Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-11 · Civilinė byla Nr. e2S-543-258/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-11
Bylos Nr.
e2S-543-258/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32516-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Ieškovas
G. K.
Atsakovas
M. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-543-258/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32516-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties ir 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui M. M. dėl kompensacijos iš bendraskolio už įvykdytą solidarią prievolę priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė G. K. kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo M. M. priteisti 16 104,34 Eur skolos, 5 000,00 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 1473/5473 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Molėtų r. sav., taip pat atsakovo kitą kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ieškinio reikalavimo apimtyje – 21 104,34 Eur.

3. Nurodė, kad atsakovas jau pardavė jam priklausantį turtą, nesuvaržytą trečiųjų asmenų turtinėmis teisėmis – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl kilo reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas perleis ir prašomą areštuoti turtą.

4. Pakartotiniame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė nurodė, kad vykdant išieškojimą atsakovas geranoriškai vengė sumokėti kreditoriui iš jo ir ieškovės solidariai priteistas sumas, teikė ieškovei siūlymus, pagal kuriuos sumokėtų mažesnę sumą. Todėl, ieškovės teigimu, atsakovas ir toliau vengs įvykdyti solidariąją prievolę ir teismo sprendimą arba iš esmės apsunkins jo vykdymą, slėps savo turtą ir pajamas. Be kita ko, vykdant išieškojimą tik iš ieškovės turto, atsakovas perleido jam priklausiusį žemės sklypą, tačiau vis vien savo skolos dalies kreditoriui negrąžino. Ieškovės nuomone, gavęs ieškinį ir teismo nutartį, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas perleis likusį turimą nekilnojamąjį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 3 d. ir 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimis atmetė ieškovės G. K. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

6. Teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartyje nurodė, kad ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė aplinkybių, kurios suponuotų, kad egzistuoja reali grėsmė galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas perleis jam nuosavybės teisė priklausantį turtą, savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, faktinė aplinkybė, kad atsakovas perleido jam priklausiusį žemės sklypą, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis neabejotinai ketina parduoti likusį turtą. Juo labiau, ieškovė nepateikė teismui duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, iš kurių būtų galima preliminariai spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra sudėtinga, dėl ko galimai palankaus ieškovei sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar taptų neįmanomas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

7. Teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje nurodė, kad pakartotinis ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais, dėl kurių teismas jau yra pasisakęs 2020-12-03 priimtoje nutartyje, atmesdamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teikdama teismui pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios suponuotų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą šiuo metu. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta hipotetinio pobūdžio tikimybė, kad gavęs ieškinį ir nutartį, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas perleis likusį turimą nekilnojamąjį turtą, nesant tokią grėsmę pagrindžiančių duomenų, savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-03 ir 2012-12-09 nutartis ir išspręsti klausimą iš esmės – areštuoti atsakovui M. M. nuosavybės teise priklausančias 1493/5473 dalis 0,5473 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Molėtų r. sav., taip pat kitą skolininko kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ieškinio reikalavimo apimtimi – 21 104,34 Eur. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

8.1. Ieškovės ir atsakovo solidari pareiga atlyginti žalą išieškotojui UAB „Baltijos langų technika“ kilo iš nuosprendžio baudžiamojoje byloje. Per septynis išieškojimo iš ieškovės G. K. buvo išieškotas visas jos turimas nekilnojamasis turtas, kuriame ji galėtų gyventi su šeima – 3 kambarių butas ir 0,0561 ha ploto žemės sklypas su sodo pastatu, pirtimi, esančius Trakų r. sav.. Ieškovė civilinę bylą Nr. e2-38525-1050/2020 inicijavo neturėdama savo asmeninio būsto, neturėdama, kur gyventi ar prisiglausti. Ieškovė atsidūrė nelygiavertėje turtinėje padėtyje, į kurią ją atvedė neteisėti atsakovo veiksmai – M. M. nuosekliai, per daugiau kaip septynių metų laikotarpį aktyviai vykdytas vengimas bendrai atlyginti solidariai padarytą žalą išieškotojui. Per tą laiką ieškovė prarado savo būstą, padengė 16 104,33 Eur dalį savo nekilnojamaisiais daiktais už solidarų bendraskolį M. M., kuris turėjo galimybę pats sumokėti jam tenkančią skolos dalį.

8.2. Kai tik antstolis V.Mitkus panaikino turto areštą, atsakovas M. M. iš karto pardavė jam nuosavybės teise priklausantį likvidų turtą - 0,1515 ha ploto žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nesuvaržytą jokia bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tuo tarpu antstolis V.Mitkus per ilgiau kaip septynis metus nesugebėjo šio žemės sklypo parduoti priverstinio išieškojimo tvarka.

8.3. Teismas nutartyje motyvavo, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, iš kurių būtų galima preliminariai spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra sudėtinga, dėl ko galimai palankaus ieškovei sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar taptų neįmanomas. Tačiau ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu pateikė teismui duomenis apie atsakovo nekilnojamuosius daiktus, apie atsakovo M. M. galimybes sumokėti stambias pinigus sumas išieškotojui UAB „Baltijos langų technika“. Teismas šių įrodymų nevertino apskritai.

8.4. Pakartotiniame prašyme ieškovė nurodė chronologine tvarka atsakovo (skolininko) M. M. veiksmus, kuriais jis vengė lygiomis dalimis įvykdyti savo solidarią prievolę išieškotojo UAB „Baltijos langų technika“ atžvilgiu per ilgiau kaip septynerius metus. Tačiau teismas antrą kartą 2020-12-09 atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nevertino naujai išdėstytų ieškovės motyvų, aiškinančių ir pagrindžiančių, kuo pasireiškė atsakovo M. M. ilgalaikis nesąžiningumas, ilgalaikis siekimas išvengti solidarios prievolės įvykdymo, apgalvotas ir metodinis veikimas prieš ieškovės teisėtus turtinius interesus, prieš jos teisėtą norą išsaugoti savo būstą.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas prašo apeliacinį procesą dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-03 nutarties nutraukti; ieškovės G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-09 nutarties atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-09 nutartį paliekant nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo tokius argumentus:

Šalies argumentai

9.1. Ieškovė atskiruoju skundu ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-03 nutartį, kuria buvo atmestas jos pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip matyti iš pačios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-03 nutarties, ji 2020-12-03 buvo priimta rašytinio proceso tvarka, dėl ko laikytina, kad ji ieškovei (jos atstovui) buvo įteikta 2020-12-04. Kaip nurodyta ir pačioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-03 nutartyje, ši nutartis atskiruoju skundu galėjo būti skundžiama per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos, t.y. atskirąjį skundą pateikiant ne vėliau kaip iki 2020-12-11 imtinai. Tuo tarpu ieškovė atskirąjį skundą dėl šios nutarties pateikė tik 2020-12-14, t.y. praleidusi CPK 335 str. 1 d. nustatytą bei pačioje 2020-12-03 nutartyje nurodytą jos apskundimo terminą. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas šioje dalyje yra negalimas bei apeliacinis procesas dalyje dėl šios nutarties turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).

9.2. Ieškovė savo pakartotiniame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė jokių papildomų aplinkybių ar argumentų, kurie nebuvo nurodyti jos pirminiame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kurių nebūtų įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas 2020-12-03 nutartį. Jokių naujų (papildomų) aplinkybių, argumentų ar įrodymų, kurie nebūtų buvę įvertinti pirmosios instancijos teismo, ieškovė nenurodė ir savo atskirajame skunde, nors pirmosios instancijos teismas 2020-12-09 nutartyje aiškiai nurodė, kad ieškovės nurodyta hipotetinio pobūdžio tikimybė, kad atsakovas perleis savo turimą nekilnojamąjį turtą, nesant jokių tokią grėsmę pagrindžiančių įrodymų, negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9.3. Atsakovas niekuomet nevengė solidarios prievolės kreditoriui UAB „Baltijos langų technika“ vykdymo ir tai yra aiškiai matyti vien jau iš pačios ieškovės kartu su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu pateiktų duomenų – įvairių ieškovės ir atsakovo susitarimų projektų, rengtų ir siųstų 2014-2020 metais. Kaip matyti iš pačios ieškovės į bylą pateiktų duomenų, paskutinis susitarimo projektas buvo atsakovo ieškovei el. paštu išsiųstas 2020-02-04 ir 2020-02-04 el. laiške atsakovas pats siūlė ieškovei pasirašyti 2020-02-04 susitarimą bei iš karto po šio susitarimo pasirašymo pervesti kreditoriui UAB „Baltijos langų technika“ dar 3 000 Eur. Tuo pačiu tai parodo, kad atsakovas nesislapstė nei nuo ieškovės, nei nuo kreditoriaus UAB „Baltijos langų technika“, nei nuo išieškojimą vykdančio antstolio.

9.4. Ieškovei turėtų būti žinoma, kad antstolis išieškojimą iš jos turto vykdė dėl to, jog tokia buvo kreditoriaus (išieškotojo) UAB „Baltijos langų technika“, o ne atsakovo, antstolio ar dar kieno nors kito valia. Taigi bet kokias pretenzijas ir nuoskaudas dėl išieškojimo iš jos turto ieškovė gali reikšti nebent kreditoriui (išieškotojui), o ne atsakovui. Nepaisant tokios kreditoriaus (išieškotojo) valios, atsakovas 2019 metų viduryje savo iniciatyva šiam kreditoriui sumokėjo 12 000 Eur iš solidariai priteistų 56 282,89 Eur (ką savo ieškinyje yra nurodžiusi ir pati ieškovė). Vien jau šis faktas akivaizdžiai paneigia ieškovės teiginius apie tariamą atsakovo nesąžiningumą bei tariamą siekį išvengti solidarios prievolės vykdymo.

9.5. Ieškovė yra pati pateikusi į bylą duomenis apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą, kuris yra daugiau nei pakankamas, kad būtų galima įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą šioje byloje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog tik daliai atsakovo turimo nekilnojamojo turto yra nustatyta hipoteka kreditoriaus naudai. Ieškovė taip pat yra pateikusi į bylą įrodymus, kad atsakovas šiuo metu dirba dviejų įmonių – UAB „Truck Service Vilnius“ ir UAB „BM Baltic“ – vadovu. Atsakovas savo ruožtu pažymi ir papildo, kad jis UAB „Truck Service Vilnius“ vadovu nepertraukiamai dirba dar nuo 2005 metų, o UAB „BM Baltic“ vadovu – nepertraukiamai nuo 2012 metų ir visą šį laiką iš abiejų šių įmonių gaudavo ir iki šiol gauna darbo užmokestį. Šiame kontekste dar kartą pabrėžtina, kad iš šių atsakovo pajamų kaip ir viso kito atsakovo turto nebuvo išieškota tik dėl to, jog, kaip jau minėta aukščiau, pats kreditorius (išieškotojas) UAB „Baltijos langų technika“ savo pasirinktam antstoliui išreiškė valią, kad išieškojimas būtų vykdomas būtent iš ieškovės bei jos turto.

9.7. Ieškovės nurodomas 0,1515 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ne tik atsakovui, bet ir dar 2 asmenims, be kurių atitinkamos valios šis žemės sklypas apskritai nebūtų buvęs parduotas. Taigi šis vienintelis atsakovo kartu su kitais bendraturčiais sudarytas sandoris niekaip objektyviai nepatvirtina atsakovo nesąžiningumo bei nesudaro pagrindo taikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

10. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių, kuriomis atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12. Atsakovas savo atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-03 nutarties nutraukti, nes pasak atsakovo, atskirasis skundas paduotas praleidus CPK 335 str. 1 d. nustatytą bei pačioje 2020-12-03 nutartyje nurodytą jos apskundimo terminą. Su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, kad ieškovės atskirojo skundo dėl 2020-12-30 nutarties priėmimo klausimas buvo išspręstas neskundžiama pirmosios instancijos teismo rezoliucija. Pirmosios instancijos teismui išsprendus atskirojo skundo priėmimo klausimą, jis apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina tiek 2020-12-03, tiek ir 2020-12-09 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą.

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

14. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktiką teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1386-180/2018). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-278-330/2019).

15. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 16 104,34 Eur skolos, 5 000,00 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Ieškinys pareikštas dėl kompensacijos iš bendraskolio už įvykdytą solidarią prievolę priteisimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustatytas ieškinio formos ir turinio neatitikimas įstatymo keliamiems reikalavimams, taip pat nenustatyta, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą. Ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai.

16. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymui vien tikėtino ieškinio pagrįstumo nepakanka, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Ieškovė atsakovo nesąžiningumo nepagrindė.

17. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Todėl pirmosios instancijos teismas kiekvienu atveju privalo vertinti įrodinėjamas aplinkybes, susijusias su asmenų, kurių atžvilgiu norima taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesąžiningumu ir dėl šių aplinkybių pasisakyti.

18. Ieškovė atsakovo nesąžiningumą įrodinėjo tuo, kad jis perleido žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl kilo reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas perleis ir prašomą areštuoti turtą. Teismas su tokiu ieškovės argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad vien turto perleidimo faktas nesudaro pagrindo padaryti išvadai, kad ieškovas siekia išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą pardavė 2020-06-04 Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 3255. Ieškinys ieškovės pateiktas tik 2020-11-06. Nors atsakovui galėjo būti žinoma apie tai, kad ieškovė gali pareikšti atsakovui ieškinį dėl skolos kaip iš bendraskolio už solidarią prievolę priteisimo, tačiau atsakovo turto perleidimo fakto negalima laikyti kaip siekio išvengti palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo. Be to, pačios ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas turi ir daugiau turto, kurio bendra vertė viršija ieškinio sumą. Taigi, nebuvo realizuotas vienintelis jo turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą ir dėl to nėra pagrindo atsakovą laikyti nesąžiningu. Tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas vengtų vykdyti bendrą jo su ieškovę prievolę. Priešingai, byloje nustatyta, kad atsakovas 2019 metų viduryje savo iniciatyva kreditoriui sumokėjo 12 000 Eur iš solidariai priteistų 56 282,89 Eur.

19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio neįrodo ir ieškovės prašymuose akcentuojama aplinkybė, kad per septynis išieškojimo metus iš ieškovės G. K. buvo išieškotas visas jos turimas nekilnojamasis turtas, o iš atsakovo tik 12 000 Eur. Vykdymo veiksmai atlikti vykdomojoje byloje, t. y. kiek iš kokio skolininko antstolis išieškojo turto, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių instituto pobūdžio. CK 6.6 str. 4 d. nuostata suteikia teisę kreditoriui, esant solidariajai prievolei, savo nuožiūra pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą bei nuspręsti, iš kokių asmenų ir kokia apimtimi reikalauti įvykdyti prievolę. Šiuo atveju sutiktina su atsakovu, kad antstolis išieškojimą iš ieškovės turto vykdė, nes tokia buvo kreditoriaus (išieškotojo) UAB „Baltijos langų technika“ valia vykdymo procese.

20. Aplinkybė, kad atsakovas nepadengė ieškovės sumokėtos dalies ar atsakovas siūlė ieškovei sudaryti susitarimą dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kuris ieškovės netenkino taip pat neįrodo atsakovo nesąžiningumo, o patvirtina tik tai, kad tarp šalių yra ginčas dėl šios prievolės įvykdymo apimties. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės argumentai, susiję su atsakovo nebendradarbiavimu ir vengimu vykdyti prievolę geruoju, yra susiję su ginčo dalyku, o ne su atsakovo nesąžiningais ketinimais išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad atsakovo veiksmų teisėtumas, sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką ir todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali būti vertinamos kaip jau įrodytos ar pagrindžiančios atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1250-196/2017).

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė savo prašymuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrindė CPK 144 straipsnyje nustatytos būtinosios sąlygos, jog, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, realumo.

22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teisingai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus ir pagrindus, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį bei jų teisinį ryšį su ieškinyje iškeltais reikalavimais. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys paliekamos nepakeistos. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. ir 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis palikti nepakeistas.

Teisėja Rita Kisielienė