- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- 1S-21-382/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03271-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Civilinis ieškovas
- K. I.
- Advokatai
- Gintaras Aleknavičius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. I. atstovo advokato Gintaro Aleknavičiaus skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendžiu A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Nuosprendžiu nukentėjusiajai iš nuteistojo A. A. priteista 5000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti. Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. spalio 13 d.
Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2016 m. spalio 19 d. gautas nuteistojo A. A. prašymas nuosprendžiu priteistą 5000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą išdėstyti ir leisti mokėti dalimis, t. y. nustatant, kad jis nukentėjusiajai K. I. mokės kas mėnesį po 100 Eur.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas iš dalies tenkino nuteistojo prašymą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendžiu nukentėjusiajai K. I. iš nuteistojo A. A. priteisto 5000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo mokėjimą išdėstė, įpareigodamas A. A. per dvylikos mėnesių laikotarpį nukentėjusiajai priteistą sumą sumokėti dalimis, vienuolika mėnesių mokant po 415 Eur, dvyliktą mėnesį sumokant 435 Eur.
Šalies argumentai
Skundu nukentėjusiosios K. I. atstovas advokatas G. Aleknavičius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį ir nuteistojo prašymą atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 284 str. nuostatas, o nuteistojo prašymą išnagrinėjo nepranešus ir nedalyvaujant civiliniam ieškovui, pažeisdamas imperatyvią CPK 284 str. nuostatą bei padarydamas procesinės teisės normos pažeidimą, numatytą CPK 329 str. 3 d. 1 p. Nukentėjusioji neturėjo galimybės pateikti savo paaiškinimų, įrodymų apie savo turtinę padėtį, teismas neištyrė abiejų šalių turtinės padėties, nesiaiškino, kokiu būdu nuteistojo finansinė padėtis ateityje pagerės, o apsiribojo tik lakoniška išvada dėl sunkios skolininko turtinės padėties ir tariama galimybe gauti pagalbą iš giminaičių. Nukentėjusiosios atstovo teigimu, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškojimo interesai. CPK 7 str. 1 d. yra įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką, todėl nukentėjusiosios atstovo manymu, teismas išdėstydamas neturtinės žalos atlyginimo mokėjimą dalimis vienerių metų laikotarpiui pažeidė CPK 284 str. normas. Skunde pažymima, kad teismas spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo jau atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, kuri iki šiol yra nepasikeitusi, nes nuteistasis buvo suimtas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kitoje baudžiamojoje byloje. Be to, po nuosprendžio priėmimo nesusidarė ir neatsirado jokių nepalankių aplinkybių, kurios trukdytų jį įvykdyti, o tai esminė sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymo sąlyga. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas klaidingai nutartyje nurodė, jog nukentėjusioji nesikreipė į antstolį ir priverstinis išieškojimas nėra pradėtas, nes nukentėjusioji pateikė vykdomąjį raštą vykdyti antstolei tam, kad būtų galima įvykdyti Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. reikalavimą. Tačiau išdėsčius neturtinės žalos atlyginimo mokėjimą dalimis, nukentėjusioji nebetenka teisės į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ar neturtinės žalos kompensavimą. Tai iš esmės pažeidžia nukentėjusiosios teises, kadangi ji tikėjosi, jog lėšas, gautas iš Asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų, fondo (toliau – fondas) sumokės už mokslus universitete ir padengs pragyvenimo išlaidas. Be to, nuteistasis nepateikė jokių duomenų, kad jo turtinė padėtis ateityje gali pagerėti, o tai vienas svarbiausių aspektų sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Advokato manymu, nuteistojo turtinė padėtis ateityje nepagerės, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kelis nuosprendžius, o nuteistojo teiginiai apie jo giminaičių pagalbą yra deklaratyvūs. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistojo giminės tokius įsipareigojimus yra prisiėmę. Jeigu tokie teiginiai atitiktų tikrovę, nuteistasis ar jo giminaičiai jau būtų pradėję mokėti neturtinės žalos atlyginimą. Juo labiau, kad kitoje baudžiamojoje byloje nuosprendžiu iš nuteistojo priteistas 3000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Atmetus nuteistojo prašymą ir nukentėjusiajai gavus išmoką iš fondo, nuteistasis dalimis galėtų mokėti fondui, o nukentėjusioji realiai gautų bent jau didesnę dalį priteisto neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo atveju tenkinus nuteistojo prašymą susidarė tokia situacija, kai nei nuteistasis galės mokėti po 415 Eur kas mėnesį, nei nukentėjusioji galės gauti išmoką iš fondo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis, kuria iš dalies tenkintas nuteistojo A. A. prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo mokėjimo išdėstymo dalimis, yra nepagrįsta, priimta neįsigilinus į sprendimo priėmimui reikšmingas bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo prašyme dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo išdėstymo nurodytus argumentus vertino vienpusiškai, neanalizavęs nukentėjusiosios padėties bei nepatikrinęs, ar dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pradėtas išieškojimo procesas, tuo pirmosios instancijos teismas pažeidė nukentėjusiosios teisę į visišką žalos atlyginimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas. Pirmiausia nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo.
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant nukentėjusiosios K. I. atstovo advokato skundo argumentus bei nuteistojo prašyme nurodytas aplinkybes, sutiktina su pozicija, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad susiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių sprendimo dėl neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo vykdymą reikėtų išdėstyti.
Kaip minėta, išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik konstatavus itin sunkią nuteistojo turtinę padėtį bei turint duomenų, kad nuteistojo finansinė padėtis ateityje pagerės. Šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Nors A. A. finansinė padėtis sunki, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kelis nuosprendžius, tačiau nėra jokių duomenų, kad ši padėtis ateityje pagerės, juolabiau, kad nuteistajam paskirtas laisvės atėmimo terminas yra pakankamai ilgas. Nukentėjusioji šiuo metu studijuoja, pradėjo savarankišką gyvenimą, jai bus reikalingos lėšos būtiniausiems poreikiams patenkinti, taigi išdėstant priteistos neturtinės žalos atlyginimą bus tik dar labiau pabloginta nukentėjusioji padėtis. Be to, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo išdėstymo būtina įvertinti ir nuteistojo nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes nukentėjusiajai, kadangi buvo pasikėsinta į nukentėjusiosios seksualinio apsisprendimo laisvę. Nuosprendžiu nustatyta, kad buvo pažeisti net keli itin svarbūs visuomenės saugomi gėriai – žmogaus sveikata, laisvė, būsto neliečiamumas. Nusikaltimai padaryti brutaliais, įžūliais nuteistojo veiksmais, veikiant tyčine kaltės forma. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį ir nustatydamas neturtinės žalos dydį, jau atsižvelgė į A. A. turtinę padėtį, t. y., kad jis niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, turi nepilnametį vaiką, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas tik iš dalies.
Pagrįstas ir nukentėjusiosios atstovo advokato skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai konstatavo, jog priverstinis išieškojimas nėra pradėtas. Teismo nuosprendžius, nutartis ir nutarimus baudžiamosiose bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdo antstoliai pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles. Akivaizdu, jog teismas prieš tenkindamas nuteistojo prašymą ir išdėstydamas neturtinės žalos atlyginimą dalimis turėjo patikrinti šią aplinkybę.
Nukentėjusiosios K. I. atstovas teismui pateikė duomenis, iš kurių matyti, jog 2016 m. spalio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo iš nuteistojo nukentėjusioji 2016 m. lapkričio 15 d. pateikė vykdyti antstoliui. Taigi vykdomoji byla pagal nukentėjusiajai K. I. išduotą vykdomąjį raštą pradėta vykdyti. Nuteistajam į įkalinimo įstaigą išsiųstas raginimas sumokėti priteistą neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nuteistasis iki šiol nepaisė raginimo įvykdyti sprendimą savo noru. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis sąmoningai nesilaikė antstolio raginimo geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą, visiškai nedėjo pastangų, kad būtų atlyginta bent dalis žalos. Be to, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis kreipėsi į antstolį ir bandė suderinti žalos atlyginimo klausimą. Esant tokioms aplinkybėms, antstolis gali imtis kitų įstatyme numatytų veiksmų dėl žalos atlyginimo išieškojimo. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas išdėstyti neturtinės žalos atlyginimą tam tikram laikotarpiui, kai jau pradėtas priverstinis išieškojimas, yra visiškai nepagrįstas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 625 str. 1 d. numatyta, jog vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio Kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Prieš priimdamas vienokį ar kitokį sprendimą antstolis įvertina tiek nuteistojo turtinę padėtį, tiek ir prašyme nurodytas aplinkybes.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, pažeidžianti nukentėjusiosios interesus į visišką žalos atlyginimą, todėl naikintina, o nuteistojo A. A. prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiosios K. I. atstovo advokato Gintaro Aleknavičiaus skundą tenkinti:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m gruodžio 2 d. nutartį ir nuteistojo A. A. prašymą – išdėstyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendžiu priteistą 5000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą dalimis – atmesti.
Nutartis neskundžiama.