Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Genovaitės Ročienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje P. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. Ž. 2021 m. rugpjūčio 13 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, buto adresu (duomenys neskelbtini) tarpduryje, konflikto su mažamete A. R., gim. (duomenys neskelbtini). metu tyčia panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą – vieną kartą ranka sudavė į kairę veido pusę, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai A. R. sukėlė fizinį skausmą.

P. Ž. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su savo močiute. Jie sutaria gerai, santykiai tarp jų yra draugiški. Močiutei jis padeda rūpintis namais, prisideda prie bendro ūkio pinigais. Šiuo metu oficialaus darbo neturi, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje, atkakliai ieškosi darbo, vaikšto į darbo pokalbius. Šiuo metu pajamas gauna iš Užimtumo tarnybos, jam yra mokamos išmokos. Su močiute sutaria gerai, bet kartais tarp jų įvyksta konfliktai. 2019 m. tarp jo ir močiutės buvo įvykęs konfliktas, kurio metu jos atžvilgiu jis panaudojo fizinį smurtą. Dėl to prisipažino pilnai, močiutės atsiprašė, susitaikė, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jiems susitaikius. Mama D. Ž. gyvena atskirai. Ji buvo sukūrusi kitą šeimą, kur susilaukė dar vienos dukters A., kuriai šiuo metu yra dvylika metų. Nors mama gyvena atskirai su A., tačiau su jomis jis nuolat palaiko ryšius, jų tarpusavio santykiai yra geri, dažnai A. ir mama atvažiuoja pas juos į svečius, taip pat jis lankosi jų namuose. Santykiai tiek su mama, tiek su A. yra geri. Nėra labai artimi, bet bendrauja, nesipyksta. Kadangi mama dirba kelias dienas iš eilės, o po to kelios dienos laisvos, dažnai tomis dienomis A. ateina ir laiką laidžia jų su močiute namuose. 2021 m. rugpjūčio 13 d. penktadienį, jis žinojo, kad pas juos turi atvažiuoti A.. Koks tikslus laikas buvo, neprisimena, bet pamena, kad buvo dienos laikas. A. nuo buto rakto neturi. Dažniausiai močiutei būdavo žinoma, kada ji planuoja ateiti ir močiutė atrakindavo duris prieš jai ateinant. Pamena, kad minėtą dieną namuose buvo jis ir močiutė. Močiutė buvo virtuvėje, gamino valgyti. Būdamas kambaryje, jis išgirdo, kad kažkas klibina durų rankeną. Nuėjęs prie durų, atrakino duris ir už durų pamatė stovinčią A.. Atidarius duris, ji paėjo šiek tiek į šoną. Neprisimena, ką tiksliai jai pasakė, bet liepė jai užeiti. Ji nėjo, stovėjo kaip įbesta, nieko nesakė. Nesuprato, kodėl ji taip elgėsi. Dabar galvoja, kad galbūt pamanė, kad jis pats ruošiasi kur išeiti. Matydamas, kad ji neina į butą, priėjo prie jos ir norėjo ją patraukti į vidų, bet pats nenorėdamas, tuo metu trenkė jai į kairę veido pusę. Trenkė rankos delnu. Taip padarė, nes norėjo, kad ji paskubėtų ir greičiau užeitų. Ji iš karto užėjo į buto vidų ir nuėjo pas močiutę į virtuvę, jam nieko pati nesakė. Jis nuėjo į kambarį. Girdėjo, kad virtuvėje jos abi kalbėjo. Netrukus močiutė atėjo į kambarį pas jį, apibarė, liepė atsiprašyti. Jis nieko joms nesiaiškino. Matė, kad A. verkė, jos veido vieta, kur trenkė, buvo pabalusi, matėsi, kad yra sutrenkta. Daugiau ta tema nei su močiute, nei su A. nesikalbėjo. A. neatsiprašė, bet tikrai tai padarys, kai ją pamatys. Po kelių dienų matė, kad toje vietoje į kurią trenkė, atsirado mėlynė. Labai gailisi, kad trenkė A. ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Anksčiau su A. jokių konfliktų nebuvo kilę, jos atžvilgiu smurto niekada nėra vartojęs. Labai gailisi ir pasižada ateityje taip nesielgti. Prašo, esant galimybei, šį ikiteisminį tyrimą užbaigti, skiriant jam piniginę baudą. Šiuo metu gauna išmokas, taip pat artimiausiu metu planuoja įsidarbinti, todėl lėšų baudos sumokėjimui tikrai turės. Tik prašo, esant galimybei, leisti jam skirtą baudą sumokėti dalimis iki 2022 m. balandžio mėnesio (b. l. 123-124).

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio 4) punktu, teismas išvardina pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas: nukentėjusiosios A. R. apklausos protokolas (b. l. 100-101). Liudytojų G. P. apklausos protokolas (b. l. 114-116), liudytojos D. Ž. apklausos protokolas (b. l, 105-106), liudytojos E. F. apklausos protokolas (b. l. 111-112). Įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 19-20). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto G. A. C. išvada Nr. G 1655/2021 (02), iš kurios matyti, jog A. R. buvo apžiūrėta 2021 m. rugpjūčio 25 d., 09.35 val.. A. R. galvoje (veidas – galvos dalis), lūpose, kakle, plaštakose sužalojimų, susijusių su įvykio aplinkybėmis, nėra. Apžiūros metu fotografuota (b. l. 31-32).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo P. Ž. kaltė yra visiškai įrodyta ir jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, teismas konstatuoja, jog procesas šioje byloje gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, tačiau prašė skirtą baudą leisti sumokėti iki 2022 m. balandžio mėnesio (b. l. 149).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

P. Ž. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis ankščiau neteistas (b. l. 55-57, 58-60), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų nėra (b. l. 141-143). VšĮ LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė/nesilankė (b. l. 135). Respublikiniame priklausomybės ligų centre nesigydė (b. l. 138). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, taikytinas BK 64¹ straipsnis, paskirtą bausmę mažinant vienu trečdaliu.

Vertinant teismui pateikto prašymo leisti paskirtą baudą mokėti dalimis pagrįstumą, pažymėtina, kad nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam teismo baudžiamuoju įsakymu (nuosprendžiu) paskirtos baudos vykdymą dalimis pagal nuteistojo prašymą. Teismas tik nustato terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda, o tai, ar ji bus mokama dalimis, ar visa iš karto, jokios reikšmės neturi. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, todėl gauna minimalias pajamas, kas suponuoja pagrindą manyti, jog turi būti nustatytas ilgesnis terminas baudai sumokėti. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas 18 (aštuoniolikos) mėnesių terminas baudai sumokėti.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 125-126), paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o po to panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui – kompaktinė plokštelė, esanti baudžiamojoje byloje, voke (b. l. 102), įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, paliktina saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu

nusprendžia:

P. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nubausti jį 51 MGL t.y. 2550 eurų (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. Ž. galutinę bausmę – 34 MGL t.y. 1700 eurų (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio bauda.

Išaiškinti P. Ž., kad per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo sumokėti baudą į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, bei pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui tai įrodantį banko kvitą, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti P. Ž., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui – kompaktinę plokštelę, esančią baudžiamojoje byloje, voke, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.