Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto R. Ž. advokato Arūno Koskaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarimo, kuriuo R. Ž. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181 str. 1 d., skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. nubaustas už tai, kad 2016 m. vasario 25 d., apie 18 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,56 promilių girtumas), panaudojo savo, kaip tėvo, valdžią priešingai savo nepilnametės dukros I. Ž., gimusios 2001 m. rugsėjo 30 d., interesams augti saugioje ir sveikoje aplinkoje, sudarė sąlygas atsirasti neigiamai socialinei aplinkai, necenzūrinių žodžių vartojimu ir agresija sudarė psichologinę įtampą bei sukėlė baimę dėl keliamo konflikto su jos motina, tai yra R. Ž. nepilnametės dukros akivaizdoje išplūdo necenzūriniais žodžiais jos mamą A. Ž., priversdamas dukrą girdėti įžeidimus, skirtus jos motinai. Tokiu savo elgesiu tėvas nevykdė savo, kaip tėvo, pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 str., 8 str. 1 d. 1 p., 11 str., 16 str., 21 str. 1 d. ir 43 str. 1 ir 2 d. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 str. ir 3.159 str.).

Skunde nurodoma, kad šiuo atveju apskritai negalima kalbėti apie tėvo valdžios panaudojimą, nes R. Ž. žodžiai bei veiksmai buvo nukreipti ne į R. Ž. dukrą I. Ž., o sutuoktinės A. Ž. atžvilgiu. Be to, skunde teigiama, jog byloje nėra jokių duomenų, kad R. Ž. nevykdė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytų pareigų. Taip pat skunde pažymima, kad A. Ž. yra sudariusi susitarimą su advokate dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, todėl, advokato teigimu, pagrįstai manytina, jog įsiteisėjusį nutarimą šioje administracinėje byloje A. Ž. pateiks prie civilinio ieškinio kaip įrodymą, kad su R. Ž. yra neįmanoma kartu gyventi ir kad gyvenamasis būstas būtų priskirtas asmeninei A. Ž. nuosavybei, o R. Ž. paskirta piniginė kompensacija.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Analizuojant ATPK 181 str. 1 d. turinį matyti, kad pagal šio straipsnio nuostatas administracinė atsakomybė asmeniui kyla už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinį apibrėžia CK 3.155 str. nuostatos, kuriose nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 str. 1 p. numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo. Remiantis minėto Įstatymo 8 str. 1 d. 1 p., vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos (Įstatymo 11 str.). Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis (Įstatymo 21 str. 1 d.). Atitinkamai Įstatymo 43 str. 1 d., 2 d. įtvirtinta, kad valstybės, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, o už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo prieš pačius vaikus, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad toks ATPK 181 str. 1 d. nuostatų aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą buvo pažymėta, jog draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muštynės, necenzūriniai žodžiai, keliantys vaikui baimę), taip pat laikytini priešingais vaiko interesams. Tokiu būdu, tėvų konfliktai, darantys žalą vaiko psichikai, patenka į ATPK 181 str. aprašyto teisės pažeidimo sudėtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-482/2011, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-305/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykis, kurio metu neblaivus R. Ž. konfliktavo su dukros mama A. Ž., vartojo necenzūrinius žodžius, įvyko nepilnametės dukros akivaizdoje, dėl tokio R. Ž. elgesio dukra išsigando ir bijojo R. Ž.. Tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, R. Ž. pasirinko nepriimtiną tokių santykių aiškinimosi būdą, sukėlusį jo nepilnametei dukrai baimę, taip akivaizdžiai traumuodamas vaiko psichiką ir pažeisdamas jos interesus, t. y. pažeidė nepilnamečio asmens teises į saugią aplinką ir normalias gyvenimo sąlygas, kurios būtinos vaiko protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi, neapsaugojo vaiko nuo neigiamos socialinės aplinkos. Toks R. Ž. elgesys jo dukros akivaizdoje yra netoleruotinas, todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį pripažino kaltu padarius ATPK 181 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė administracinę nuobaudą. Vien ta aplinkybė, kad tarp R. Ž. ir jo sutuoktinės A. Ž. vyksta skyrybų procesas, nepaneigia R. Ž. kaltės.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad tenkinti R. Ž. advokato A. Koskaus apeliacinį skundą, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarimą nepakeistą ir R. Ž. advokato Arūno Koskaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.