Panevėžio apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

I. M. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas teismine tvarka panaikinti atsakovo UAB „Serpantino“ paslaugos 2014-03-04 įsakymą Nr. 38/2014 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ ir pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu; nustatyti, kad darbo sutartis nutraukiama nuo teismo sprendimo įsigaliojimo datos; priteisti iš atsakovo 5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką 16171,67 Lt; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką; priteisti iš atsakovo 10000 Lt neturtinės žalos, priteisti neteisėtai iš kompensacinio pobūdžio išmokos išskaičiuotus 1556 Lt, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2002-04-25 su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 31, kurios pagrindu jis (ieškovas) buvo priimtas į vyriausiojo buhalterio pareigas. 2014-03-04 atsakovas priėmė įsakymą Nr. 38/2014, kuriuo pripažino, kad jis (ieškovas) padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 str. 2 d. 4 p., 11 p., skyrė griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Iš minėto įsakymo turinio matyti, kad atsakovas jį (ieškovą) atleido už tai, kad jis (M. G.), neturėdamas leidimo, UAB „Serpantino“ paslaugos vardu ir lėšomis asmeniniams poreikiams patenkinti įsigijo 4 automobilio padangas bei suremontavo asmeninio automobilio signalizaciją už bendrą 1556 Lt sumą, tuo šiurkščiai pažeisdamas darbo tvarką. Neneigia, kad minėtas prekes ir paslaugas įsigijo asmeniniam automobiliui, tačiau mano, kad laikyti tai darbo drausmės pažeidimu nėra jokio pagrindo. UAB „Serpantino“ paslaugos dirbo beveik dvylika metų ir manė, kad yra vertas kokios nors premijos už gerą darbą. Paprašė įmonės vadovo E. Ž. leisti įmonės vardu bei lėšomis įsigyti reikiamų prekių bei paslaugų. Pažymėjo, kad nei vyriausiojo buhalterio pareiginiai nuostatai, nei darbo tvarkos taisyklės, nei kiti lokalūs teisės aktai nenumato, kad įsigydamas prekes (paslaugas) bendrovės vardu, jis (ieškovas) turėtų gauti įgaliojimą ar pavedimą. Jokių apribojimų įsigyti prekes (paslaugas) jam (ieškovui) nebuvo, o be to, prieš pirkdamas padangas ir taisydamas automobilio signalizaciją, gavo vadovo E. Ž. žodinį leidimą. Tai, kad Lipeikio įmonės „Egzotika“ ir UAB „Panevėžio altas“ išrašytose sąskaitose-faktūrose nurodyti ne jo (ieškovo) asmeninio automobilio, o įmonės UAB „Serpantino“ paslaugos turimų automobilių markės bei valstybiniai numeriai, neįrodo, jog buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, nes minėtus duomenis į sąskaitas-faktūras įrašė ne jis (M. G.), o prekių (paslaugų) tiekėjai. Ūkinės operacijos turinį sudaro prekės (paslaugos) pavadinimas, kiekis, kaina, tačiau ne transporto priemonės valstybinis numeris. Atsakovas ne kartą iki tol naudojosi minėtų įmonių paslaugomis, nors ir neturi rašytinių sutarčių. Iš vienos minimų įmonių, t.y., Lipeikio įmonės „Egzotika“, atsakovas įsigijo paslaugą vos prieš keletą dienų iki jam (ieškovui) įsigyjant automobilio padangas ir už ją apmokėjo tuo pačiu vasario 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 90. Dokumentuose jis (M. G.) negalėjo nurodyti asmeninės, ne bendrovei nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės valstybinio numerio, kadangi tada būtų buvę neatitikimų atsakovo buhalteriniuose dokumentuose. Nors atsakovas nurodo, kad darbo drausmės pažeidimo padarymo faktą patvirtina Komisijos 2014 m. vasario 25 bei 2014 m. kovo 3 d. aktai, PVM sąskaitos - faktūros, vasario 21 dienos jo (M. G.) atlikti mokėjimo nurodymai bei jo (M. G.) 2014 m. vasario 25 bei 2014 m. kovo 3 d. paaiškinimai, tačiau tai netiesa. Atsakovo vadovas patvirtino, kad vasario 25 dieną jam (M. G.) skambino telefonu apie 17 val. po darbo valandų ir reikalavo pateikti pasiaiškinimą, todėl 2014-03-04 tarnybiniame pranešime nurodoma aplinkybė, jog atsakovas vasario 25 d. pateikė raštišką prašymą pasiaiškinti, yra melagingas, o 2014-02-25 prašymas suklastotas. Pasiaiškinimą atsakovui pateikė 2014-02-26. Taip pat visiškai neaišku, kokiu pagrindu buvo sudaryta komisija, tyrusi darbo drausmės pažeidimą, ir kaip ji 2014 m. vasario 25 d. akte nustatė mokėjimo nurodymų atlikimo faktą prekių (paslaugų) tiekėjams. Nei vienas iš atsakovo įvardintų dokumentų niekaip nepatvirtina, kad jis (ieškovas) elgėsi neteisėtai ir tuo šiurkščiai pažeidė darbo drausmę. Priešingai, atsakovas pats klastojo dokumentus, siekdamas susidoroti su juo (M. G.) ir atleisti iš darbo. Atsakovas melagingai tvirtina, kad jis (ieškovas) atsisakė susipažinti su 2014 m. kovo 3 d. pakartotiniu nurodymu pasiaiškinti Nr. 11-03, nes toks nurodymas, kurio Nr. 11-03, apskritai nebuvo pateiktas. Jo (ieškovo) teismui pateiktame 2014 m. kovo 3 d. nurodyme nėra jokio numerio. Būtent su šiuo dokumentu buvo supažindintas ir tai patvirtino savo parašu bei užfiksavo pateikimo laiką. Atsakovas teismui pateikė identiško turinio nurodymą, tačiau atspausdinęs naujai, jam suteikdamas numerį 11-03 ir tvirtindamas, kad ieškovas atsisakė su šiuo dokumentu susipažinti. UAB „Serpantino“ paslaugos vadovo pasirašytame 2014-03-04 tarnybiniame pranešime deklaratyviai nurodoma, jog E. Ž. sutikimas dėl prekių/paslaugų įsigijimo negalėjo būti teikiamas, nes tai nesuderinama nei su vidinių, nei su išorinių norminių aktų reikalavimais, tačiau visiškai nenurodė su kokiais aktais, nors teikia tarnybinį pranešimą. Tame pačiame tarnybiniame pranešime, E. Ž. teigia, kad jis (M. G.) viršijo įgaliojimus ir pažeidė pareiginių nuostatų 12, 14.1, 14.2, 16 bei 24.4 punktus, bet nepateikė jokių įrodymų dėl įgaliojimų suteikimo, todėl negalima konstatuoti, kad ieškovas šiuos įgaliojimus viršijo. Atsakovo teiginiai apie pasiaiškinimų sukeitimą ir teiginiai apie nepateiktus apskaitos dokumentus, t.y., PVM sąskaitas - faktūras, yra visiškai nepagrįsti. Tai įrodo pateiktas garso įrašas Nr. 1, kuriame atsakovo vadovas E. Ž. nurodo R. S. surašyti raštą, jog šis matė ieškovą sukeičiant pasiaiškinimus. R. S. to matyti negalėjo, nes tokio veiksmo apskritai nebuvo, be to, direktoriaus darbo vietas atriboja nepermatoma pertvara. R. S. 2014-02-26 tokį pranešimą surašė įtakotas direktoriaus ir jame dalinasi tik niekuo nepagrįstais įtarimais. Atsakovas akcentuoja, jog jis (M. G.) nepateikė PVM sąskaitų - faktūrų, kurių pagrindu buvo įsigytos padangos bei suremontuota automobilio signalizacija, ir kad jų kopijas atsakovas gavo tik pats kreipęsis į minimas įmones. Tačiau atsakovas prekių/paslaugų tiekėjų patvirtintų minėtų dokumentų kopijų nepateikė ieškovui nei 2014-03-03 teikiant pakartotinį nurodymą pasiaiškinti, nei teikiant atsiliepimą į pareikštą ieškinį, nei iki teismo posėdžio. Visais atvejais buvo pridedamos jo (M. G.) pasirašytos ir spaudais pažymėtos sąskaitos. Kad toks atsakovo tvirtinimas yra melagingas, patvirtina ir 2014 m. vasario 25 d. aktas, kurį surašė nežinia kokiu pagrindu sudaryta komisija. Jame aiškiai detalizuojamas įsigytų prekių (paslaugų) turinys, ko komisijos nariai negalėtų žinoti, neturėdami minėtų apskaitos dokumentų, tuo tarpu atsakovo vadovas E. Ž. 2014-03-04 tarnybiniame pranešime nurodo, jog dėl dokumentų kopijų gavimo į prekių (paslaugų) tiekėjus kreipėsi tik kovo 3 dieną. Elektroniniai laiškai gauti tik vasario 26 bei 27 dienomis, o komisija dokumentus turėjo ir aktą surašė vasario 25 dieną. Tai patvirtina, kad atsakovas nuo pat pradžių disponavo minėtomis PVM sąskaitomis - faktūromis, kad jis (M. G.) neturėjo jokio pagrindo jų slėpti, kaip ir apskritai atlikti jokių neteisėtų veiksmų. Įsigyti prekes (paslaugas) neinformavus vadovo bei negavus jo sutikimo ir atlikti šioms bendrovėms mokėjimus, kuriuos atsakovo vadovas netrukus pastebės ir tokiu būdu rizikuoti darbo vieta, būtų absoliučiai neprotinga ir nelogiška. Atsakovas nuolat painiojasi ir nurodymas tariamo drausmės pažeidimo nustatymo aplinkybes. 2014 m. kovo 4 d. įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo 1 dalyje nurodo, kad drausmės pažeidimą nustatė vasario 24 dieną, tačiau paties E. Ž. pasirašytame kovo 4 dienos tarnybiniame pranešime jau nurodoma, kad drausmės pažeidimą nustatė vasario 25 dieną. Atsakovas neįrodė, kokių pareigų jis (M. G.) neatliko ar atliko netinkamai. Be to, atsakovas neturėjo jokio pagrindo išskaityti 1556 Lt, nes nėra DK 246 str. numatytų sąlygų visumos. Išskaita atlikta ne tik neteisėtai, bet ir iš kompensacinio pobūdžio išmokos, t.y. kompensacijos už nepanaudotas atostogas, ką draudžia DK 226 str. Atsakovo pateiktos 2014-04-30 pažymos turinys visiškai neatitinka tikrovės ir prieštarauja ne tik paties atsakovo anksčiau pateiktoms 2014-04-10 pažymoms, bet ir jam (M. G.) išduotam atsiskaitymo lapeliui. Atsakovo pateiktų 2014-03-04 mokėjimų nurodymų Nr. 69 bei 70 išmokų sumos nesutampa su 2014-04-30 pažymoje nurodytomis, jos tapačios nurodytoms 2014-04-10 pažymose. Dėl ženkliai padidėjusios emocinės įtampos, sutrikus sveikatos būklei, atsakovui nepagrįstai kaltinant neteisėtais veiksmais, teko kreiptis į medikus, nors širdies ligų ir nusiskundimų iki tol neturėjo, todėl reikalavimas dėl 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas neįrodė, kas jis (M. G.) savo pareigas vykdė nerūpestingai, neįrodė, kokių pareigų jis neatliko. Jo veiksmuose nėra materialinės atsakomybės sąlygų įtvirtintų DK 245 str., todėl išskaita iš kompensacinio pobūdžio išmokų neteisėtai padaryta ir šiuo pagrindu. Dvylika metų sąžiningai dirbo atsakovo įmonėje, todėl gavęs žodinį leidimą, minėtas prekes ir paslaugas įsigijo teisėtai kaip skatinimo priemones.