Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virgilijaus Valančiaus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V.A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarties V.A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus 2009 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. N 467587 V.A. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 176 straipsnį ir 194 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė administracinė nuobauda – 400 Lt bauda. Nutarime konstatuota, kad V.A. 2009 m. vasario 3 d., apie 23 val. Vilniuje, Goštauto – Vasario 16 – osios g. sankirtoje, būdamas girtas (girtumas 2,23 prom.) viešoje vietoje šaudė iš dujinio pistoleto ME 38 Compakt-6, taip pat taikėsi į pravažiuojančius automobilius ir šiais veiksmais padarė skundžiamame nutarime nurodytus pažeidimus.

V.A. skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus 2009 m. vasario 5 d. nutarimą panaikinti.

Dėl savo reikalavimo pagrįstumo skunde paaiškino, kad 2009 m. vasario 3 d. apie 23 val. buvo truputį išgėręs, tačiau situaciją suvokė adekvačiai. Kalbėjosi telefonu su savo pažįstamu, o tuo metu pribėgo du nepažystami asmenys, išplėšė telefoną ir jį pastūmė. Su savimi turėjo dujinį revolverį, juo bandė išgąsdinti užpuolikus. Tuo metu buvo sulaikytas patruliuojančių policininkų. Jam buvo nustatytas girtumo laipsnis, kurio jis neneigia. Protokole nurodomos aplinkybės, esą jis mojavo ginklu į pravažiuojančių automobilių pusę ir šovė į praeivio pusę, yra nepatvirtinti faktai, nes gražintame dujiniame revolveryje, buvo visi trys nepanaudoti šoviniai, kurie ten ir buvo. Ta aplinkybė, kad jis buvo išgėręs, neatima iš jo teisės gintis nuo užpuolikų ir nusikaltėlių legaliomis priemonėmis.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 22 d. nutartimi V.A. skundą atmetė.

Teismas konstatavo, jog V.A. pripažįsta faktines aplinkybes, kad turėjo su savimi ginklą, buvo neblaivus ir šovė iš turimo ginklo. Šios aplinkybės patvirtintos kitais objektyviais įrodymais, todėl jos laikomos objektyviai nustatytomis. Tačiau V.A. tvirtinimas, kad jis nagrinėjamu momentu buvo užpultas, apvogtas ir priverstas gintis, vertinami kaip pasirinkta gynimosi taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes šias aplinkybes paneigia kiti objektyvūs įrodymai. Liudytojas J.A. (J.A.), pranešęs policijai apie įvykį, iki pat to momento kol atvyko pareigūnai stebėjo V.A. ir neigia, kad tuo laiku buvo koks nors užpuolimas. Pats V.A. tokių aplinkybių iš karto ir kiek vėliau po sulaikymo, nenurodė. Teismo nuomone, jo paaiškinimas kodėl to nepadarė yra neįtikinamas, protinga logika nepaaiškinamas, neparemtas jokiais kitais objektyviais įrodymais. Liudytojo V.S. parodymai nelaikytini reikšmingais, nes jis pats betarpiškai įvykio nematė ir jame nedalyvavo. Jo parodymai yra paremti paties V.A., kuris yra geras jo pažįstamas, pasakojimu. Tuo tarpu V.S. padarytos išvados dėl nutrūkusio pokalbio telefonu, iš ko jis supratęs, kad buvo pavogtas telefonas, paremtos tik subjektyviu jo įsitikinimu, todėl nevertinamos kaip objektyvios.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus teismas nusprendė, kad V.A. 2009 m. vasario 3 d. apie 23 val. Vilniuje, Goštauto – Vasario 16 – osios g. sankirtoje, būdamas girtas (girtumas 2,23 prom.) viešoje vietoje šovė iš dujinio pistoleto ME 38 Compakt-6, taip pat taikėsi į pravažiuojančius automobilius ir šiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 176 straipsnio 1 dalyje ir 194 straipsnio 2 dalyje. Protokole V.A. administracinis teisės pažeidimas buvo kvalifikuotas pagal ATPK 174 straipsnį kaip nedidelis chuliganizmas, o skundžiamu nutarimu pagal tas pačias faktines aplinkybes jo veika perkvalifikuota pagal ATPK 176 straipsnį ir 194 straipsnio 2 dalį. Vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, teismas V.A. pažeidimo pagal ATPK 176 straipsnį kvalifikaciją patikslino, nurodant, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 176 straipsnio 1 dalyje.

III.

Apeliaciniu skundu V.A. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti kaip nepagrįstą, tendencingą, priimtą remiantis neteisingai atsakovo ppritaikytomis teisės normomis, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais beia argumentais, papildomai nurodo, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad draudžiama nešiotis D kategorijos ginklą išskyrus gynybinio pobūdžio elektros šoko įtaisus. dujinius ginklus. Todėl vadovaujantis minėtomis nuostatomis jis turėjo teisę nešiotis dujinį ginklą savigynai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija prašo jį atmesti.

Atsiliepime nurodo, jog apeliaciniame skunde pateiktus argumentus reikėtų vertinti kritiškai, t. y. kaip siekimą išvengti atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Atsiliepime taip pat akcentuojama, jog nėra ginčo dėl to, kad būnant blaiviam, nepažeidžiant nustatytus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme numatytus reikalavimų, galima nešiotis dujinį ginklą. Tačiau Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad D kategorijos ginklą draudžiama nešiotis ar gabenti neblaiviam (0,4 promilės ir daugiau), apsvaigusiam nuo narkotikų, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų. Nagrinėjamu atveju V.A. akivaizdžiai pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus nešiodamas dujinį ginklą, dėl ko ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 194 straipsnio 2 dalį, už šį pažeidimą jam pagrįstai skirta minimali 400 Lt bauda.

Motyvuojamoji dalis

konst atuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

V.A. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimų, numatytų ATPK 176 straipsnio 1 dalyje (Neteisėtas šaudymas iš ginklo) ir 194 straipsnio 2 dalyje (Ginklo, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų asmuo), padarymą, t. y. už tai, kad 2009 m. vasario 3 d., apie 23 val. Vilniuje, Goštauto – Vasario 16 – osios g. sankirtoje, būdamas girtas (girtumas 2,23 prom.), viešoje vietoje šaudė iš dujinio pistoleto ME 38 Compakt-6, taip pat taikėsi į pravažiuojančius automobilius

Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuotus, ATPK 176 straipsnio 1 dalyje bei 194 straipsnio 2 dalyje numatytus, administracinius teisės pažeidimus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Todėl liudytojų parodymai yra leistina įrodinėjimo priemonė sprendžiant dėl nagrinėjamų administracinių teisės pažeidimų padarymo fakto.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvykį tiesiogiai mačiusio liudytojo J.A. parodymai akivaizdžiai patvirtina faktą kad 2009 m. vasario 3 d., apie 23 val. Vilniuje, Goštauto – Vasario 16 – osios g. sankirtoje V.A. šaudė iš dujinio pistoleto, taip pat taikėsi į pravažiuojančius automobilius (b. l. 67 – 68). Teisėjų kolegija pastebi, kad šio liudytojo pateikti paaiškinimai nuoseklūs, jis įtikinamai ir detaliai nupasakojo įvykį, todėl teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo manyti, kad šis asmuo būtų suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti apeliantą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apie 2009 m. vasario 3 d., apie 23 val. Vilniuje, Goštauto – Vasario 16 – osios g. sankirtoje iš dujinio pistoleto šaudantį asmenį buvo nedelsiant pranešta ir Bendrosios pagalbos centrui, tai patvirtina byloje pateiktos Bendrosios pagalbos centro įvykio ataskaitos (b. l. 18 – 19). Priešingai nei teigia apeliantas, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad 2009 m. vasario 3 d., apie 23 val. prieš jį buvo vykdomas užpuolimas, nuo kurio, savo roužtu, teko gintis panaudojant dujinį pistoletą. Faktą, jog apeliantas 2009 m. vasario 3 d., apie 23 val. buvo neblaivus (2,23 promilių neblaivumas), patvirtina policijos pareigūnų alkotesteriu atlikto Asmens blaivumo testo parodymai (b. l. 17). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348) 31 straipsnio 2 dalies 3 punkte imperatyviai nurodyta, jog D kategorijos ginklo (dujinio pistoleto) savininkui draudžiama šį ginklą nešiotis ar gabenti neblaiviam (0,4 promilės ir daugiau), apsvaigusiam nuo narkotikų, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 174 straipsnį. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, teisėjų kolegija nenustatė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V.A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas Vaida Urmonaitė - Maculevičienė Virgilijus Valančius