Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovui K. V., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas atsakovui įteikti teismui žinomu atsakovo elektroniniu paštu, rastu viešuose registruose (b. l. 26; 28). Atsakovas patvirtino, kad procesinius dokumentus gavo (b. l. 26), todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad palaiko visus ieškovės ieškinio reikalavimus.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė. Ieškovė prašo teismo nutraukti santuoką ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja. Paaiškino, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio gėrimo. Su atsakovu pragyveno kartu 4 metus, tris ne santuokoje ir vienerius metus santuokoje. Santuokoje gimė dukra. Ieškovė nurodė, kad anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini), o grįžus į Lietuvą apsigyveno (duomenys neskelbtini). Po to ji persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), nes čia yra jos gimtinė, o atsakovas nebūtų išsikėlęs iš namo, nes jis buvo nuomojamas. Iš namų išėjo dėl atsakovo nuolatinio girtavimo. Atsakovas dirbo prie statybų ir darbo metu išgėrinėjo. Su atsakovu ryšius nutraukė nuo praeitų metų lapkričio mėnesio, kartu su dukra išsikraustė. Anksčiau atsakovas skambindavo neblaivus, o šiuo metu iš vis nebendrauja. Bandė nutraukti santuoką bendru sutarimu, tačiau nepavyko. Išlaikymo dukrai nemoka, kreipėsi į antstolius, tačiau jo Lietuvoje neranda ir nėra iš ko išskaičiuoti išlaikymo, dukra išlaikymą gauna iš valstybės. Atsakovas ir jo tėvai su dukra nebendrauja, anyta kaltina ją dėl skyrybų. Alkoholio problemą bandyta spręsti, kalbėta, buvo pykčių ir barnių, bet niekas nepasikeitė. (duomenys neskelbtini) buvo registruotas nesmurtinio vaiko teisių pažeidimas, kadangi buvo anytos gimtadienis, atsakovas išgėrė, nuėjo į kaimą, susimušė, iškvietė policiją, o ji taip pat buvo išgėrusi, gavo įspėjimą, nuo to karto pasitaisė. Dukrai šiuo metu yra du metai, pradės lankyti ugdymo įstaigą nuo pavasario. Gyvena nuomojamame bute kartu su dukra. Iš viso turi penkis vaikus, du iš jų pilnamečiai, kiti du gyvena kartu su tėvu. Dėl dukters gyvenamosios vietos nesprendė su atsakovu, po to kai išsikraustė iš namų buvo atsakovo melagingų iškvietimų tiek policijos, tiek vaikų teisių apsaugos specialistų. Policija atsakovas kviesdavo būdamas neblaivus. Nurodė, kad iš pradžių bandė skirtis bendru sutarimu, bet nepavyko dėl kokių priežasčių nežino, o po to nebendravo. Taip pat bandė susitaikyti, atsakovui buvo iškelta sąlyga, kad jeigu jis užsikoduos ir pasikeis, susitaikys, tačiau jis to nedarė. Po išsikraustymo atsakovas nelankė dukros. Santuokoje atsakovas parnešdavo ne visus uždirbtus pinigus, turėjo daug skolų, imdavo alkoholį skolon. Iš pradžių dirbo fermoje, vėliau nelegaliai, po to prie statybų, visą tą laiko vartojo alkoholį, kai gyveno (duomenys neskelbtini), taip pat vartojo alkoholį. Atsakovas žadėjo keistis, tačiau to nebuvo. Visu laikotarpiu, kai teismo įsakymu buvo priteistas išlaikymas vaikui, ir mediacijos metu, tiek gavęs teismo dokumentus, atsakovas neatsiliepė, nesusisiekė su ja. Nurodė, kad bendro turto neįgijo ir neturi. Nurodė, kad atsakovui tai yra antra santuoka, jis iš pirmos santuokos turi vieną vaiką, kiek jai yra žinoma, vaikui iš pirmos santuokos neteikia išlaikymo.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo apsilankyta ieškovės šeimoje, ji gyvena vieno kambario nuomojamame bute, butas tvarkingas, švarus, vaikui yra sukurta saugi aplinka, vaikas tvarkingai aprengtas. Joniškio skyriuje duomenų apie vaiko teisių pažeidimus nėra, buvo vienas iškvietimas, tačiau jis nepasitvirtino, kaip ieškovė nurodė, jis buvo melagingas. Buvo iškviesta iš atsakovo pusės telefoniniu skambučiu, tačiau girtumo faktai nepasitvirtino. Kiti ieškovės vaikai pagal susitarimą gyvena su tėčiu, ieškovė teikia išlaikymą, palaiko ryšį su vaikais. Neprieštarauja, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Daugiau vaiko teisių pažeidimų nėra registruota. Rengiant išvadą su atsakovu pabendrauti nepavyko, jo gyvenamoji vieta skyriui nėra žinoma, kitų kontaktų nerado.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškinio teismui bei pateikto bylai rašytinio įrodymo – santuokos liudijimo teismas nustatė, kad K. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. V. (iki santuokos – (duomenys neskelbtini)), gimusios (duomenys neskelbtini), santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Santuokos metu šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. V. (b. l. 5). Gyvendami santuokoje sutuoktiniai neįgijo jokio registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kuris turėtų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą (b. l. 10-11, 31-32). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2021 m. birželio 22 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2021-590-PD)-229 patvirtina, kad M. V. 2020 m. lapkričio 20 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2021 m. liepos 16 d. pažyma apie šeimos sudėtį Nr. (3.15) PŽ-31 M. V. šeimos sudėtis – K. V., vyras ir L. V., dukra (b. l. 9). Iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 28 d. drausta pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu (b. l. 6- 7). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. pranešimu dėl socialinės pašalpos skyrimo Nr. 4565 KSP ir pranešimu dėl išmokos vaikui skyrimo Nr. 4564 KSP M. V. mokama socialinė pašalpa ir išmoka vaikui (b. l. 12-13). SODRA duomenų bazės išrašo duomenimis, atsakovas nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2021 m. gegužės 17 d. dirbo (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). Antstolio informacinės sistemos išrašuose matyti, kad atsakovo K. V. atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai, periodinis mokėjimas – išlaikymas, ANK bauda, kitos vykdomosios bylos pradėtos iki santuokos sutarymo (b. l. 33-42).

Dėl sutuoktinio kaltės

Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Teismas nustatydamas, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

CK 3.27 straipsnyje nurodyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Iš ieškinyje ir ieškovės teismo posėdyje nurodytų aplinkybių teismas nustatė, jog atsakovas K. V. nevykdė sutuoktinio pareigų, numatytų CK 3.27, 3.30 straipsniuose. Atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, gavęs darbo užmokestį, prie šeimos poreikių tenkinimo prisidėjo labai maža dalimi. Atsakovas išlaikymo mažametei dukrai nemoka, su ja nebendrauja. Tokiu būdu, atsakovas nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų materialiai remti sutuoktinę ir išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Ieškovei neapsikentus atsakovo girtavimo, išsikrausčius iš namų, atsakovas nebepalaiko su sutuoktine jokių ryšių, nesidomi ir nesirūpina šeima, vaikui išlaikymo neteikia, todėl pažeidė lojalumo pareigą, pareigą remti sutuoktinę moraliai ir materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, išlaikyti savo vaiką ir išsaugoti šeimą, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

CK 3.61 straipsnyje numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo ar abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje dėl santuokos nutraukimo įstatymu šalims suteikiamos vienodos procesinės teisės ir pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnyje. Atsakovas ieškinį gavo, tačiau atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl atsakovo ydingo gyvenimo būdo, neprisidėjimo prie bendro ūkio ir vaiko išlaikymo neneigė, argumentų ir įrodymų, kad santuoka iširo dėl ieškovės ar abiejų sutuoktinių kaltės neteikė. Akivaizdu, kad atsakovui atsisakant prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, vaiko išlaikymo, ryšio nepalaikant su sutuoktine, santuokos iširimą lėmė nuo atsakovo priklausančios priežastys bei veiksniai. Atsakovas nerodė ir nerodo jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, į tai, kad atsakovas neneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, dėl ko iširo šalių santuoka, pripažįsta, jog santuoka iširo dėl atsakovo K. V. kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir jų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Todėl teismas dėl šiai civilinei bylai aktualių klausimų išsprendimo pasisako žemiau.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis).

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės dukros L. V. tėvai. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes mergaitė yra mažametė, turi artimą ryšį su motina, be to tėvui piktnaudžiaujant alkoholiu kyla grėsmė užtikrinti vaiko interesus. Išvadą byloje teikianti institucija neprieštarauja dėl to, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nurodė, kad mergaitė yra prisirišusi prie mamos, su ja ji jaučiasi saugiai, o tėvas nepalaiko ryšių su sutuoktine ir dukra, yra nusišalinęs nuo dukros auklėjimo ir priežiūros. Teismo vertinimu, vaikas yra prisirišęs prie motinos, pas ieškovę jam sudarytos saugios gyvenimo sąlygos. Atsakovas šeimą paliko, jo gyvenamoji vieta nėra žinoma, vaiku rūpintis nepageidauja, jam reguliaraus išlaikymo neteikia. Atsižvelgiant į tai, ir nesant atsakovo prieštaravimų, nepilnametės dukros L. V. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su jos motina M. V..

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. teismo įsakymu priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai L. V. kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis, kurių dydis 200 Eur iš atsakovo, todėl šiuo sprendimu vaiko išlaikymo klausimas nėra sprendžiamas.

Dėl bendravimo tvarkos

CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalys).

Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad byloje ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nėra, aplinkybių, dėl kurių galėtų būti ribojamas atsakovo maksimalus bendravimas su dukra, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, nurodytina, kad vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja maksimaliai bendru šalių sutarimu.

Šalims išaiškintina, kad remiantis CK 3.170 straipsnio 3 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Šalims po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl turto padalinimo ir prievolių kreditoriams

CK 3.59 straipsnis nustato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. Turtas įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnis). Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas paprastai dalijamas natūra, nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu (CK 3.120 straipsnio 1 dalis).

Gyvendami santuokoje, ieškovė ir atsakovas neįgijo nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, kuris nutraukiant santuoką turėtų būti padalijimas. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys iš Nekilnojamojo turto registro bei VĮ „Regitra“.

Šalys, gyvendamos santuokoje, bendrų kreditorių neįgijo, todėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo klausimai nutraukiant santuoką nesprendžiami.

Dėl pavardžių

CPK 382 straipsnis numato, jog ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodytas prašymas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo ir teismas, nutraukdamas santuoką, tokį prašymą privalo išspręsti. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę „V.“, dėl atsakovui paliktinos pavardės nepasisakė.

Atsižvelgiant į įstatymo teismui numatytą pareigą šį klausimą išspręsti nutraukiant santuoką, į tai, kad atsakovas neprieštaravo, jog ieškovei būtų palikta jos santuokinė pavardė, nutraukus šalių santuoką ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė „V.“, atsakovui jo pavardė – „V.“.

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis, CPK 385 straipsnis ).

Ieškovė 2021 m. birželio 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jai teikta teisinė pagalba. Iš 2021 m. gruodžio 21 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad ieškovei suteiktos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 232,73 Eur. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo K. V. valstybės naudai priteistina 113,00 Eur žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimą – santuokos nutraukimą, ir 232,73 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 99, 259-270 ir 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl sutuoktinio K. V. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos santuokinę pavardę „V.“, atsakovui jo pavardę „V.“.

Nustatyti vaiko L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nurodyti, kad vaikas L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) su skyrium gyvenančiu tėvu K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja maksimaliai bendru šalių sutarimu.

Priteisti iš atsakovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 113,00 Eur (vieną šimtą trylika eurų) žyminio mokesčio, kuris mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 232,73 Eur (du šimtus trisdešimt du eurus 73 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti šalims, jog santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Sprendimo kopiją ne vėliau kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.