Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-01-19 · Civilinė byla Nr. 2S-42-368/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-19
Bylos Nr.
2S-42-368/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Pareiškėjas
R. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-42-368/2016Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04470-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4; 3.5.1.13 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5682-902/2015, kuria buvo išduotas vykdomasis raštas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos Panevėžio kredito unijos prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį.

Pareiškėja nurodė, kad kita taikos sutarties šalis – R. D. – laiku neįvykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi prašymą tenkino. Išdavė pareiškėjai Panevėžio kredito unijai vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-5442-940-2014 pagal teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta Panevėžio kredito unijos ir R. D. taikos sutartis.

Teismas nurodė, kad R. D. tinkamai nevykdė taikos sutarties sąlygų ir nenurodė objektyvių taikos sutarties nevykdymo priežasčių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį, apeliantė (pareiškėja) R. D. prašo teismo nutartį panaikinti ir sustabdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties vykdymą iki ieškinio dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir (arba) prašymo dėl proceso atnaujinimo teismui pateikimo ir (arba) išnagrinėjimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalių taikos sutartis buvo sudaryta ir patvirtinta pažeidžiant materialinės teisės normas.

Teismas privalėjo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą ir išaiškinti teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo.

Teismas netinkamai informavo apeliantę apie posėdžio datą ir laiką.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (pareiškėjos) R. D. atskirasis skundas netenkintinas.

Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 str. 3 d.).

Iš šalių sudarytos ir įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų matyti, kad šalys susitarė, jog apeliantė šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais įvykdys savo piniginę prievolę Panevėžio kredito unijai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad taikos sutartyje nustatytais terminais apeliantė savo prievolių pagal taikos sutartį neįvykdė.

Teismo vertinimu, savo galimybes vykdyti taikos sutartimi prisiimamas prievoles nustatytais terminais ir tvarka apeliantė turėjo įvertinti prieš pasirašydama sutartį. Sutartyje nurodyta, kad šalys, pasirašydamos taikos sutartį, išreiškia savo tikrąją valią. Akivaizdu, kad vėlesni apeliantės veiksmai – taikos sutarties sąlygų nevykdymas – neatitinka bendrųjų sąžiningumo reikalavimų.

Teismas pažymi, kad apeliantė visiškai nesuformulavo argumentų ir nepagrindė savo skundo teiginių, kad šalių taikos sutartis buvo sudaryta ir patvirtinta pažeidžiant materialinės teisės normas, todėl šie teiginiai laikytini deklaratyviais ir atmestini.

Priešingai, nei skunde teigia apeliantė, ji buvo tinkamai (pasirašytinai) informuota apie teismo posėdžio datą ir laiką, o jai nustatytu laiku neatvykus į bylos nagrinėjimą, teismas bylą išnagrinėjo ir nutarė atidėti nutarties priėmimą ir paskelbimą vienai dienai, ir tai neprieštarauja procesinėms teisės normoms (CPK 290 str. 2 d.).

Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliantė nėra pareiškusi teismui (-ams) jokių ieškinių dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir (arba) prašymo dėl proceso atnaujinimo, todėl nėra pagrindo stabdyti proceso. Be to, prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo (CPK 372 str. 1 d.).

Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos Panevėžio kredito unijos prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą. Taigi atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius