Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. rugsėjo 27 d. apie 7.30 val. Kaune, Šiaurės prospekte, ties 75 namu, A. M., vairuodamas transporto priemonę Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė i meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir kliudė kitą stovintį automobilį Opel Astra, v. n . (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 133; 234 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad ryte skubėjo į darbą, o išėjus į kiemą, neužsivedė automobilis. Po to pavykus automobilį užsivesti, jis išvažiavo į pagrindinę gatvę, tačiau dėl blogo matomumo ir esant aprasojusiems langams, A. M. nepastebėjo kelkraštyje stovinčio automobilio ir jį kliudė. A. M. labai išsigando, iš karto sustojo, išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo abu automobilius bei matė, kad jie yra apgadinti. Šiek tiek palūkuriavo automobilio savininko, tačiau kadangi turėjo skubėti į darbą, išvažiavo iš įvykio vietos. Tuo metu neturėjo jokios rašymo priemonės nei popieriaus, todėl nepaliko savo duomenų, tačiau tikėjosi vakare grįžęs susirasti automobilio savininką. Vakare grįžęs toje vietoje automobilio nerado. Kadangi buvo neįsidėmėjęs kliudyto automobilio valstybinių numerių, todėl į policiją nebeskambino. Iš karto į policiją neskambino, nes labai skubėjo bei kitas automobilis buvo apgadintas labai nežymiai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, kurioje matyti automobilių išdėstymas, važiavimo kryptis, atstumai (b. l. 3), tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, nuvažiavus į eismo įvykio vietą, nukentėjusioji E. E. paaiškino, jog automobilis Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė jos automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 4), E. E. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad automobilis Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė jos automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 5), A. M. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jis kliudė stovintį automobilį, tačiau labai skubėjo į darbą, todėl iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 6), fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai (b. l. 7-7-9), pažyma apie galiojančias nuobaudas, iš kurios matyti, kad A. M. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 16), kita bylos medžiaga.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad A. M. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Iš eismo įvykio schemos, fotonuotraukų, E. E. bei A. M. paaiškinimų matyti, kad A. M. kliudė kitą transporto priemonę, ją apgadino, apgadinimus matė, kadangi išlipęs iš vairuojamo automobilio, apžiūrėjo kliudytą transporto priemonę, tačiau nesant nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje, iš jos pasišalino apie įvykį nepranešęs policijos pareigūnams. Esant nustatytiems automobilio apgadinimams bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad A. M. pajuto automobilio kontaktą su kitu automobiliu ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. M. padarė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. M. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padarytų pažeidimų prisipažino, nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą, į tai, kad abu automobiliai buvo apgadinti nežymiai, į A. M. asmenybę, į tai, kad A. M. vairavimo stažas yra apie 8 m., jo elgesį po pažeidimo padarymo, į tai, kad jis nebuvo susitikęs su nukentėjusiąja ir nesistengė išspręsti klausimus, susijusius su žalos atlyginimu, be to esant nustatytai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, darytina išvada, kad byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurios būtų laikytinos išimtinėmis, kas sudarytų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijų ribose. Už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1d., skirtina papildoma nuobauda- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Nustatant skirtinos galutinės nuobaudos dydį, atsižvelgiama į A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei vadovaujamasi proporcingumo principu.

Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (LR ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., skirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Kauno apskrities VMI, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030, priešingu atveju ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, turi būti pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Kaunas, Chemijos g. 4B).

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.