Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-03-21 · Administracinė byla Nr. A-146-277-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-03-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-2479-815/2011Sprendimas · 2011-10-03Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-21
Bylos Nr.
A-146-277-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01446-2009-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Pareiškėjas
M. C.
Atsakovas
Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Ermitažas“
Administracinė byla Nr. A146-277/2011Teisminio proceso Nr.3-61-3-01446-2009-9Procesinio sprendimo kategorijos 26, 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant atsakovo atstovei Evelinai Voiciukevič,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal M. C. skundą atsakovams Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ermitažas“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas M. C. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skunda, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 2009/01-4R-209 1 punktą; 2) panaikinti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos skyriaus 2009 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 3KLS-227; 2) išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo (vartotojo) teisės 2009 m. balandžio 7 d. jam perkant dujų katilą iš pardavėjo UAB „Ermitažas“ (Palangos pl. 15, Sudmantų k., Klaipėdos r.), ir įpareigoti pardavėją grąžinti pareiškėjui jo sumokėtus pinigus (b. l. 3-6).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi (b. l. 1–2) šis pareiškėjo skundas buvo priimtas dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 2009/01-4R-209 1 punktą. Kitus reikalavimus priimti atsisakyta vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktais.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2009 m. balandžio 7 d. UAB „Ermitažas“ (toliau – ir pardavėjas) pirko katilą, už kurį sumokėjo 4999 Lt. Pardavėjas nesuteikė jam išsamios informacijos apie šią prekę, nurodė klaidingus prekės duomenis, atsisakė grąžinti pinigus. Tuo pažeidė pareiškėjo (vartotojo) teises. Dėl klaidingos informacijos pateikimo vartotojui kreipėsi į Klaipėdos ne maisto produktų inspekciją (toliau – ir Inspekcija), tačiau Inspekcija 2009 m. birželio 18 d. sprendimo jo skundo nepatenkino. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), kuri 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 2009/01-4R-209 Inspekcijos 2009 m. birželio 18 d. sprendimo 1 punktą paliko nepakeistą. Pareiškėjo teigė, kad nei Inspekcija, nei Komisija nenustatė kokia ir kaip buvo suteikta informacija vartotojui (pareiškėjui) apie prekę jos pirkimo dieną.

Atsakovas Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos du pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 35–38) paaiškino, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir VVTA tarnyba) 2009 m. gegužės 25 d. raštu Nr.4-3187 persiuntė Inspekcijai pagal kompetenciją nagrinėti pareiškėjo 2009 m. balandžio 8 d. skundą, kuriame pareiškėjas nurodė, jog 2009 m.balandžio 7 d. parduotuvėje „Ermitažas“, esančioje Palangos pl.16, Klaipėdos rajone, perkant centrinio šildymo katilą pardavėjas jam nesuteikė visos informacijos apie prekę bei nurodė klaidingus duomenis, todėl ši prekė jam netinka ir prašė išaiškinti, kokie teisės aktai buvo pažeisti. Inspekcijos Klaipėdos skyrius 2009 m. birželio 2 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydamas iki 2009 m. birželio 10 d. pateikti papildomus duomenis. Pareiškėjas 2009 m. birželio 5 d. raštu atsakė, kad katilas, kurį ketino įsigyti asmeniniam naudojimui, turėjo apšildyti daugiau nei 350 m² ploto, turėjo būti pakraunamas vieną kartą per 2 paras, kad „įsigytas katilas neatitiko šių reikalavimų, kadangi darbuotojas nesuteikė visos informacijos apie įsigytą prekę bei nurodė klaidingus duomenis“. Inspekcijos specialistė, atlikusi patikrinimą pardavėjo patalpose nustatė (2009 m. birželio 18 d. patikrinimo aktas Nr.KLS-09-1215-54), kad katilas (gamintojas UAB „Strupuva ir Co“), kuris saugomas pardavėjo sandėlyje, gamintojo paženklintas būtinais prekės ženklinimo rekvizitais, kuriuose nurodyti pagrindiniai duomenys. Informacija apie katilo duomenis papildomai pateikta pridėtoje prie katilo lentelėje. Inspekcija 2009 m.birželio 18 d. raštu informavo pareiškėją, kad pardavėjas teisės aktų nustatyta tvarka pateikė visą informaciją valstybine kalba, todėl Inspekcija neturi pagrindo siūlyti pardavėjui vykdyti pareiškėjo reikalavimą grąžinti sumokėtus pinigus už katilą. Pareiškėjas 2009 m. birželio 22 d. raštu paprašė patikslinti kaip ir kokia informacija buvo pateikta apie įsigytą katilą, ar išsiaiškinta, koks darbuotojas suteikė konsultaciją ir pan. Inspekcija 2009 m. birželio 29 d. raštu atsakė pareiškėjui, kad pareigos informuoti pirkėją apie prekę reikalavimai nepažeisti. Paaiškino, kad pardavėjo patalpose apžiūrėtas pareiškėjo įsigytas katilas turi visus būtinus ženklinimo rekvizitus, lentelėje prie katilo pateikti techniniai katilo duomenys, šiam katilui pateikti gamintojo išduoti dokumentai (montavimo ir aptarnavimo instrukcija,garantinis talonas, techniniai aprašymai ir duomenys, kt.). Atsakyme taip pat pažymėjo, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog analogiška visa būtina informacija apie šią prekę suteikiama ir prekybos salėje. Inspekcija, atsakydama į pareiškėjo 2009 m. liepos 3 d. skundą, 2009 m. liepos 10 d. dar kartą jam paaiškino, kad informacijos suteikimo faktą patvirtinančiais dokumentais laikoma tai, kad katilas tinkamai paženklintas, prie jo pateikta visa būtina informacija, susijusi su katilo duomenimis, veikimu ir naudojimu, valstybine kalba.

Atsakovas pažymėjo, kad Inspekcijos 2009 m. birželio 18 d. patikrinimo aktas Nr.KLS-09-1215-54, prie kurio pridėtos dokumentų kopijos ir nuotraukos, patvirtina, jog katilas paženklintas teisės aktų nustatyta tvarka ir pateikta visa būtina informacija, katilas tinkamas naudoti pagal paskirtį. Informacija apie katilo apšildomą plotą (m²), vienos įkrovos degimo trukmę valandomis ir kiti duomenys nurodyti ant katilo ir prie katilo pridėtuose dokumentuose ir pareiškėjas turėjo galimybę iki katilo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo apžiūrėti katilą ir susipažinti su visa būtina informacija. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė Inspekcijai, kokioms reikmėms įsigytas katilas, nepateikė techninio projekto, taip pat įrodymų, kad pardavėjas suteikė klaidingą informaciją. Pažymėjo, kad vartotojo teisių apsaugą reglamentuojantys teisės aktai užtikrina vartotojo teisių apsaugą, tačiau įstatymai draudžia piktnaudžiauti teise.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi dėl pažeistų vartotojo teisių. Inspekcija ginčą tarp pareiškėjo ir pardavėjo nagrinėjo vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais vartotojų teisių apsaugą. Todėl, atsakovo nuomone, Vyriausioji administracinių ginčų komisija skundą nagrinėjo nepagrįstai vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo nuostatomis.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 97–100). Atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, kad VVTA tarnyba nagrinėjo M. C. skundą dėl UAB „Ermitažas“ veiksmų. Tarp pareiškėjo ir pardavėjo 2009 m. balandžio 7 d. sudaryta kietojo kuro katilo pirkimo-pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis. Inspekcija informavo VVTA tarnybą apie tai, kad katilo lentelėje yra pateikti pagrindiniai techniniai prekės duomenys bei kita informacija, susijusi su katilo naudojimu, katilo viduje įdėti gamintojo dokumentai. Informacija pateikta valstybine kalba su visa būtina dokumentacija, todėl laikytina, kad pardavėjas suteikė vartotojui būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie katilą. Vartojimo sutartiniuose santykiuose vartotojas turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas – savo teisėmis naudotis apdairiai ir jomis nepiktnaudžiauti. Pareiškėjas jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes, nepateikė. Įvertinus ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, VVTA tarnybos 2009 m. birželio 30 d. nutarimu buvo atmestas pareiškėjo prašymas nutraukti vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ermitažas“ prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 26–28). Atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, kad pagal Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių 18 punktą, reikalavimas pakeisti nusipirktą prekę analogiškomis prekėmis arba grąžinti sumokėtus pinigus įsigijus katilą netenkinamas. UAB „Ermitažas“ kreipėsi į pareiškėją dėl papildomos informacijos, pagrindžiančios jo prašyme nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad UAB „Ermitažas“ vartotojo informavimo pareigą įvykdė tinkamai – suteikė pirkėjui būtina, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduotą daiktą. Tai patvirtina Inspekcijos atlikto patikrinimo aktas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir priteisė iš pareiškėjo M. C. trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Ermitažas“ 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad 2009 m. balandžio 7 d. pareiškėjas parduotuvėje „Ermitažas“, esančioje Palangos pl. 16, Sudmantų kaime, Klaipėdos rajone, nusipirko centrinio šildymo buitinį kietojo kuro katilą „Stropuva S 20“ už 4 999 Lt. Katilo iš parduotuvės neatsiėmė ir 2009 balandžio 8 d. bei 2009 m. balandžio 14 d. kreipėsi į pardavėją dėl pinigų už nusipirktą katilą grąžinimo (b.l.81-82). 2009 m. balandžio 15 d. UAB „Ermitažas“ paprašė pareiškėją nurodyti prašymui išspręsti būtiną informaciją ir nurodė, kad nepateikus suklaidinimą pagrindžiančių įrodymų, bus atsisakyta grąžinti pinigus už įsigytą katilą (b.l.29). 2009 m. balandžio 8 d. pareiškėjas pateikė skundą VVTA tarnybai (Klaipėdos skyriui). 2009 m. gegužės 25 d. VVTA tarnyba išsiuntė raštą Inspekcijai, kuri 2009 m. birželio 5 d. atliko patikrinimą ir 2009 m. birželio 18 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 7KLS-09-1215-54 (b.l.30-31). Inspekcija 2009 m. birželio 18 d. raštu Nr. 3KLS-227 informavo pareiškėją, kad pardavėjas teisės aktų nustatyta tvarka pateikė visą informaciją apie katilą valstybine kalba su visais būtinais dokumentais, todėl Inspekcija neturi pagrindo siūlyti pardavėjui vykdyti pareiškėjo reikalavimą dėl sumokėtų pinigų grąžinimo (b.l.19). 2009 m. birželio 22 d. raštu pareiškėjas paprašė patikslinti, kaip ir kokia informacija buvo pateikta apie įsigytą katilą, ar išsiaiškinta, koks darbuotojas suteikė konsultaciją ir pan. Atsakydama į šį raštą, Inspekcija 2009 m. birželio 29 d. raštu Nr. 3KLS-234 informavo pareiškėją, kad 2009 m. birželio 5 d. atliko pareiškėjo įsigyto katilo bei parduotuvės prekybos salėje esančio analogiško katilo „Stropuva“ apžiūrą ir nustatė, kad šiam katilui pateikta visa būtina informacija (b.l.32). 2009 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 10-261 VVTA tarnyba pareiškėjo skundą atmetė. 2009 m. liepos 3 d. pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su skundu dėl Inspekcijos atlikto tyrimo. Inspekcija 2009 m. liepos 10 d. raštu Nr. 3KLS-254 dar kartą paaiškino pareiškėjui, kad informacijos suteikimo faktą patvirtinančiais dokumentais laikoma tai, kad katilas tinkamai paženklintas, prie jo pateikta valstybine kalba visa būtina informacija, susijusi su katilo duomenimis, veikimu ir naudojimu. 2009 m. liepos 20 d. pareiškėjas padavė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2009 m. rugpjūčio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 2009/01-4R-209 (b.l.13-18), kuriuo nusprendė bylą dalyje dėl M. C. prašymų panaikinti Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2009 m. birželio 18 d. rašto Nr. 3KLS-227 išvadą ir įpareigoti Inspekcijos Klaipėdos skyriaus pareigūnus objektyviai ir nešališkai išnagrinėti 2009 m. balandžio 8 d. skundą – nutraukti ir įpareigojo Inspekciją priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2009 m. birželio 22 d. rašto 2 ir 4 punktais ir 2009 m. liepos 3 d. rašto 1, 2 ir 4 punktais prašytos informacijos. Teismas nustatė, kad Inspekcija Komisijos sprendimą įvykdė ir 2009 m. rugpjūčio 13 d. rašte Nr.3KLS-295 nurodė prašytą informaciją.

Teismas nustatė, kad nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas inicijavo šį administracinį ginčą, skųsdamas institucijų, atsakingų už vartotojų teisių gynimą, veiksmus. Šios institucijos, pareiškėjo manymu, netinkamai išnagrinėjo jo skundus.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymu (toliau – ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 2 straipsnio 15 dalimi, 11 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsniu, 20 straipsnio 1 dalimi, 21 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 745 patvirtintais Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos nuostatais (toliau – ir Nuostatai).

Teismas nustatė, kad VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašas bei UAB „Išskirtinis būstas“ interneto tinklapis patvirtina, kad pareiškėjas yra UAB „Išskirtinis būstas“, įmonės, atliekančios statybos ir remonto darbus, direktorius (registre nurodyta, jog pažyma apie laikiną pavadinimo įtraukimą yra 2009 m. vasario 17 d.). M. C. yra įmonės vienintelis akcininkas ir įmonės direktorius nuo 2009 m. gegužės 21 d., VSDFV duomenys patvirtina, kad 2009 m. balandžio 20 d. – 2009 m. gegužės 19 d. M. C. išduotas verslo liudijimas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad M. C. pirko prekę ne savo asmeninių poreikių tenkinimui, todėl negali būti laikomas vartotoju. Pažymėjo, kad tokią išvadą netiesiogiai patvirtina tai, kad pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto, 2009 m. kovo 19 d. už 4 999 Lt UAB „Ermitažas“ įsigijo analogišką kietojo kuro katilą ir 2009 m. kovo 20 d. kreipėsi į pardavėją dėl prekės grąžinimo, o teismo posėdyje negalėjo paaiškinti šių savo veiksmų, tvirtindamas, kad neatsimena, jog būtų pirkęs analogišką katilą ar kitas prekes, taip pat 2009 m. kovo 3 d., 2009 m. vasario 26 d. pareiškėjas pirko kitas prekes (televizorius, santechniką) už 5 999 Lt ir 9 260 Lt sumas, bei tą pačią ar kitą dieną kreipdavosi į pardavėją dėl prekių grąžinimo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo paaiškinimai, jog negali atsiminti šių veiksmų, kurie įvyko vienu mėnesiu anksčiau iki šioje byloje ginčijamo įvykio, negali būti logiškai paaiškinami ir pripažinti pagrįstais. Dėl to nėra pagrindo tikėti, jog pareiškėjas pirkdamas prekę, sudarė vartojimo sutartį, skirtą jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismas konstatavo, kad šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo sudaryta sutartis buvo susijusi su jo verslu. Teismas nurodė, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius, jog buvo sudaryta vartojimo sutartis, pareiškėjas nepateikė tokių įrodymų nustatytu terminu – iki 2010 m. vasario 1 d. teismo posėdžio. Pareiškėjo prašymo pratęsti teismo nustatytą procesinį terminą nebuvo pagrindo, nes prašyme nurodytos priežastys (dėl prekės pirkimo šeimos nariams) neturėjo reikšmės bylos išsprendimui, nes sutartį sudarė pats pareiškėjas. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 65 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga pratęsti procesinį terminą. Teismas konstatavo, kad termino pratęsimas pernelyg užtęstų bylos nagrinėjimą. Teismas konstatavo, kad dėl to ginčo santykiams neturėjo būti taikomi vartotojų teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, o VVTA tarnyba nei Inspekcija neprivalėjo nagrinėti pareiškėjo skundų, kuriuos išnagrinėjo suklaidintos pareiškėjo žodiniais paaiškinimais apie vartojimo sutartį.

Teismas pažymėjo, kad net ir konstatavus, jog nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir pardavėjo UAB „Ermitažas“ kilęs ginčas yra ginčas dėl vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties, pareiškėjo skundas netenkintinas. Pažymėjo, kad Inspekcija, vadovaudamasi Nuostatų 5.12 punktu, pagal kompetenciją ištyrė pareiškėjo skundą ir nustatė, kad pardavėjas visą informaciją pateikė teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad pareiškėjas dėl informacijos apie prekę, įsigytą pagal 2009 m. balandžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, nesuteikimo pareiškė atitinkamą reikalavimą pardavėjui, o šiam nesutikus tenkinti reikalavimo grąžinti už prekę sumokėtus pinigus, kreipėsi į VVTA tarnybą. Inspekcija, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, surašė patikrinimo aktą ir 2009 m. birželio 18 d. pateikė išvadą, jog nėra pagrindo reikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtus pinigus. Remdamasi minėta išvada, VVTA tarnyba taip pat atmetė pareiškėjo skundą. Teismas taip pat priėjo prie išvados, kad Inspekcija pagal savo kompetenciją ištyrė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 3 punkte, 5 straipsnio 1 dalyje bei CK 6.353 straipsnio 1 ir 8 dalyse nustatytus reikalavimu, kuriuos turi atitikti prekė bei reikalavimus dėl informacijos suteikimo vartotojui ir nenustatė pažeidimų. Teismas nurodė, kad VTTA tarnyba, ikiteismine tvarka nagrinėdama pirkėjo ir pardavėjo ginčą, preliminariai įvertino pardavėjo veiksmų atitikimą teisės aktų reikalavimus ir nenustatė pažeidimų, todėl neturėjo pagrindo imtis jokių veiksmų, siekiant ginti vartotojo interesus. Todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas, manydamas, kad jo ir pardavėjo ginčas preliminariai, nagrinėjant ginčą ikiteismine tvarka, yra įvertintas neteisingai, turi teisę kreiptis į bendros kompetencijos teismą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, formuluodamas skundo dalyką, neteisingai nurodo, kad skundžiamas raštas, kuriuo Inspekciją jį informavo apie skundo išnagrinėjimą, yra administracinis sprendimas, ir prašo jį panaikinti. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 2 straipsnio 14 punktu, 15, 22 ir 88 straipsniais bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1, 2 dalimis, padarė išvadą, kad skundžiamas raštas pagal savo turinį nėra individualus administracinis sprendimas, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas nurodė, kad ginčijamame rašte buvo nurodyta informacija dėl atsisakymo atlikti veiksmus, todėl teisme turi būti reiškiamas reikalavimas tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Pažymėjo, kad pareiškėjas rašydamas institucijoms, nagrinėjančioms vartotojų reikalavimus, Komisijai, teismui skundus klaidingai formuluoja skundų reikalavimus. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į VTTA tarnybą, o prašė Komisiją ir teismą įpareigoti Inspekciją išnagrinėti jo skundą, paduotą VTTA tarnybai.

III.

Pareiškėjas M. C. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 140–145), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti – panaikinti atsakovų sprendimus ir perduoti atsakovams pareiškėjo skundus nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatenkino jo prašymų: nepratęsė įrodymų pateikimo termino; neįtraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu jo motinos L. R., kadangi 2009 m. balandžio 7 d. įsigytas iš UAB „Ermitažas“ kieto kuro katilas buvo skirtas jos namui šildyti; neatidėjo 2009 m. vasario 1 d. teismo posėdžio, nors jis buvo raštu pranešęs, kad negali atvykti į šį teismo posėdį dėl ligos ir pageidauja dalyvauti asmeniškai. Apeliantas teigia, kad taip buvo pažeista jo teisė pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pirko dujų katilą savo asmeniniams reikalams.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad pirko prekę ne savo asmeninių poreikių tenkinimui, todėl negali būti laikomas vartotoju.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovų veiksmus dėl jo skundo tyrimo, nes atsakovai informaciją apie prekę rinko tik 2009 m. birželio mėnesį, todėl tyrimo metu nebuvo nustatyta esminė aplinkybė, ar buvo pažeistos pareiškėjo kaip vartotojo teisės prekės pirkimo dieną. Teismas neatkreipė dėmesio, jog pareiškėjas prekės nepasiėmė ir jau kitą dieną (2009 m. balandžio 8 d.) parašė prašymą nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. pareiškėjas, kaip vartotojas buvo apdairus ir nedelsdamas pareiškė pretenziją pardavėjui, kuris atsisakė grąžinti pinigus be jokių motyvų. Be to, teismo sprendimas yra prieštaringas, kadangi teismas jo nelaikė vartotoju ir pasisakė, kad atsakovai neturėjo teisės tirti jo skundų, tačiau atsakovų sprendimus pripažino teisėtais. Teigia, kad atsakovų sprendimai iš esmės neteisėti ir nepagrįsti, nes atsakovai tyrimo metu nenustatė pirkimo-pardavimo sutarties prigimties, todėl netinkamai įvertino įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ 45 straipsnio nuostatas ir priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pažymėjo, kad advokatas prašymą dėl išlaidų atlyginimo privalėjo pagrįsti raštu. Mano, kad teismas vien tik pagal 2009 m. gruodžio 31 d. sąskaitą negalėjo priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovas Valstybinė ne maisto produktų inspekcijai prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 154–158). Remiasi argumentais, išdėstytais atsiliepime, pateiktame pirmosios instancijos teismui.

VTTA tarnybos teigimu, atsižvelgiant į tai, kad kartu su kietojo kuro katilu buvo pateikta būtina, teisinga ir visapusiška informacija, vidutinis vartotojas, būdamas protingai atidžiu ir apdairiu, bei žinodamas, kad jam reikalinga prekė turi atitikti kitokius duomenis, nei šis kietojo kuro katilas, nebūtų sudaręs šios vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties.

Pažymi, kad pareiškėjas, teigdamas, kad kietojo kuro katilo pirkimo metu UAB „Ermitažas“ darbuotojas jam nesuteikė išsamios informacijos apie prekę, be to, netgi pateikė klaidingus kietojo kuro katilo duomenis, privalo šiuos teiginius įrodyti. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas 2009 m. birželio 3 d. rašte Tarnybai nepateikė jokių jo teiginius apie informacijos nepateikimą ar suklaidinimą pirkimo metu pagrindžiančių įrodymų.

Teigia, kad VTTA tarnybos 2009 m. birželio 30 d. nutarimas Nr. 10-261 „Dėl M. C. prašymo“ yra rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio, t. y. šis nutarimas nenustatė jokių įpareigojimų nei UAB „Ermitažas“, nei M. C., galinčių turėti įtakos (sukurti ar pakeisti) šalių teisiniam statusui, kuriuos gali nustatyti individualus administracinis aktas – sprendimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies prasme. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnyje yra nustatyta, kad ginčo šalys, nesutinkančios su VTTA tarnybos sprendimu, turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamos iš esmės išnagrinėti tarp jų kilusį ginčą. Todėl VTTA tarnybos surinkti bei 2009 m. birželio 30 d. nutarime Nr. 10-261 „Dėl M. C. prašymo“ aptarti įrodymai gali būti vertinami bendrosios kompetencijos teisino sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą iš esmės. Atsakovas taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A39-l82/2009.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ermitažas“ su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantas M. C. per visą ginčo nagrinėjimo procesą neteismine tvarka ir teisme neįvykdė savo esminės procesinės pareigos – įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas reikalavimas. Mano, kad apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis bei vilkina procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio nuostatas teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą atsižvelgdama į šią įstatymo nuostatą.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi priėmė M. C. skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr.2009/01-4R-209 pirmąjį punktą (b.l.1-2), kuriuo Komisija, išnagrinėjusi M. C. skundą dėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos veiksmų, nutraukė bylą dalyje dėl pareiškėjo prašymų panaikinti Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2009 m. birželio 18 d. išvadą Nr. 3KLS-227 ir įpareigoti Inspekcijos pareigūnus objektyviai išnagrinėti pareiškėjo 2009 m. balandžio 8 d. skundą.

Įsiteisėjusi pirmosios instancijos teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartis, kuria buvo išspręstas skundo priėmimo klausimas, apibrėžė ginčo administracinėje byloje ribas. Naujų reikalavimų pareiškėjas byloje nepateikė. Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo patikrinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr.2009/01-4R-209 pirmojo punkto pagrįstumą ir teisėtumą bei priimti atitinkamą procesinį sprendimą.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2009 m. vasario 10 d. sprendime neanalizavo ir nepasisakė dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr.2009/01-4R-209 dalies, kuria Komisija bylą dėl M. C. skundo nutraukė, pagrįstumo bei teisėtumo, t.y. dėl reikalavimo, kuris 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi teismo buvo priimtas nagrinėti. Pirmos instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra aprašytos faktinės aplinkybės, nurodyta, ką nusprendė Vyriausiajai administracinių ginčų komisija, peržengiant ginčo nagrinėjam byloje ribas nukrypta į Inspekcijos ir VTTA tarnybos veiksmų dėl pareiškėjo skundų analizę, tačiau sprendime nėra būtinųjų sprendimo motyvuojamosios dalies elementų (ABTĮ 87 str.4 d.), kuriuose būtų suformuluotos atitinkamos teismo išvados dėl šioje byloje ginčijamos Komisijos 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr.2009/01-4R-209 dalies. Atsižvelgdama į tai, vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas be motyvų, todėl pripažįstamas neteisėtu ir nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas šių procesinių pažeidimų ištaisyti negali, nes būtų atimta šalių teisė į apeliaciją, todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 2 d. 5 p.). Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi nustatyti, ar Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr.2009/01-4R-209 1 punktu bylą dalyje dėl M. C. prašymų nutraukė pagrįstai ir teisėtai.

Teisėjų kolegija taip atkreipia dėmesį, kad nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi Administracinių bylų teisenos įstatymu nustatyta tvarka išspręsti dėl nagrinėjamos bylos proceso šalių padėties.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 3 dalis nustato, kad apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai apskundė Inspekcijos veiksmus. Komisija nagrinėjo ir 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr.2009/01-4R-209 priėmė būtent dėl Inspekcijos veiksmų. Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas įtraukė į bylą atsakovais Inspekciją, Komisiją ir UAB „Ermitažas“. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi sprendžiant skundo priėmimo klausimą taip pat buvo išspręsti skundo priėmimo stadijoje iškilę bylos proceso dalyvių procesinės padėties pakeitimo klausimai (ABTĮ 37 str.2 d.) : pašalinti iš atsakovų Komisija ir UAB „Ermitažas“ įtraukiant šią bendrovę į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas 2010 m. sausio 15 d. nutartimi savo iniciatyva įtraukė į bylą atsakovu Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, nors ši institucija nebuvo šalimi Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos nagrinėtoje byloje, kurioje dėl M. C. skundo buvo priimtas 2009 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr.2009/01-4R-209, todėl nebuvo teisinio pagrindo ją įtraukti į bylą ABTĮ 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kito teisinio pagrindo įtraukti VTTA tarnybą į bylą atsakovu byloje taip pat nebuvo, nes nagrinėjamoje byloje šiai institucijai nebuvo pareikšti jokie reikalavimai. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tinkamo atsakovo administracinėje byloje turi laikytis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 4 d., 54 straipsnio reikalavimų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdama į šį teisinį reguliavimą, taip pat į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusia nutartimi buvo priimtas nagrinėti vienas pareiškėjo reikalavimas (dėl Komisijos 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr.2009/01-4R-209 1 punkto) ir jokie kiti papildomi reikalavimai pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikšti, teisėjų kolegija apeliaciniame skunde pareikštus reikalavimus dėl įpareigojimų Inspekcijai ir VTTA tarnybai laiko naujais, apeliacinėje instancijoje nenagrinėtinais ir dėl jų nepasisako.

Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo M. C. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius