- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-15
- Bylos Nr.
- eI2-913-422/2025
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- I. E. B.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. E. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. E. B. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama:
1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – ir VSDFV Panevėžio skyrius) 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. (7.7E) DV_S-54749 (toliau – ir Sprendimas);
2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. (9.8E) I-13203 (toliau – ir Valdybos sprendimas) ir perduoti VSDFV Panevėžio skyriui pareiškėjos prašymą dėl privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų panaikinimo nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja nurodė, kad nuo 2016 m. gyvena J. A. valstijose (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), ten mokėsi, dirbo, (duomenys neskelbtini) buvo mokamos ir PSD įmokos. 2016 m. išvykusi į užsienį nežinojo, kad reikia deklaruoti išvykimą į užsienio valstybę ir tik tada neskaičiuojamos PSD įmokų skolos. Apie tai, kad turėjo deklaruoti išvykimą į užsienio valstybę, sužinojo tik 2023 m., kai paaiškėjo, jog yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2 900,49 Eur.
Pažymėjo, kad pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo ir teisės aktų pasikeitimų nežino. Jokių pranešimų (priminimų) iš atsakovo registruotu adresu negavo. Neturi elektroninio parašo, todėl negalėjo prisijungti prie „Sodros“ savitarnos portalo ir nežinojo apie besikaupiančią skolą.
Nurodė, jog grįžusi į Lietuvą pateikė prašymą VSDFV Panevėžio skyriui dėl įmokų panaikinimo. Prašyme išdėstė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), ten mokėjo mokesčius, negavo jokių priminimų, raginimų sumokėti PSD įmokas. Tačiau skundžiamu Sprendimu jos prašymas netenkintas. Pareiškėja pateikė skundą VSDFV, tačiau Valdybos sprendimu jis taip pat atmestas. Pareiškėjos nuomone, skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.
Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje sistemingai aiškinama, kad valdžios įstaigos, atlikdamos viešojo administravimo funkcijas, privalo elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tvirtino, jog atsakovas nesielgė atidžiai ir rūpestingai, kadangi nesiuntė jokių pranešimų ir priminimų apie raginimą sumokėti skolą ar deklaruoti išvykimą, nors tokią pareigą turi ir ją gana plačiai taiko, todėl, pareiškėjos teigimu, atsakovas nesilaikė lygiateisiškumo ir atidaus, rūpestingo elgesio principų.
Nurodė, jog Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau – ir SDĮ) (6 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 17 straipsnio 11 dalis) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 256 patvirtintos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės (nuo 2023 m. liepos 14 d. galioja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. A1-461 patvirtintos Valstybės socialinių fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės) reglamentuoja PSD įmokų mokėjimo tvarką.
Atkreipė dėmesį, jog minėtų taisyklių 28 punkte numatyta, kad asmenims, kurie yra išvykę iš Lietuvos Respublikos ir išvykimą deklaravę gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai, PSD įmokos skaičiuojamos iki jų išvykimo dienos. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi Taisyklių redakcija numatė, kad asmenims, kurie yra išvykę iš Lietuvos Respublikos ir išvykimą deklaravę gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai arba Valstybinei mokesčių inspekcijai yra pateikę fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaraciją, PSD įmokos teisės aktų nustatyta tvarka skaičiuojamos iki jų išvykimo dienos.
Pareiškėjos vertinimu, įstatymų leidėjas ir vykdomosios valdžios institucijos sukūrė biurokratinę sistemą, pagal kurią iš esmės PSD skolą moka tik tie asmenys, kurie neseka teisės aktų naujienų ir nėra teisininkai, t. y. paprasti žmonės. PSD įmokų mokėjimas vien tik siejant su išvykimo deklaravimu nėra teisingas teisinės valstybės ir lygiateisiškumo prasme, nes diferencijuoja tuos asmenis, kurie atliko tokį veiksmą, ir tuos asmenis, kurie turi išvykimą ir gyvenimą kitoje valstybėje pagrindžiančius įrodymus. Toks taikymas prieštarauja Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimams. Pareiškėja skunde cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimo nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Pabrėžė, jog sveikatos paslaugomis Lietuvoje ginčo laikotarpiu nesinaudojo.
Jos nuomone, neteisinga, prieštarauja Konstitucijos principams, teisinės valstybės principui, kai Europos Sąjungoje, Š. K. ar šalyse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis, gyvenantys asmenys, net ir nedeklaravę išvykimo, vėliau įgyja teisę į PSD įmokų panaikinimą pagal faktinius duomenis, o gyvenantys (duomenys neskelbtini) ir nedeklaravę išvykimo tokią teisę praranda, nes yra skirstomi (diferencijuojami) teritoriniu principu ir priklausomi nuo tokių aplinkybių kaip užsienio politika, nes tik nuo užsienio politikos priklauso, su kuo Lietuva pasirašys tarptautines sutartis. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius su skundu nesutinka.
Atsiliepime į skundą nurodė, jog VSDFV Panevėžio skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundą, 2023 m. rugsėjo 19 d. pateikė teisiškai ir faktiškai pagrįstą, argumentuotą atsakymą. Jame informuojama, kad nenumatyta galimybė nemokėti PSD įmokų Lietuvoje nedeklaravus išvykimo, todėl nėra pagrindo laikotarpiu, kai pareiškėjos gyvenamoji vieta buvo deklaruota Lietuvoje, atleisti ją nuo prievolės mokėti ar perskaičiuoti PSD įmokas. Dėl to nėra pagrindo atsakymą panaikinti.
Pažymėjo, jog PSD įmokas administruoja ir įstatyme nustatytais pagrindais išskaito Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos PSD įmokas administruoja nuo 2016 m. sausio 1 d. Vadovaujantis SDĮ 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustieji – PSD įmokas mokantys asmenys (prievolę mokėti PSD įmokas turinčių asmenų grupės išvardintos SDĮ 17 straipsnio 2–10 dalyse), kurių privalomasis sveikatos draudimas galioja SDĮ nustatyta tvarka, ir valstybės lėšomis draudžiami asmenys, nurodyti SDĮ 6 straipsnio 4 dalyje. Asmenys, kurie nepriskiriami SDĮ 17 straipsnio 2–10 dalyse ir 6 straipsnio 4 dalyje išvardytiems asmenims, nuo 2019 m. sausio 1 d. kas mėnesį moka už save 6,98 proc. (iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 9 procentų) minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas (SDĮ 17 straipsnio 11 dalis, iki 2017 m. gruodžio 31 d. – SDĮ 17 straipsnio 9 dalis).
Pabrėžė, jog prievolė mokėti PSD įmokas ir teisė būti apdraustam, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, siejama su nuolatine gyvenamąja vieta Lietuvos Respublikoje. Tiek šiuo metu galiojančioje, tiek ankstesnėse Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo redakcijose nustatyta prievolė išvykstantiems iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams deklaruoti savo išvykimą (aktuali redakcija, 4 straipsnis).
Pažymėjo, kad Fondo valdybos administravimo įstaigos asmens gyvenamąją vietą nustato pagal iš asmens gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigos gautus duomenis apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Pagal VSDFV Panevėžio skyriaus turimus gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, laikotarpiu iki 2022 m. kovo 31 d. ir nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjos gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje. Vadovaujantis SDĮ 6 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 11 dalies nuostatomis, pareiškėja privalėjo mokėti PSD įmokas už minėtus laikotarpius kaip savarankiškai privalomuoju sveikatos draudimu besidraudžiantis asmuo, nes nedirbo, nevykdė jokios kitos ekonominės veiklos, nuo kurios būtų skaičiuojamos PSD įmokos, taip pat nebuvo draudžiama valstybės lėšomis. Už pareiškėjos ginčijamus laikotarpius (nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. ir nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.) priskaičiuota 2 959,12 Eur PSD įmokų. Kadangi PSD įmokų SDĮ nustatytais terminais pareiškėja nemokėjo, vadovaujantis VSDĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir VSDFV direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32 patvirtintomis Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklėmis, per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą buvo pateikti mokėjimo nurodymai kredito įstaigoms.
Atsakovo nuomone, pareiškėjos nežinojimas (nesidomėjimas), neveikimas nėra susijęs su tam tikro išsilavinimo (ne)turėjimu, taip pat neeliminuoja pareigos deklaruoti išvykimą teisės aktų nustatyta tvarka. Būdama pilnametė, gyvendama (duomenys neskelbtini), pareiškėja galėjo ir turėjo pareigą deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Apie deklaravimo galimybes ir būdus buvo žinoma iš viešai skelbiamų informacijos šaltinių tiek Lietuvoje, tiek Amerikoje. Pareiškėja nesidomėjo savo pareigomis, todėl jų ir nevykdė.
Pažymėjo, jog pareiškėja apie PSD įmokų skolą buvo informuota VSDĮ 32 straipsnio 2 dalies 14 punkte nustatyta tvarka. Privalomu socialiniu draudimu besidraudžiantys asmenys apie turimą PSD įmokų skolą yra informuojami informacinėmis žinutėmis Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos (toliau – EGAS) portalo (pasiekiamas adresu http://gyventojai.sodra.lt) Naudotojo srityje. Pareiškėja EGAS paskyrą PSD įmokų skolos atsiradimo ir didėjimo laikotarpiu jau turėjo. Pareiškėjai automatinės informacinės žinutės „Dėl PSD įmokų skolos“ į EGAS buvo siųstos nuo 2017 m. sausio 23 d. PSD įmokos privalėjo būti sumokėtos nepriklausomai nuo siunčiamų / perskaitytų informacinių pranešimų.
Tvirtino, jog pareiškėja PSD įmokas nepagrįstai tapatina su užmokesčiu už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Kadangi pareiškėja pastarosios pareigos neįvykdė, VSDFV teritorinis skyrius pagrįstai nesumokėtas draudimo įmokas išieškojo priverstinai, nepažeisdamas 5 metų priverstinio išieškojimo senaties termino. Pažymi, jog LVAT praktikoje konstatuota, kad Valstybinio socialinio draudimo sistema yra paremta solidarumo principu, kuris reiškia, kad socialinio draudimo įmokas mokantys asmenys finansuoja tuo pat metu socialinio draudimo išmokas gaunančius asmenis.
Pažymėjo, jog Lietuvos Respublika nėra sudariusi tarptautinės sutarties su (duomenys neskelbtini), kurioje būtų reglamentuotas socialinio draudimo (sveikatos) teisės aktų taikymas. Atsakovas negali pasielgti kitaip, nei jam leidžia įstatymas. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą, be atsakovo atstovo išdėstytų argumentų, papildomai nurodė, jog Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK) pagal duomenų teikimo sutartį teikia informaciją VSDFV apie asmenų įregistravimo ir išregistravimo iš Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro (toliau – ir Registras) duomenis. Asmenims PSD įmokos yra skaičiuojamos tik tuo atveju, jeigu remiantis VLK pateiktais duomenimis asmuo atitinkamu laikotarpiu yra įrašytas į Registrą. Pagal Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 968, 43.2.2 papunktį, iš Registro yra išregistruojami iš Lietuvos išvykę Lietuvos Respublikos piliečiai – nuo išvykimo deklaravimo datos Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta.
Pažymėjo, jog, remiantis VLK pateiktais duomenimis, pareiškėja buvo įrašyta į Registrą laikotarpiais nuo 1991 m. liepos 23 d. iki 2022 m. kovo 31 d. ir nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigos pateiktais duomenimis, pareiškėjos gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje iki 2022 m. kovo 31 d. ir nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d.
Pastebėjo, jog teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis apskaičiuojamos PSD įmokos asmenims, kurie šias įmokas privalo patys už save mokėti, yra paskelbiamos viešai. VSDFV sistemingai skelbia informaciją apie tai, kad savarankiškai privalomuoju sveikatos draudimu besidraudžiantys asmenys gali pasitikrinti savo PSD įmokų prievoles, atsiradusias laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d.
Pažymėjo, jog VSDFV teritoriniai skyriai ir VSDFV yra kompetentingi aiškinti PSD įmokų skaičiavimo ir mokėjimo tvarką, o trečiųjų šalių pateikiama informacija apie PSD įmokų perskaičiavimą, kuri neatitinka Fondo administravimo įstaigų aiškinimo, negali būti pagrindas perskaičiuoti apskaičiuotų PSD įmokų. Taigi pareiškėjos pateikti dokumentai nesudarė pagrindo atleisti nuo PSD įmokų mokėjimo prievolės. Aplinkybė, kad pareiškėja negavo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų, taip pat neturi įtakos PSD įmokų mokėjimo prievolei. VSDFV nuomone, pareiškėja pati yra atsakinga dėl to, kad teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaravo išvykimo iš Lietuvos Respublikos.
Tvirtino, jog VSDFV Panevėžio skyriaus veiksmai, administruojant pareiškėjos PSD įmokas, buvo atlikti vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais PSD įmokų skaičiavimo ir mokėjimo tvarką, todėl naikinti ginčijamus sprendimus nėra teisinio pagrindo. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Administracinėje byloje kilo ginčas dėl VSDFV Panevėžio skyriaus 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. (7.7E) DV_S-54749 „D. I. E. B. privalomojo sveikatos draudimo įmokų“ ir VSDFV 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. (9.8E) I-13203 „Dėl Fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023-09-19 sprendimo Nr. (7.7E) DV_S-54749 nenaikinimo“, priimto išnagrinėjus pareiškėjos skundą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiamas VSDFV Panevėžio skyriaus Sprendimas priimtas atsakant į pareiškėjos VSDVF Panevėžio skyriui 2023 m. rugpjūčio 22 d. pateiktą skundą, kuriuo ji pakartotinai (pirmas prašymas buvo pateiktas 2023 m. birželio 29 d.) prašė panaikinti PSD įmokas (panaikinti dėl PSD įmokų susidariusią skolą). Prašymą grindė aplinkybėmis, kad nuo 2016 m. gyvena (duomenys neskelbtini), ten mokėsi, dirbo, mokėjo socialinio draudimo įmokas. 2016 m. išvykusi į užsienį nežinojo, kad reikia deklaruoti išvykimą į užsienio valstybę. Apie pareigą deklaruoti sužinojo tik 2023 m., kai jai tapo žinoma ir apie tai, kad yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2 900,49 Eur.
Bylos duomenimis nustatyta, jog VSDFV Panevėžio skyrius 2023 m. rugsėjo 18 d. priėmė sprendimą Nr. VIA_SP5-16 „Dėl draudėjų skolų pripažinimo beviltiškomis ir jų nurašymo“, kuriuo, suėjus senaties terminui, 1 092,60 Eur skolą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. pripažino beviltiška. Atsakydamas į pareiškėjos skundą, VSDFV Panevėžio skyrius priėmė šioje byloje skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė patenkinti jos prašymą dėl PSD įmokų skolos panaikinimo (perskaičiavimo), nurodydamas, jog nenumatyta galimybė nemokėti PSD įmokų Lietuvoje nedeklaravus išvykimo, todėl atleisti nuo prievolės mokėti ar perskaičiuoti PSD įmokas nėra pagrindo. Tuo pačiu Sprendimu pareiškėja taip pat buvo informuota apie likusią PSD įmokų skolą – 1 866,52 Eur, nurodant sumokėjimo sąskaitas.
Nesutikdama su Sprendimu, pareiškėja jį apskundė 2023 m. spalio 10 d. skundu VSDFV, kuri 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. (9.8E) I-13203 jos skundą atmetė, Sprendimą paliko nepakeistą, konstatuodama, jog VSDFV Panevėžio skyriaus veiksmai atlikti vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais PSD įmokų mokėjimo tvarką, ir naikinti skyriaus 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. (7.7E) DV S-54749 nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėja kelia ginčą, jog nuo 2016 m., gyvendama (duomenys neskelbtini) ir toje šalyje mokėdama socialinio draudimo įmokas, neprivalėjo mokėti PSD įmokų Lietuvoje, nes sveikatos paslaugomis nesinaudojo. Jos teigimu, neteisinga ir ydinga PSD įmokų mokėjimą sieti su gyvenamosios vietos deklaravimu. Tvirtina, jog apie PSD įmokų įsiskolinimą ir apie pareigą deklaruoti išvykimą sužinojo tik 2023 m., nes VSDFV Panevėžio skyrius jos tinkamai neinformavo apie pareigą deklaruoti išvykimą iš šalies ir mokėti PSD įmokas.
Privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja SDĮ. Pagal ginčui aktualiu metu (iki 2023 m. gruodžio mėn.) galiojusios įstatymo redakcijos 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą, privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje.
Pirmiausiai pažymėtina, kad Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.) nustatyta, jog gyvenamąją vietą deklaruoja „1) Lietuvos Respublikos piliečiai, gimę ir gyvenantys Lietuvos Respublikoje <...>“ (4 straipsnio 1 dalies 1 punktas); „Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti asmenys, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams, privalo deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos“ (4 straipsnio 11 dalis).
Pagal SDĮ 18 straipsnio 1 dalį, PSD įmokas administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos VSDĮ nustatyta tvarka. VSDĮ 12 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka nustatoma Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse.
Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymą ir vykdymą – iki 2023 m. liepos 13 d. galiojusių Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18¹ ir 28 punktais (atitinkamai pagal jų galiojimo laikotarpius) bei nuo 2023 m. liepos 15 d. galiojančių Valstybės socialinių fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 27 punktu – asmenims, deklaravusiems išvykimą iš Lietuvos Respublikos pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą, PSD įmokos skaičiuojamos iki išvykimo dienos. Ši nuostata netaikoma, jeigu asmeniui, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais ar tarptautinėmis sutartimis dėl socialinės apsaugos, taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) nėra taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Lietuvos Respublika nėra sudariusi tarptautinės sutarties su (duomenys neskelbtini) dėl socialinio draudimo teisės aktų taikymo.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigos pateiktais duomenimis nustatyta ir dėl to byloje nėra ginčo, kad pareiškėja deklaravo išvykimą iš Lietuvos 2022 m. balandžio 1 d. Jos grįžimas į Lietuvą buvo deklaruotas 2023 m. rugpjūčio 28 d. Darytina išvada, jog pareiškėja, deklaravusi savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos pranešusi tik 2022 m. balandžio 1 d., atitiko SDĮ 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančio asmens sąvoką, todėl nebuvo pagrindo PSD įmokų neskaičiuoti pagal Taisyklių nuostatas. Todėl pareiškėjai, neįvykdžius pareigos tinkamai deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos, tenka tokio sprendimo pasekmės.
Remiantis SDĮ 17 straipsnio 11 dalimi (9 dalis iki 2017 m. gruodžio 31 d.), asmenys, nepriskiriami šio straipsnio 2–10 dalyse (pvz. dirbantys pagal darbo, sporto, atlikėjo sutartis, besiverčiantys individualia veikla ir pan.) ir SDĮ 6 straipsnio 4 dalyje išvardytiems asmenims (asmenys sveikatos draudimu draudžiami valstybės lėšomis, pvz. pensininkai, įsiregistravę bedarbiai ir pan.), kas mėnesį moka už save 6,98 procento (9 procentų iki 2018-12-31) minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Todėl teismas daro išvadą, jog VSDFV Panevėžio skyrius laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., kai pareiškėja nebuvo išdeklaravusi gyvenamosios vietos Lietuvoje, pagrįstai ir teisėtai jai priskaičiavo PSD įmokas, dėl kurių nesumokėjimo atsirado skola „Sodros“ biudžetui. Kaip jau buvo minėta, VSDFV Panevėžio skyriaus 2023 m. rugsėjo 18 d. priimtu sprendimu Nr. VIA_SP5-16 dalis skolos (1 092,60 Eur) už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., suėjus senaties terminui, buvo pripažinta beviltiška.
Pagal VSDFV Panevėžio skyriaus turimus gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, laikotarpiu iki 2022 m. kovo 31 d. ir nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjos gyvenamoji vieta buvo deklaruota Lietuvoje, tačiau PSD įmokų ji nemokėjo. Pažymėtina, jog pareiškėja laikotarpiais nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. ir nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., kai nebuvo draudžiama kaip dirbantis pagal darbo sutartį asmuo, nevykdė kitos ekonominės veiklos ir nebuvo draudžiama privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, privalėjo savarankiškai mokėti PSD įmokas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai, kaip savarankiškai privalomuoju sveikatos draudimu besidraudžiančiam asmeniui, už minėtą laikotarpį priskaičiuota 2 959,12 Eur PSD įmokų, dėl kurių dydžio ir apskaičiavimo ji ginčo byloje nekelia.
Įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir vadovaujantis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog atsakovas, vadovaudamasis SDĮ nuostatomis, tinkamai ir pagrįstai apskaičiavo PSD įmokas pareiškėjai. Pareiškėja, pagal SDĮ 4 straipsnio ir Taisyklių 28 punkto nuostatas nedeklaravusi išvykimo iš Lietuvos Respublikos, prisiėmė iš to kylančią riziką. Pareiškėja aktyviais veiksmais pasirinko turėti teisinių santykių tiek su (duomenys neskelbtini), tiek su Lietuvos Respublika, todėl šiuo atveju pareiškėjos skundo argumentai, kad ji nuo 2016 m. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) bei ten moka sveikatos draudimą, nelaikytini svariais argumentais atleisti pareiškėją nuo atsakomybės, t. y. netaikyti įstatymo leidėjo imperatyvaus pobūdžio nuostatų, numatančių pareigą mokėti PSD įmokas SDĮ numatytiems asmenims. Tai, kad pareiškėja nesutinka su teisiniu reglamentavimu, pagal kurį ginčo laikotarpiu prievolė mokėti PSD įmokas ir teisė būti apdraustam siejama su deklaruota gyvenamąja vieta Lietuvos Respublikoje, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo jo netaikyti.
Teismas pažymi, jog LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmens gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje, nepriklausomai nuo ilgalaikio išvykimo į kitą valstybę, juo labiau nesančią Europos Sąjungos nare, ir faktinio gyvenimo toje valstybėje bei joje galimai mokamų atitinkamo sveikatos draudimo įmokų, gali būti Lietuvos įstatymų leidėjo nustatoma objektyvia sąlyga (kriterijumi) įtraukti tokį asmenį į privalomojo sveikatos draudimo sistemą, siekiant įgyvendinti visuomenės solidarumo, socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, pagal kuriuos valstybei tenkanti socialinės apsaugos našta paskirstoma visiems visuomenės nariams, tuo nepažeidžiant Konstitucijos 23 straipsnio, konstitucinio teisinės valstybės principo (žr., pvz., LVAT 2024 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-855-1188/2024).
Kadangi teisės aktai, kuriais vadovaujantis buvo priimti skundžiami sprendimai, nėra panaikinti, o pareiškėja neinicijuoja jų atitikties Konstitucijai tyrimo, jos argumentai dėl netinkamo teisinio reguliavimo laikytini nepagrįstais.
Pagal SDĮ 5 straipsnio nuostatas matyti, jog privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir sukauptos lėšos yra panaudojamos tik tuo atveju, jeigu įvyksta draudiminis įvykis, tačiau, teismo vertinimu, jos nėra siejamos su asmens lūkesčiu tokias paslaugas gauti. Tai, jog pareiškėja negavo sveikatos paslaugų Lietuvos Respublikoje, nereiškia, kad, įvykus draudiminiam įvykiui Lietuvoje, jai tokios paslaugos nebūtų suteikiamos.
Dėl pareiškėjos argumentų, kad ji nebuvo atsakovo tinkamai informuota apie pareigą sumokėti PSD įmokas, teismas pažymi, jog atsakovas tvirtino, kad pareiškėja apie mokėtinas PSD įmokas informuota VSDĮ 32 straipsnio 2 dalies 14 punkte nustatyta tvarka – išsiunčiant pranešimus per EGAS.
Ginčo metu galiojusios redakcijos VSDĮ 32 straipsnio 2 dalies 14 punkte numatyta, jog VSDFV turi teisę nustatyti atvejus, kai draudėjams, apdraustiesiems asmenims, socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas VSDFV teritoriniams skyriams, gavėjams dokumentai įteikiami tik telekomunikacijų galiniais įrenginiais arba juos viešai paskelbiant. EGAS paskyros sukūrimą ir pranešimų siuntimą paskyros turėtojams (vartotojams) reglamentuoja VSDFV direktoriaus 2009 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-780 patvirtintos Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklės.
Atsakovas tvirtino, jog nuo 2017 m. pareiškėja buvo susikūrusi EGAS paskyrą. Į bylą pateiktas VSDFV Panevėžio skyriaus išrašas iš ITU-250123 informacinėje sistemoje suformuoto I. E. B. siųstų žinučių sąrašo patvirtina, jog nuo 2017 m. sausio 23 d. iki 2023 m. gruodžio 14 d. buvo išsiųsti pranešimai, įskaitant ir skundžiamus sprendimus. Iš bylos duomenų matyti, jog skundžiamus sprendimus pareiškėja gavo. Tai leidžia daryti išvadą, jog ir kitus siųstus pranešimus turėjo gauti. Tačiau objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų susipažinusi su pranešimų turiniu, į bylą nepateikta. Kitais alternatyviais būdais pareiškėja apie tai nebuvo informuota. Taigi byloje nepaneigta, kad pareiškėja nebuvo atsakovo tinkamai informuota dėl PSD įmokų ir jų skolų. Vis dėlto, teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamų aktų nepagrįstais ar neteisėtais.
Teismas pritaria atsakovo pozicijai, jog pareiškėjos nežinojimas (nesidomėjimas) nėra susijęs su teisiniu išsilavinimu, kaip ji akcentuoja skunde, taigi neeliminuoja pareigos deklaruoti išvykimą teisės aktų nustatyta tvarka, juolab kad informacija apie pareigą deklaruoti išvykimą buvo skelbiama viešai visuomenės informavimo priemonėmis. Atsakovo teigimu, pareiškėja galėjo netrukdomai susipažinti su tokio pobūdžio informacija net ir gyvendama užsienyje – ji skelbiama Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) oficialioje svetainėje skiltyje „Konsulinė informacija“ („Informacija apie Privalomojo sveikatos draudimo įsiskolinimus“ su nuoroda į „Sodros“ svetainę), taip pat Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos konsulinės informacijos svetainės skiltyje „Gyvenamosios vietos deklaravimas“.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja, išvykdama iš Lietuvos ir nesidomėdama savo gyvenamosios vietos deklaravimu, prisiėmė riziką dėl tokio savo elgesio ir iš to kylančiomis pasekmėmis. Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje, kurioje pažymėta, kad pareiškėjos pareiga mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas kyla tiesiogiai iš įstatymo, o ne iš atskiro pranešimo apie tai. Todėl tai, kad pareiškėjai iš anksto nebuvo pranešta, objektyviai negali būti vertinama kaip toks esminis procedūrinis pažeidimas, kuris sudarytų pagrindą pripažinti skundžiamus atsakovo sprendimus neteisėtais. Pabrėžiama, kad pagal Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, asmuo negali būti atleistas nuo viešai paskelbtu įstatymu nustatytos pareigos vien dėl to, kad nežinojo, jog deklaravus gyvenamąją vietą Lietuvoje atsiranda privalomojo sveikatos draudimo teisiniai santykiai ir su tuo susijusios finansinės pasekmės. (žr. LVAT 2024 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-855-1188/2024).
Apibendrinus darytina išvada, jog skundžiamais sprendimais pagrįstai konstatuota, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reglamentavimą nenumatyta galimybė nemokėti PSD įmokų Lietuvoje nedeklaravus išvykimo, ir pagrįstai netenkintas pareiškėjos prašymas atleisti ją nuo prievolės mokėti ar perskaičiuoti PSD įmokas. Taip pat pagrįstai nevertinti jos pateikti sveikatos draudimo dokumentai iš (duomenys neskelbtini).
VSDFV Panevėžio skyriaus Sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais PSD įmokų mokėjimo tvarką. Atsakovas veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją, todėl, pareiškėjos skundą išnagrinėjus ikiteismine tvarka, VSDFV jis pagrįstai buvo paliktas galioti.
Teismo vertinimu, skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, motyvuoti, priimti iš esmės laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų ir jame įtvirtintų principų, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo juos panaikinti.
Tačiau teismas pažymi (tai nurodyta ir atsakovo 2024 m. lapkričio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose teismui), jog vėlesniu laikotarpiu, t. y. nuo 2024 m. sausio 1 d., įsigaliojo SDĮ 8 straipsnio 2 dalies pakeitimas, pagal kurį asmeniui, kuris buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesius ir nedeklaravusiam šio išvykimo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, PSD įmokas administruojančiai VSDFV administravimo įstaigai pateikusiam kompetentingų užsienio valstybių institucijų išduotus dokumentus ir (arba) duomenis, patvirtinančius, kad išvykimo laikotarpiu jis buvo apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu kitoje šalyje, o teritorinė ligonių kasa patvirtina, kad išvykimo laikotarpiu jis negavo asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, priskaičiuotos PSD įmokos gali būtų perskaičiuotos.
Minėto įstatymo pakeitimo pagrindu Taisyklės buvo papildytos 27¹ punktu (2024 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-242), kuriame įtvirtinta analogiška nuostata ir detalizuota Fondo administravimo įstaigai asmens teikiamų dokumentų tvarka, pagal kurią asmens teikiami dokumentai, išduoti užsienio valstybių institucijų, turi būti legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille), vadovaujantis Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir išversti į lietuvių kalbą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip.
Teismas pažymi, jog pareiškėja turi teisę minėta tvarka pasinaudoti, kreipdamasi iš naujo į VSDFV Panevėžio skyrių. Tai nurodyta ir atsakovo rašytinuose paaiškinimuose teismui. Tačiau vėlesni teisės aktų pakeitimai nedaro įtakos skundžiamų sprendimų byloje vertinimui.
Atmetus skundą dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo patenkinti ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 41 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos I. E. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.