Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-31 · Civilinė byla Nr. 2S-2288-392/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-31
Bylos Nr.
2S-2288-392/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26826-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Atsakovas
R. R.
Ieškovas
E. R.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2288-392/2014(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26826-2014-0)Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 122.2.; 122.3.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-34465-859/2014 pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką dėl sutuoktinio R. R. kaltės; nustatyti šalių nepilnamečių vaikų D. R. ir U. R. gyvenamąją vietą su mama; priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, įpareigoti atsakovą mokėjimus į ieškovės sąskaitą atlikti iki einamojo mėnesio 15 dienos, nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo 36 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius iki ieškinio padavimo; pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe 60/100 buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padalinti santuokoje įgytą turtą tokia tvarka: 1) priteisti ieškovei 40/100 buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 83 200 Lt; 2) priteisti ieškovei garažo pajų Nr. (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje, adresu (duomenys neskelbtini), vertė 12 000 Lt; 3) priteisti atsakovui motociklą PIAGGIO SKIPPER ST150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1 000 Lt; 4) priteisti atsakovui 16 000 Lt kreditorinį reikalavimą pagal 2009-10-28 Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimą; 5) priteisti atsakovui iš ieškovės 39 100 Lt piniginę kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį, įpareigojant išmokėti kompensaciją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę; įpareigoti atsakovą išsikraustyti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam iš nepilnamečių vaikų mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad atsakovas rūpinasi tik savo poreikių tenkinimu ir gaunamas pajamas skiria tik asmeniniams tikslams, o ne šeimai. Ieškovės teigimu, paskutinius aštuonerius metus ji viena iš savo pajamų išlaiko vaikus. Jiems išlaikymas yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kažkada ateityje, dėl to yra pakankamas pagrindas konstatuoti esant būtinybę apsaugoti nepilnamečių vaikų teisę į materialinį išlaikymą bylos nagrinėjimo metu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ieškovės E. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – priteisė iš atsakovo R. R. nepilnamečiams vaikams, sūnui D. R. ir dukrai U. R., laikiną išlaikymą, mokant kas mėnesį po 500 Lt iš darbo užmokesčių ir visų kitų pajamų rūšių, pradedant mokėti nuo nutarties priėmimo dienos iki civilinėje byloje Nr. N2-34465-859/2014 bus priimtas teismo sprendimas, pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei – motinai E. R. Iš ieškovės pateiktų duomenų teismas sprendė, jog yra tikėtina, kad atsakovas galimai visiškai neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Išlaikymas vaikams reikalingas nuolat ir konkretus. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas įpareigoti atsakovą mokėti laikiną išlaikymą, nes, priešingu atveju, gali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai. Teismas priteisė nepilnamečiams vaikams po 500 Lt/mėn. laikiną išlaikymą, įvertinęs tai, kad šalių sūnui D. R. yra 8 metai, o dukrai U. R. - 16 metų, tai, kad ieškovė viena išlaiko nepilnamečius vaikus.

Šalies argumentai

Atsakovas R. R. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį pakeisti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jo priteisiant nepilnamečiams vaikams, sūnui D. R. ir dukrai U. R. laikiną išlaikymą po 250 Lt per mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki byloje bus priimtas teismo sprendimas. Atsakovas nurodė, kad niekada nevengė ir ateityje ketina išlaikyti savo vaikus. Apelianto teigimu, teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pažeidė CPK 145 str. 2 d. įtvirtintus ekonomiškumo ir proporcingumo principus, t. y. galimai dėl informacijos trūkumo neatsižvelgė į atsakovo gaunamas pajamas, jo interesus. Atsakovas nuo 2014-01-18 yra pensininkas. Jam paskirta pareigūno pensija už tarnybą sudaro 772,56 Lt. Kitų pajamų atsakovas šiuo metu neturi. Taigi gaunamos pajamos yra mažesnės už priteistą laikiną išlaikymą, jau nekalbant apie tai, kad atsakovas pats nebeturės lėšų pragyvenimui. Dėl jo sveikatos būklės galimybė gauti didesnes pajamas yra ribota. Apeliantas R. R. nurodė, kad yra kreipęsis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kuri turi nustatyti jo darbingumo lygį, tačiau kol kas nėra gavęs ir negali pateikti jokių dokumentų. Atsakovas nurodė, kad su ieškove gyvena viename bute, veda bendrą ūkį ir išlaiko bei auklėja vaikus, be to, už vaikus ir ieškovę moka draudimo įmokas, todėl ieškinyje išdėstyti teiginiai apie tai, kad atsakovas vengia išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, yra niekuo nepagrįsti ir klaidingi.

Atsiliepimas

Ieškovė E. R. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad atsakovas nėra senatvės pensininkas, jam 39 metai, t. y. darbingo amžiaus, ir tokio amžiaus darbingas vyras tikrai gali dirbti ir išlaikyti vaikus. Ieškovės teigimu, nėra aišku, ar atsakovas kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, ir, jei kreipėsi gavęs ieškinį, ar tai nėra susiję su vengimu išlaikyti vaikus, nes, pirma, nurodytai tarnybai pridavus dokumentus, išduodama pažyma, kad asmuo pateikė dokumentus, antra, Tarnybos teritoriniai skyriai sprendimus priima per 15 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. O atsakovas nurodė, kad nėra gavęs ir negali pateikti jokių dokumentų. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad prisideda prie šeimos išlaikymo. Jeigu atsakovas skirtų nors kiek lėšų vaikų išlaikymui, ji nebūtų prašiusi taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atsakovas ir pats galėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad skiria lėšų vaikų išlaikymui. Dėl atsakovo pateiktų draudimo polisų, nurodė, kad draudimai nėra būtinieji šeimos poreikiai. Ji juos mato pirmą kartą. Vargu, ar tai galima vertinti kaip lėšas, skiriamas šeimos išlaikymui. Už polisą, kuriuo apdraudžiami visi šeimos nariai (2 suaugę ir 2 vaikai), atsakovas per metus moka 40 Lt. Kiekvienam vaikui tenkanti dalis yra 10 Lt per metus, t. y. 0,83 Lt per mėnesį. Aplinkybė, kad atsakovas draudžiasi investiciniu gyvybės draudimu, patvirtina tai, jog vaikai išlaikymą galėtų gauti tik didelės nelaimės atveju.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, taip pat ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas, plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu šalies ar kitų suinteresuotų asmenų (nepilnamečių vaikų) teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį.

Kaip jau buvo nurodyta, nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino ieškovės E. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iš atsakovo R. R. nepilnamečiams vaikams, sūnui D. R. ir dukrai U. R., laikiną išlaikymą, kas mėnesį mokant po 500 Lt nuo ginčijamos nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas neginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau nesutinka su jų apimtimi ir prašo sumažinti priteistą 500 Lt/mėn. laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui iki 250 Lt/mėn. kiekvienam vaikui, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pažeidė CPK 145 str. 2 d. įtvirtintus ekonomiškumo ir proporcingumo principus, t. y. neatsižvelgė į atsakovo gaunamas pajamas, jo interesus. Apeliacinės instancijos teismas tokią apelianto poziciją vertina kritiškai.

Atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktos Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR VRM Pažymos apie 2014 m pajamas duomenimis, nuo 2014-01-18 atsakovui yra mokama 772,56 Lt dydžio pareigūno valstybinė pensija. Atsakovas nurodė, kad jokių kitų pajamų neturi. Taigi jo gaunamos pajamos yra mažesnės už priteistą laikiną išlaikymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovui yra 39 metai, t. y. darbingo amžiaus. Nors atsakovas skunde nurodė, kad dėl jo sveikatos būklės galimybė gauti didesnes pajamas yra ribota, ir yra kreipęsis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kuri turi nustatyti jo darbingumo lygį, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo darbingumo sumažėjimą ar neįgalumą, byloje nėra, todėl, teismo vertinimu, apeliantas, būdamas sveikas ir darbingas, gali dirbti ir gauti tokio dydžio pajamas, kurios užtikrintų tiek jo paties, tiek nepilnamečių vaikų minimalių poreikių patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad aplinkybė, jog apelianto gaunamos pajamos yra mažesnės už priteistą laikiną išlaikymą, nėra pakankamas pagrindas jį sumažinti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proporcingumo principas būtų pažeistas būtent patenkinus atsakovo atskirąjį skundą, o ne buvo pažeistas ginčijama nutartimi, nes, sumažinus iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams priteistą laikiną išlaikymą, ieškovei tektų didesnė finansinė našta išlaikyti vaikus, o CK 3.156 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Taigi pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas netgi šiek tiek mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, kadangi MMA šiuo metu yra 1 035 Lt. Pažymėtina, kad atsakovas ir neginčijo aplinkybės, jog vaikų poreikiams patenkinti reikalinga būtent pirmosios instancijos teismo priteista suma.

Kiti atskirojo skundo argumentai skundžiamos nutarties pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

nutarė:

Atsakovo R. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius