Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. J.-G., jos atstovui advokatui D. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo skundą padavusio asmens D. J.-G. skundą institucijai paskyrusiai nuobaudą, - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. 20N-50334551-16 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialisto 2016 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 20N-50334551-16 D. J.-G. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. 289 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. 9.32 val. Kauno miesto sav., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 99-ajame kilometre, vairavo transporto priemonę Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant intensyviam eismui ir susidarius transporto spūsčiai, pažeisdama Kelių eismo taisykles, kirto plačią ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, įvažiavo į kelkraštį ir juo važiuodama apvažiavo ta pačia kryptimi transporto spūstyje lėtai judančias transporto priemones. Tokiais savo chuliganiškais veiksmais ji išreiškė ypatingą nepagarbą transporto spūstyje įstrigusiems ir lėtai su srautu judantiems eismo dalyviams, taip pat pademonstravo savo išskirtinumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu bei pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9 ir 125 p. reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 124² str. 2 d. nurodoma, kad chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Kaip matyti iš šios normos, chuliganišku laikomas vairavimas iš chuliganiškų paskatų pažeidžiant Kelių eismo taisykles, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (žr. LAT administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-37-507/2015, Nr. 2AT-72-2014 ir kt.).

Taip pat pažymėtina, kad chuliganišku vairavimu galima kelti grėsmę trims alternatyvioms vertybėms, t.y. eismo saugumui, paties vairuotojo saugumui ar kitų žmonių saugumui. Pakanka nustatyti grėsmę bent vienam iš jų, konstatuojant būtinąjį chuliganiško vairavimo elementą. Pagal LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 1 d. 15 p. įtvirtintą eismo saugumo sampratą, eismo saugumas suprantamas kaip visuma kelių eismo ypatybių, rodančių, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Darytina išvada, kad eismo situacija, kurioje dėl eismo dalyvių veiksmų atsiranda padidintas pavojus įvykti eismo įvykiui, laikytina keliančia grėsmę eismo saugumui. Atkreiptinas dėmesys, kad grėsmė eismo saugumui, paties vairuotojo ar kitų žmonių saugumui yra būtinas, norint pripažinti chuliganišką vairavimą administraciniu teisės pažeidimu, už kurį administracinė atsakomybė numatyta ATPK 124² str. 2 d.

Kaip matyti, skundą padavęs asmuo D. J.-G. nors pripažino kirtusi ištisinę ženklinimo liniją ir kelkraščiu iš dešinės apvažiavusi transporto spūstį, tačiau tvirtino, kad tai darė ne iš chuliganiškų paskatų ir, kad dėl tokio jos manevravimo grėsmė eismo saugumui nekilo. Tuo tarpu institucija atsiliepime ne kartą pažymėjo, kad D. J.-G. vairavimas sukėlė grėsmę eismo saugumui bei aplinkiniams, tačiau ši aplinkybė nei administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotame kaltinime, nei skundžiamame nutarime nėra nurodyta. Taigi, nei bylą tiriantis, nei bylą nagrinėjantis pareigūnas šios aplinkybės, t.y., kad dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens chuliganiško vairavimo buvo kilusi grėsmė eismo saugumui, jai pačiai ar kitiems asmenims apskritai neįvertino bei neįrodinėjo ir kaltinime tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiamame nutarime, nenurodė.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005).

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, negalima Institucijos priimto nutarimo pripažinti teisėtu ir pagrįstu. Teismas šių skundžiamo nutarimo bei administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų pašalinti negali, todėl Institucijos nutarimas naikintinas.

Pažymėtina, kad šie trūkumai galėtų būti pripažįstami pakankamu pagrindu grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą iš naujo spręsti dėl D. J.-G. administracinės atsakomybės pagal ATPK 124² str. 2 d. ir įvertinti ar jos veiksmai nesukėlė grėsmės eismo saugumui, jai pačiai ar kitiems asmenims, tačiau atsižvelgiant į tai, kad administracinį teisės pažeidimą ji galimai padarė 2015 m. rugsėjo 11 d., byloje administracinės nuobaudos skyrimo terminas ATPK 35 str. nustatyta tvarka nebuvo pratęstas ir šio procesinio sprendimo priėmimo metu jis jau yra pasibaigęs, todėl teisena nutrauktina.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, jei administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – bylos teiseną nutraukti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 7 p.). Pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis ne tik patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, bet ir nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, jokios reikšmės neturi (LVAT nutartys Nr. N16-1491/2007, Nr. N575- 1253/2010, LAT nutartis Nr. 2AT-2-2012).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str., 260 str., 124² str. 2 d., 302 str. 1 d. 2 p.,

nutarė:

D. J.-G. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialisto 2016 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. 20N-50334551-16 ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d., bylos teiseną D. J.-G. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.