl girtumo jų judesiai buvo nestabilūs. Kažkuris buvo nuvirtęs nuo kėdės. Pamena, kad jaunas vyrukas nuo kėdės nugriuvo. Išėjo vyresnis vyras, tada jaunas vaikinukas ir tada ji. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodo, kad buvo „V“, „D“ irgi buvo. „D“ buvo ir užmigo ant kėdės. E. J. su „D“ nugriuvo nuo kėdės. Griuvo vieną kartą. Ką jie darė nugriuvę, nežino. Ji buvo blaivi, gėrė tik kavą. Nukentėjusiojo atžvilgiu E. J. jokių veiksmų neatliko. Name buvo virtuvėlė, tualetas ir koridorius. Kraujo dėmės, ar buvo kur, nepamena. Prie jos išėjo nukentėjusysis, tada išėjo ji. Liko D., E. ir „D“, nes miegojo. Ji asmeniškai nepamena, kad būtų ką nors skyrusi. Ji nevartojo alkoholio, E. J., „D“ ir jaunas vaikinukas vartojo alkoholį. Su E. J. tuo metu draugavo, tai kartu gyveno, tai negyveno. Jis ateidavo, padėdavo. Į tualetą tą vakarą ėjo kelis kartus. Rūkė virtuvėje. Nukentėjusiojo iš matymo nepažintų, tik žinojo, kad toks žmogus yra.

Savanoriškame daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad K. G. savo noru pats pateikė VšĮ Pakruojo ligoninė ambulatorinio apsilankymo aprašymo E025 kopiją (1 t., b. l. 32–35).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1680/2017(04) nurodyta, kad K. G. nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje, krūtinės nugarinio paviršiaus kairėje, dešinio riešo vidiniame paviršiuje, kairės alkūnės išoriniame paviršiuje, dešinio kelio priekiniame paviršiuje, kairės šlaunies priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas juosmens nugarinio paviršiaus dešinėje, kairės pusės IX šonkaulio užpakalinio galo lūžis. K. G. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. K. G. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminių poveikių metu. K. G. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl šonkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, K. G. nustatytų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga vienkartiniam griuvimui kontaktuojant su kietu buku paviršiumi (1 t., b. l. 51–52).

Objektų apžiūros 2018 m. kovo 20 d. protokole aprašytas liudytojos D. B.-P. pokalbis su BPC operatoriumi. Užfiksuotas pokalbis, tarp operatorės ir liudytojos: „Sakykit, kas ten pas Jus vyksta? - Va tas ir vyksta, kad atėjo draugė ir jie labai susimušė, po to atėjo draugai ir jie viens kitą labai mušė. - Kas dabar ten mušasi? - Dabar pas mane gryčioj vieni kraujai aš nebežinau, ko man daryt. - Šiuo metu vyksta muštynės? - Taip vienas. - Mušasi kas du vyriškiai? - Taip. - Mh. Sakykite ginklus kažkokius naudoja? - Nu lyg nemačiau, kumščiais. - Supratau. Reikalingi medikai taip? – Nežinau, policija nuspręs. - Ponia, sakėte kraujai taškosi. - Taip, taip, taip. - Tai reikalingi reiškia medikai. Ten vienam ar dviem vyrams reikia? - Viens pabėgo, tai dabar turbūt vienam reikalinga. - Tai dabar nebevyksta muštynės? - Tai dabar apsiramino. - Prieš kiek laiko vyko muštynės čia? - Prieš tris minutes“ (1 t., b. l. 24–28).

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu bei teismo pripažinti atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į kito žmogaus kūną, nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, straipsnio dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš nukentėjusįjį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas ar susargdintas.

Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neprisipažino tyčia smurtavęs prieš nukentėjusįjį K. G., tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę taktiką bei konstatuoja, kad kaltinamojo E. J. kaltė dėl nesunkaus žmogaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Tokius nukentėjusiojo parodymus kaltinamasis neigia, teigdamas, kad jis nepamena, kad būtų mušęs K. G. Jie abu griuvo ant kėdės; praėjo daug laiko, kad tyčia muštų, tai nepripažįsta. Minėtus tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymus, teismas vertina kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Nors kaltinamasis ir nurodo, kad nukentėjusiajam smūgių nesudavė, jis galėjo susižaloti jiems abiem griūnant, tačiau teismo medicinos eksperto pateiktoje specialisto išvadoje (2 t., b. l. 51–52) nurodyta, kad nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai septynių trauminių poveikių metu, o atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, K. G. nustatytų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga vienkartiniam griuvimui kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Nors liudytoja D. B., teismo vertinimu, vengė tiesiai atsakyti į užduodamus klausimus (nurodydama, jog aplinkybių neprisimena, negali atsakyti ir pan.), tačiau teisiamojo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus liudytoja patvirtino, kad apklausiama tyrėjos sakė tiesą, „jei taip sakė, tai taip ir buvo“. Ikiteisminio tyrimo metu minėta liudytoja nurodė, kad atėjusi į virtuvę pamatė, kad ant grindų guli K. G. (asmuo, kurį, kaip patvirtino teisiamojo posėdžio metu, vadino „p“), sudaužytas alaus bokalas jam prie kojų, stiklo šukės ant grindų, taip pat kraujo balutė. Iš karto, iš savo mobiliojo ryšio telefono skambino 112 numeriu, kvietė pagalbą, policiją (1 t., b. l. 109–111). Iš objektų apžiūros 2018 m. kovo 20 d. protokolu užfiksuoto liudytojos D. B.-P. pokalbio su BPC operatoriumi matyti, kad liudytoja pranešė, jog mušasi du vyriškiai, taškosi kraujas, vienas vyras sužalotas (1 t., b. l. 24–28). Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad jis buvo sužalotas būtent E. J., iš dalies patvirtina liudytojo A. Š. parodymai, kad bendraujant su nukentėjusiuoju vėliau po įvykio, šis nurodė, kad aptariamą vakarą „gavo mušt“. Taip pat V. Ž. parodymai teisme, kad ikiteisminio tyrimo metu jis sakė tiesą, o apklausiamas tyrėjo minėtas liudytojas paaiškino kitos dienos ryte buvo sutikęs D. ir ji jam sakė, kad asmuo pravarde „A“ sumušė K. G. (1 t., b. l. 119–121). Bylos nagrinėjimo metu liudytojų V. Ž., A. Š., nukentėjusiojo parodymais buvo nustatyta, kad „A“ yra kaltinamojo pravardė. Liudytoja G. N. taip pat parodė, kad sužalotas K. G. teigė, jog jį sumušė asmuo, pravarde „A“. Liudytojas E. S. patvirtino, kad mieste ant suoliuko sužalotas sėdėjęs K. G. priėjus liudytojui su drauge paaiškino, kad buvo konfliktas (o ne pats ar netyčia griūdamas susižalojo).

Atkreiptinas dėmesys, kad nors 2018 m. sausio 26 d. akistatos tarp nukentėjusiojo ir įtariamojo E. J. metu nukentėjusysis K. G. nurodė, kad E. J. nespyrė, netempė jo už kapišono, tačiau teisiamajame posėdyje paaiškino, kad taip sakė tik dėl tos priežasties, kad viskas greičiau baigtųsi, kad nereikėtų vėl susitikti. Teisingi yra pirmieji jo 2017 m. gruodžio 21 d. duoti parodymai, kuriuos teisme patvirtina. Esant minėtoms aplinkybėms, anksčiau aptartų liudytojų parodymų ir kitų įrodymų kontekste teismas neįžvelgia pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais. Teismui nekyla abejonių ir dėl E. J. nusikalstamos veikos padarymo motyvų. Nors tiksliai nurodyti priežasčių negalėjo ir nukentėjusysis, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad konflikto tarp E. J. ir nekentėjusiojo įvykio vakarą (naktį) būta. Šią aplinkybę patvirtina nukentėjusysis, liudytojos G. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b.l.131–133), pranešimo Bendrajam pagalbos centrui turinys (1 t., b. l. 24–26).

Liudytojos R. M. teisiamojo posėdžio duotus parodymus teismas vertina kritiškai ir jais nesivadovauja, tačiau ne tik dėl tos priežasties, kad minėta liudytoja aptariamu laikotarpiu draugavo su E. J., atskirais laikotarpiais kartu gyveno, tačiau ir dėl to, kad jos parodymai teisme yra neinformatyvūs, aplinkybes vengta nurodyti teisinant tuo, jog jų neatsimena. Nors liudytoja ir nurodo, kad nukentėjusiojo atžvilgiu E. J. jokių veiksmų neatliko, tokius liudytojos parodymus paneigia anksčiau aparti bylos įrodymai (nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, objektų apžiūros protokolas, specialisto išvada).

Ištirtų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad 2017 m. gruodžio 16 d., apie 21 val., Pakruojo mieste, (duomenys neskelbtini), esančiame bute – virtuvėje, išgertuvių metu, E. J. tyčia pargriovė ant grindų nukentėjusįjį K. G. ir spyrė daugybinius smūgius koja į įvairias kūno vietas, tuo mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam K. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus ir tokiais savo veiksmais padarė K. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis).

Kaltinamojo E. J. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 9 punktas, 13 punktas).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis E. J. teistas (t. 2, b. l. 5–17), administracine tvarka metų laikotarpiu Lietuvoje nebaustas (t. 2, b. l. 19–24), nedirbantis (t. 2, b. l. 25), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį ir jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, siekiant bausmės tikslų, jis baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrintina visiško sudėjimo būdu su 2018 m. sausio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas minėtu nuosprendžiu buvo atidėtas, tačiau 2018 m. balandžio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi panaikintas.

Į bausmę įskaitytinas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. sausio 19 d. nuosprendžiu į bausmę įskaitytą laiką (t. 2, b. l. 12–17).

Į bausmės laiką taip pat įskaitytinas suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 4 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (t. 2. b. l. 189–190) bei laikas, kai E. J. buvo sulaikytas J. K. vykdant Europos arešto orderį, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d., t. y. viena para.

Kardomoji priemonė – suėmimas, E. J. paliktina galioti nepakeista iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios (t. 3, b. l. 82–83).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, 45,87 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo K. G. gydymą (t. 2, b. l. 67–68, 69) yra įrodytas ir pagrįstas, kadangi nukentėjusiajam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos po jo sužalojimo dėl kaltinamojo kaltės, ir tenkinamas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo E. J. (CK 6.263, 6.279, 6.280 straipsniai).

Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1–5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Kaip matyti iš bylos duomenų, po baudžiamosios bylos perdavimui teismui, kaltinamasis E. J. pasislėpė, jam buvo paskelbta paieška. Iš byloje pateiktų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašytinių įrodymų matyti, jog kaltinamojo E. J. ekstradicijos iš J. K. į Lietuvos Respubliką išlaidos sudaro 1537,51 Eur (3 t., b. l. 9–20). Kadangi šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais ir buvo patirtos siekiant užtikrinti kaltinamojo E. J. dalyvavimą nagrinėjant baudžiamąją bylą, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš E. J. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas (1 vnt.), prisegtas prie bylos viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–310 straipsniais,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su 2018 m. balandžio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi paskirta laisvės atėmimo bausme, kuria buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas pagal 2018 m. sausio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 11 (vienuolikai) mėnesių.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmę įskaityti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. sausio 19 d. nuosprendžiu į bausmę įskaitytą laiką.

Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. birželio 4 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos bei E. J. sulaikymo J. K. vykdant Europos arešto orderį laiką nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d., t. y. viena para.

Kardomąją priemonę – suėmimą, E. J. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš nuteistojo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 45,87 Eur (keturiasdešimt penkių eurų 87 ct) civilinį ieškinį Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Europos a. 1, 03505 Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT21 7300 0100 0248 4333 „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

Priteisti iš nuteistojo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1537,51 Eur (tūkstantį penkis šimtus trisdešimt septynis eurus 51 ct) jo ekstradicijos išlaidų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, įmonės kodas 188785847, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT04 7044 0600 0782 1039, AB SEB bankas, naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską (1 vnt.) palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.