Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus pareiškėjo A. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo A. B. skundas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste – VPK) Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate (toliau tekste – 1 PK) 2012 m. lapkričio 12 d. gautas A. B. pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. Neįgaliųjų reikalų departamento prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – SADM) direktorės G. P. atžvilgiu. Prašymas motyvuotas tuo, kad 2012 m. spalio 15 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pastaroji šmeižia pareiškėją ir jo šeimą piktnaudžiaujant neįgalimu.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate 2012 m. lapkričio 19 d. gautas A. B. pareiškimas, kuriuo jis patikslina savo gyvenamosios vietos adresą bei prašo pradėti ikiteisminį tyrimą G. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 166, 167 ir 168 str., neteisėtai renkant informaciją apie pareiškėjo privatų gyvenimą.

Išnagrinėjusi pareiškėjo A. B. pranešimus, 2012 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Prevencijos skyriaus tyrėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 407 str. ir 168 str., priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 166, 167 ir 168 str., požymių, nurodant, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 407 str. bylos dėl šmeižimo ir įžeidimo (BK 154 ir 155 str.) priskiriamos privataus kaltinimo byloms. Jose ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Tokios veikos nagrinėjamos teismuose privataus kaltinimo tvarka. Pareiškėjas minėtą nutarimą apskundė prokurorui.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2012 m. lapkričio 27 d. gautas A. B. prašymas, kurį nagrinėjimui persiuntė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK. Minėtame prašyme pareiškėjas pakartotinai prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 154, 155, 167 ir 168 str. str., bei prideda 2012 m. spalio 30 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui Romui Valentukevičiui.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorė (toliau tekste - prokurorė), įvertinusi tai, kad 2012 m. lapkričio 27 d. prašymas bei 2012 m. lapkričio 28 d. skundas yra susiję su 2012 m. lapkričio 19 d. priimtu nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nusprendė, juos nagrinėti kartu, kaip skundą dėl minėto nutarimo, prašant jį panaikinti ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokurorės 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimu A. B. skundas atmestas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu prokurorės nutarimu, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. sausio 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies - Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorės 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimo dalį, kuria paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus tyrėjos 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 154, 155 ir 168 str., panaikino. Dėl kitos prokurorės 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimo dalies, kuria paliktas galioti 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 166 ir 167 str. pareiškėjo skundas atmestas, kaip nepagrįstas. Kita pareiškėjo A. B. skundo dalis, kuria teismo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą G. P. atžvilgiu, taip pat ją apklausti, palikta nenagrinėta. Teismo vertinimu, atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 154, 155 ir 168 str., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), buvo pažeisti Lietuvos Respublikos BPK reikalavimai, nes tokiu atveju, tik teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 412¹ str. 1 d.). Tokiu atveju, prokuroras nutarime turėtų tik nurodyti, kad dėl galimai padarytų BK 154, 155 ir 168 str. str. numatytų nusikalstamų veikų, vadovaujantis BK 407, 409 str. str., asmuo turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sutiko su prokurorės nutarimo išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės G. P. 2012 m. spalio 30 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotame Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui Romui Valentukevičiui, išdėstytais teiginiais, neduoda pagrindo teigti, kad prieš A. B. buvo padaryta nusikalstama veika, turinti Lietuvos Respublikos BK 167 str. nustatyto nusikaltimo asmens privataus gyvenimo neliečiamumui požymių. Žemesnės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 166 str., nenurodė tai patvirtinančių aplinkybių. Iš jo pateiktos informacijos ir dokumentų negalima spręsti, kad jo atžvilgiu galimai padaryta Lietuvos Respublikos BK 166 str. numatyto nusikaltimo požymių turinti nusikalstama veika.

Skundu aukštesnės instancijos teismui pareiškėjas A. B. prašo panaikinti žemesnio teismo nutartį tais punktais, kuriais apylinkės teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, o kitus punktus palikti galiojančiais. Taip pat prašoma išaiškinti pareiškėjo teises tolimesnėje proceso eigoje, nes pareiškėjas nelabai supranta, kas turėtų vykti, kokie tolimesni veiksmai, panaikinus Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimo dalį, kuria paliktas galioti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 166 ir 167 str. bei ar pareiškėjas turėtų imtis kažkokių veiksmų, ar tuos veiksmus turėtų atlikti ikiteisminio tyrimo institucijos ir pareigūnai.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad iš dalies nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi dėl sekančių priežasčių. Pirma, pareiškėjas nepriklauso Sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijai ir Šeimos pagalbos tarnybai, t. y. nėra šių organizacijų oficialus narys, o tik naudojasi šių tarnybų teisininko paslaugomis rašant skundus tiek prieš Neįgaliųjų departamentą, tiek SADM ir kitų Lietuvos Respublikos institucijų vykdomą politiką neįgaliųjų atžvilgiu. Akivaizdu, kad apie pareiškėjo asmenį buvo renkama informacija, studijavimas ir sisteminimas, gaunama iš šių tarnybų, žinių fiksavimas ir akivaizdu, kad Neįgaliųjų departamentas suvokė, ką daro ir tai darė tikslingai, suvokdami, kad renka privačią informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę, privačius pokalbius ir t. t. Be to, šios tarnybos yra priklausomos nuo Neįgaliųjų departamento finansavimo ir įtakos ir t. t. Skunde pažymima, kad 2012 m. spalio 15 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotame Seimo kontrolieriui, G. P. teigia, kad nerenka duomenų apie neįgalumą, bet tuo pačiu nurodo pareiškėjo diagnozę, sveikatos duomenis ir t. t., nors Seimo kontrolierius minėtų duomenų net neprašė. Šios aplinkybės, pareiškėjo vertinimu, rodo, kad jo atžvilgiu buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 167 str. bei 166 str., tyčia siekiant pavaizduoti pareiškėją kaip nestabilios psichikos asmenį.

Antra, pareiškėjui nesuprantamas žemesnės instancijos teismo sprendimas palikti nenagrinėtu pareiškėjo prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą G. P. atžvilgiu ir ją apklausti. Pareiškėjo vertinimu, tik apklausus G. P., paaiškėtų faktinės aplinkybės, turinčios įrodomosios vertės, t. y. būtų nustatyta, kodėl ji rinko privataus pobūdžio informaciją, iš kur ją gavo ir kokiu tikslu ji šią informaciją platina.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė jo skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga bei skundo argumentais, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 7 d. nutartimi pagrįstai iš dalies, o ne visa apimtimi tenkinto pareiškėjo A. B. skundą.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo teisėjas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo skundas dėl G. P. galimai neteisėtų veiksmų, turinčių Lietuvos Respublikos BK 154 str., 155 str. bei 168 str. numatytų nusikaltimų požymių, Lietuvos Respublikos BPK 407 str. pagrindu nagrinėtinas privataus kaltinimo proceso tvarka. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad baudžiamasis procesas dėl Lietuvos Respublikos BPK 407 str. išvardintų nusikalstamų veikų, tame tarpe ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., pradedamas tik tuo atveju, jeigu yra nukentėjusiojo skundas, kurį pastarasis pateikia teismui. Tokio pobūdžio bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o kaltinimą teisme palaiko pats nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas. Taigi, inicijuoti baudžiamąjį procesą G. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str., 155 str. bei 168 str., t. y. dėl galimo šmeižto, įžeidimo ir neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ir panaudojimo, A. B. turi galimybę, įstatymo nustatyta tvarka paduodamas dėl to skundą teismui.

Kaip matyti iš skundžiamos žemesnės instancijos teismo nutarties turinio, dėl kitos prokurorės 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimo dalies, kuria paliktas galioti 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 166 ir 167 str. pareiškėjo skundas atmestas, kaip nepagrįstas. Šiuo atveju, kreipdamasis į aukštesnės instancijos teismą su skundu bei nurodydamas motyvus, kodėl nesutinka su tokiu žemesnės instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas įgyvendina Lietuvos Respublikos BPK numatytą savo teisę apskųsti žemesnės instancijos teismo nutartį dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą dalyje dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 166 ir 167 str. Baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimą numato Lietuvos Respublikos BK 167 str. Lietuvos Respublikos BK 166 str. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai perėmė paštu ar per pasiuntinių paslaugos teikėją siunčiamą siuntą ar siuntinį arba neteisėtai perėmė, fiksavo ar stebėjo asmens elektroninių ryšių tinklais siunčiamus pranešimus, arba neteisėtai fiksavo, klausėsi ar stebėjo asmens pokalbius elektroninių ryšių tinklais, arba kitaip pažeidė asmens susižinojimo neliečiamumą

Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos, 2012 m. spalio 30 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotame Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui Romui Valentukevičiui, Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė G. P., vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme įtvirtintus reikalavimus, pateikė Seimo kontrolieriui informaciją raštu, reikalingą pareiškėjo skundui nagrinėti. Rašte G. P. informavo Seimo kontrolierių, kad pareiškėjas, kuris turi nustatytą ribotą darbingumo lygį dėl psichinės negalios, lankosi Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijoje, kur, atsižvelgus į jo nuolatinį domėjimąsi socialinę sritį reglamentuojančiais teisės aktų pokyčiais, jam suteikta galimybė naudotis interneto prieiga. Pažymėtina, kad valstybės institucijų tarpusavio susirašinėjimo metu viena kitai reikalingos informacijos, kurią turi ta valstybės institucija, šiuo atveju Neįgaliųjų reikalų departamentas, ir kuri buvo gauta iš paties asmens, šiuo atveju nurodyta pareiškėjo skunduose minėtam departamentui, pateikimas negali būti kvalifikuotas nei pagal Lietuvos Respublikos BK 167 str., nei pagal 166 str. Juo labiau, kad Neįgaliųjų reikalų departamento 2012 m. spalio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) raštas buvo parengtas siekiant atsakyti į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus raštą Nr. (duomenys neskelbtini), o ne parengtas pačios G. P. iniciatyva. Taigi, šiuo konkrečiu atveju nėra nusikalstamos veikos sudėties, t. y. asmens tyčios padaryti Lietuvos Respublikos BK 166 str. ir 167 str. numatytas nusikalstamas veikas. Be to, iš pareiškėjo pateiktos informacijos ir dokumentų negalima spręsti, kad jo atžvilgiu galimai padaryta Lietuvos Respublikos BK 166 str. numatyto nusikaltimo požymių turinti nusikalstama veika. Todėl konstatuotina, jog žemesnės instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dalyje dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 166 str. ir 167 str.

Aukštesnės instancijos teismas dar kartą paaiškina pareiškėjui, kad ikiteisminį tyrimą pradeda (Lietuvos Respublikos BPK 2 str., 166 str. str.), jį organizuoja ir jam vadovauja prokuroras (Lietuvos respublikos BPK 164 str.), o ikiteisminio tyrimo teisėjas atlieka tik tam tikrus veiksmus, įstatymais priskirtus jo kompetencijai, šiuo konkrečiu atveju – tikrina aukštesniojo prokuroro priimto nutarimo teisėtumą. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį asmuo turi teisę skųsti aukštesnės instancijos teismui, o aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti arba pakeisti žemesnės instancijos teismo nutartį, bet jis taip pat nėra įgaliotas pradėti ikiteisminį tyrimą ar atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, tokius, kaip galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens apklausa. Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismui konstatavus, jog žemesnės instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą netenkinti pareiškėjo skundo dalyje dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 166 str. ir 167 str., procesas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo šioje dalyje laikomas baigtu, nes aukštesniojo teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Vis dėlto, kaip jau anksčiau pažymėjo aukštesnės instancijos teismas, tai neužkerta kelio pareiškėjui dėl galimai jo atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 str., 155 str. ir 168 str. kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog A. B. skunde išdėstyti argumentai nelaikytini pagrįstais, ir negali būti pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.