Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Alicijos Tamulionienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės apribojimą 2 mėnesiams;

2. Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. 2025 m. birželio 10 d., apie 01.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,72 prom. neblaivumas), žodinio konflikto metu, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą trenkė su šlepete sugyventinei V. P. į kairės pusės šlaunį, po ko abejomis rankomis suėmęs nukentėjusiajai už kojų, ją nutempė nuo lovos, dėl ko ši nukrito ir susižeidė kairės pusės alkūnę bei susitrenkė į grindis galvą, po ko vieną kartą, dešinės rankos delnu trenkė nukentėjusiajai į dešinės pusės skruostikaulį bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ranka suėmė sugyventinei V. P. už sprando ir stipriai suspaudė, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai - sugyventinei V. P.fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis K. K. parodė <...> savo kaltę pripažįsta iš dalies <...> V. P. yra jo mergina, jie yra pora apie vienerius metus, tačiau nuolat skiriasi ir taikosi. Jų santykiai ganėtinai geri, kol jie abu nevartoja alkoholio, kai išgeria alkoholio prasideda kivirčai. Dažniausiai ginčus išprovokuoja pati V. P.. Tarp jų ne mažas metų skirtumas, todėl jų nuomonės dažnai išsiskiria, dėl ko ir kyla ginčai. Gyveno kartu pranešime apie įtarimą nurodytu adresu <...> 2025 m. birželio 9 d., apie 19.00 val., mieste šventė savo gimtadienį kartu su V. P.. Miesto centre lankėsi kavinėse, baruose ir abu gėrė alkoholinius gėrimus, išgėrė tikrai nemažai, kiek tiksliai nepamena, maždaug po 6-7 kokteilius. 2025 m. birželio 10 d., apie 00.00 val., grįžo namo ir toliau gėrė alkoholį, bendravo, jis išgėrė vieną kokteilį su viskiu, o V. P. gėrė šampaną, kiek ji išgėrė nematė. Viskas buvo gerai, ginčų nekilo. V. P. nuėjo nusimaudė, nusivalė makiažą. Tuomet nusprendė užsiimti lytiniais santykiais, nuėjo į miegamąjį, tačiau V. P. pradėjo verkti, klausė, kas atsitiko, ji atsakė, kad nežino, pagalvojo, kad jai yra liūdna dėl to, kad jie skiriasi. V. P. tada išsireiškė, kad nenori su juo turėti lytinių santykių, todėl jis prie jos nelindo, ji toliau nenusiramino, pradėjo jį įžeidinėti įvairiais žodžiais, kurių nurodyti šiuo metu negali, kilo žodinis konfliktas. Po kelių minučių ji nusiramino ir atsiprašė už savo elgesį, nurodydama, kad „nežino, kas jai darosi“. Jis nuėjo į virtuvę, pasileido muziką, tačiau negarsiai, kadangi buvo nakties metas. V. P. atėjo į virtuvę ir liepė jam išjungti muziką, nes ji nori miego, bei jai ryt į darbą. Jis nesutiko to padaryti, kilo žodinis konfliktas, ji vėl pradėjo įžeidinėti. Tuomet, būdama metro atstumu nuo jo, pradėjo mosikuotis rankomis, bandydama jam suduoti, todėl jis paėmė šlepetę ir metė ją į kairės pusės šlaunį. Po šio veiksmo, ji toliau isteriškai bandė trenkti mosikuodamasi rankomis, todėl jis ją su kaire ranka suėmė per kaklą, tuomet ji įkando į krutinę. Kuomet ji įkando jam, jis V. nustūmė ant lovos, ji toliau nesiliovė jo įžeidinėjusi, todėl jis suėmė abejomis rankomis jai už čiurnų ir nutempė nuo lovos, tačiau nematė, kad ji susitrenktų galvą kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, kadangi ji gražiai nuo lovos nukrito ant užpakalinės kūno dalies. Tuomet V. P. atsistojo, apsisuko nugara į jį ir toliau tęsė žodinį konfliktą, jis norėdamas užbaigti konfliktą suėmė su ranka (su kuria ranka tiksliai nepamena) jai už sprando ir ją atstūmė į miegamąjį nurodydamas „eik miegot“. Po šio veiksmo konfliktas liovėsi. Jie buvo atskiruose kambariuose, tuomet kiek jam yra žinoma, V. P. parašė savo motinai „SMS“ pranešimą, nurodydama, kad jis ją muša. V. P. motina paskambino jam, pasakė, kad iškvies policiją, jis V. P. motinai nurodė paklausti dukros, dėl ko kilo konfliktas. Kaip pranešime apie įtarimą nurodyta, jis netrenkė V. P. į dešinės pusės skruostikaulį.

Papildomai apklaustas kaip įtariamasis K. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. <...> tarp jų su V. buvo konfliktas. Dėl visko kaltas alkoholis, kadangi abu buvo gerokai padauginę. Abu tiksliai neprisimena visų įvykio aplinkybių. Todėl nori pripažinti savo kaltę pilnai, kadangi tikrai prisimena, kad metė į ją šlepetę, kad tempė už kojų iš lovos, kad buvo suėmęs jai už kaklo. Kad būtų jai sudavęs, jis neprisimena, tačiau ji jam įkando į krūtinę, tai neatmeta galimybės, kad galėjo dėl to jai suduoti. Po jos įkandimo fizinio skausmo nejautė, jai pretenzijų jokių neturi. Tiesiog tuo metu buvo padauginęs alkoholio ir nesuprato, ką daro. Su V. abu vienas kito atsiprašė, susitaikė.

Be K. K. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

2025 m. birželio 10 d. V. P. pareiškime nurodyta, kad 2025 m. birželio 10 d., apie 00.30 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas su sugyventiniu K. K., kurio metu vieną kartą jis sudavė jai į veido sritį, po ko tampė už kojų ir taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip papildomai V. P. parodė, kad 2025 m. birželio 10 d., apie 00.30 val., kartu su savo sugyventiniu K. K. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir leido laiką kartu. Maždaug valandos laikotarpyje, t. y. iki 01.30 val., tarp jų nekilo jokio konflikto, todėl nusprendė eiti į miegamąjį kambarį, užsiimti intymiais santykiais, nors to nenorėjo. Vėliau ji išėjo iš kambario atsigerti vandens. Netrukus tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas su sugyventiniu dėl jos išreikštų replikų sugyventiniui. Ji nusprendė nueiti į tualetą, o jis atidarė duris ir įėjo į vidų bei su savo šlepete trenkė jai vieną kartą į kairės pusės šlaunį. Tarp jų vėl prasidėjo žodinis konfliktas, ji pradėjo prašyti leisti eiti miegoti, pradėjo apgailestauti dėl savo elgesio tik tam, kad galėtų eiti miegoti, tačiau tai nesiliovė, o sugyventinis toliau konfliktavo, į tai ji atsakė tuo pačiu, konfliktas tik stiprėjo. Šis pasidarė nevaldomai agresyvus, jai gulint lovoje, pradėjo ją tempti už abiejų kojų nuo lovos, taip ji nukrito ant žemės bei susižeidė kairės pusės alkūnę, bei galva trenkėsi į žemę. Taip pat jis dešinės rankos delnu į dešinės pusės skruostikaulį trenkė jai vieną kartą. Ji pajuto fizinį skausmą, pradėjo verkti, jis pradėjo gintis, kad nieko nepadarė. Tačiau sugyventinis toliau būdamas agresyvus suėmė ją už sprando dalies bei stipriai suspaudė, dėl ko ji vėl pajuto fizinį skausmą. Ji nusprendė nieko nelaukti, apie esamą situaciją nusprendė pranešti savo motinai, tai padarė parašius jai „SMS“ žinutę, kad ji iškviestų policiją, nes tiesiogiai kreiptis pagalbos bijojo. Kadangi konflikto metu ji buvo išsigandusi ir patyrė stresą, todėl atpasakoti įvykį sunku. Konflikto metu patyrė fizinį skausmą.

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji V. P. parodė, kad <...> įvykio metu greitosios atsisakė, nes jos nereikėjo. Po įvykio į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė. Šiuo metu ji su K. susitaikė, jis jos atsiprašė. Šiuo metu kartu negyvena. Įvykio metu jautė skausmą, sužalojimų nepatyrė.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). <...>.

Alkoholio matuoklio „DRAEGER ALCOTEST 7510“, Nr. ARKB0266 rodmenimis, K. K. nustatytas 1,72 promilių girtumas.

Minėti duomenys pripažįstami įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Byloje nustatyta, kad aptariamų įvykių metu K. K. ir V. P. gyveno kartu kaip sugyventiniai, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad K. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta visiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis K. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivumas, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą trenkė su šlepete sugyventinei V. P. į kairės pusės šlaunį, po ko abejomis rankomis suėmęs nukentėjusiajai už kojų, ją nutempė nuo lovos, dėl ko ši nukrito ir susižeidė kairės pusės alkūnę bei susitrenkė į grindis galvą, po ko vieną kartą, dešinės rankos delnu trenkė nukentėjusiajai į dešinės pusės skruostikaulį bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ranka suėmė sugyventinei V. P. už sprando ir stipriai suspaudė, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai - sugyventinei V. P.fizinį skausmą.

Kaltinamojo K. K. veiksmai, kuomet jis V. P. trenkė su šlepete į kairės pusės šlaunį, abejomis rankomis suėmęs nukentėjusiajai už kojų, ją nutempė nuo lovos, dėl ko ši nukrito ir susižeidė kairės pusės alkūnę bei susitrenkė į grindis galvą, tada vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė į dešinės pusės skruostikaulį bei nenustatyta ranka suėmė už sprando ir stipriai suspaudė, pripažintini tyčiniais.

Dėl nurodytų aplinkybių, K. K. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis K. K. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko. Iš pranešimo apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad nukentėjusiajai V. P. 2025 m. liepos 10 d. pranešta apie proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu; prieštaravimų negauta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad K. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – K. K. yra darbingo amžiaus, Sodros duomenimis nedirba, apklausų metu taip pat nurodė, kad gyvena iš santaupų, teistas, taip pat už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, per trejus metus vieną kartą baustas už administracinių nusižengimų padarymą, bauda sumokėta. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokurorės siūlomas bausmės dydis – 75 parų arešto bausmė, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, K. K. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu iki 50 parų arešto bausmės.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti K. K. skirtinos arešto bausmės vykdymą, nes kaltinamasis nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda paskirtos bausmės vykdymą 6 mėnesiams (toks terminas nustatomas įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su bausmės skyrimu), netaikant intensyvios priežiūros.

Atsižvelgiant į tai, kad K. K. padaryta nusikalstama veika yra susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – sugyventinę, teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant K. K. ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų klausimų

K. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 75 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. K. paskirti galutinę – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 66, 72² straipsniais, įpareigoti K. K. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią K. K. turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

K. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamasis privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Vilniuje – Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninio pašto adresas – rytu.skyrius@probacija.lt; Panevėžyje – Rytų Lietuvos skyrius, Respublikos g. 63, Panevėžys);

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.