Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atmestas V. M. prašymas atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.Nuosprendžio nuorašas nuteistajam buvo įteiktas 2017 m. rugsėjo 19 d. pasirašytinai. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. spalio 10 d. Nuosprendį priėmusio teismo 2017 m. spalio 12 d. patvarkymu jis pateiktas vykdyti. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartimi V. M. prašymas, kuriuo jis prašė atnaujinti nuosprendžio apskundimo terminą, buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad prašyme nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis bei objektyviomis, nepriklausančiomis nuo nuteistojo valios, dėl ko būtų pagrindas skundo padavimo terminą atnaujinti. V. M. skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartį ir prašo ją panaikinti bei atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio paduoti. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo prašyme nurodytas aplinkybes vertino kaip nesvarbias ir neduodančias pagrindo šį terminą atnaujinti, nes į jas neįsigilino. Nurodo, kad iki nuosprendžio paskelbimo jis nepertraukiamai sirgo nuo 2017 metų balandžio 16 d. iki rugpjūčio 28 d. Po teismo nuosprendžio paskelbimo liga jam ir vėl atsinaujino, tačiau jis gydėsi namuose, į medikus nesikreipė, nes žinojo, kaip reikia gydytis, kokius medikamentus vartoti. Skunde jis teigia, kad sirgo iki tos dienos, kai kreipėsi į VGTP Kauno skyrių, t. y. iki 2018 m. sausio 19 d. Nurodo, kad BPK 314 straipsnyje numatyta, kad dėl svarbių priežasčių praleidę apskundimo terminą asmenys, turi teisę prašyti teismo jį atnaujinti. Nuteistojo V. M. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 313 straipsnio 3, 4 dalyse numatyta, kad apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos. Pagal BPK 314 straipsnio 1 dalį, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atnaujinti praleistą terminą, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl praleisto termino atnaujinimo teismas ar teisėjas sprendžia BPK 102 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė atnaujinti praleistą baudžiamojo proceso terminą dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos nuo apeliacinį skundą paduoti pageidaujančio asmens valios nepriklausančios priežastys, kurios objektyviai sukliudė per BPK 313 straipsnyje nustatytą terminą paduoti apeliacinį skundą. Šioje teisės normoje nėra konkrečiai nurodyta, kokios nuosprendžio (nutarties) apskundimo termino praleidimo priežastys turi būti laikomos svarbiomis. Tokias priežastis gali nustatyti tik pats teismas, nagrinėdamas prašymo atnaujinti praleistą terminą argumentus ir įvertindamas konkrečias bylos aplinkybes.

6.1. Iš pateiktos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį paskelbė dalyvaujant kaltinamajam, kuriam buvo išaiškinta nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai. Nuosprendžio nuorašą jis gavo tą pačią dieną. Per įstatymo nustatytą dvidešimties dienų terminą nuteistasis teise teikti apeliacinį skundą nepasinaudojo. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, todėl BPK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, o svarbios termino praleidimo priežastys, kaip minėta, yra nuo asmens valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas.

6.2. Aukštesniajam teismui nuteistasis V. M. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir prašyme apylinkės teismui, t. y. kad po nuosprendžio paskelbimo ilgai sirgo ir negalėjo kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jam suteikimo ir įgyvendinti savo procesinės teisės paduoti apeliacinį skundą. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertino aukščiau paminėtas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo V. M. skunde nurodytos priežastys, tariamai sutrukdžiusios jam laiku paduoti apeliacinį skundą, nelaikytinos svarbiomis.

6.3. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. M. sveikatos būklė iš tiesų nėra gera, jis turi lėtinę ligą, tačiau vien ši aplinkybė neduoda pagrindo neginčijamai teigti, kad dėl ligos jis beveik penkis mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo neturėjo objektyvios galimybės pasinaudoti procesine teise pateikti apeliacinį skundą. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti priešingą išvadą. Nuteistasis teigė, kad jis ilgą laiką sirgo dar iki nuosprendžio paskelbimo, tai patvirtina ir 2018 m. sausio 19 d. medicininė pažyma, kurioje konstatuotas sirgimo laikas nuo 2017 m. birželio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. Kaip matyti iš bylos duomenų, sveikatos būklė nesutrukdė nuteistajam dalyvauti teismo posėdžiuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis buvo atvykęs į nuosprendžio paskelbimą. Prieš bylos nagrinėjimą, V. M. buvo išsiųstas pranešimas apie jo, kaip kaltinamojo procesinę teisę turėti gynėją, teikti prašymą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, šios teisės jam buvo išaiškintos ir teisme. Taigi, V. M., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu, elgdamasis rūpestingai ir apdairiai, galėjo net tą pačią dieną po jo paskelbimo ir nuorašo gavimo, kreiptis į Kauno VGTPT dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tačiau to nepadarė. Abejonių dėl svarbios skundo nepadavimo per nustatytą terminą priežasties – nuteistojo ligos, kelia ir tai, kad be paties V. M. deklaratyvių teiginių, ši aplinkybė nėra patvirtinta jokiais faktiniais duomenimis. Be to, kaip jau minėta, pagal nuteistojo ligos pobūdį, mažai tikėtina, kad jis tokį ilgą laikotarpį be pertraukos sirgo taip sunkai, kad negalėjo kreiptis dėl teisinės pagalbos arba pats pateikti apeliacinį skundą. Taigi, skunde nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastys leidžia manyti, kad V. M. siekia įtikinti teismą, jog nuosprendžio apskundimo terminą jis praleido dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, tačiau faktinės aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepateikė jokių pagrįstų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog laiku pateikti apeliacinį skundą jis iš tiesų neturėjo objektyvių galimybių.

7. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo sprendimas atmesti nuteistojo V. M. prašymą atnaujinti teismo nuosprendžio apskundimo terminą yra teisingas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 13 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.