- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-01
- Bylos Nr.
- 2-3622-1084/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06431-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Jasinskaitė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- R. D.
- Advokatai
- Skaidrė Varapnickaitė, Skaidrė Varapnickaiteiiš
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, – A. B. ir nepilnamečiui N. D., atstovaujamam įstatyminės atstovės R. D.,
išvadą byloje duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. patikslintą ieškinį atsakovei R. D. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B., N. D., atstovaujamas įstatyminės atstovės R. D., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai
Ieškovė G. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama atidalinti atsakovei R. D. nuosavybės teise priklausančias 3/16 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu 5,83 kv. m, pažymėtu (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant ieškovei nuosavybės teisę į šias 3/16 buto dalis ir priteisti šią buto dalį ieškovei natūra už atsakovės R. D. susidariusią 11 332,54 Eur skolą už buto komunalinius mokesčius, sumokėtus ieškovės už atsakovę; iškeldinti atsakovę R. D. su nepilnamečiais vaikais – P. D. ir N. D. bei visa manta iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto dalies, esančios (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 3–6).
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškovės patikslintas ieškinys atmestas, valstybei iš ieškovės priteista 38,21 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų (3 t., b. l. 32–42).
Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovės G. B. apeliacinį skundą, panaikino Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės G. B. reikalavimas dėl 11 332,54 Eur nuostolių atlyginimo ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, ir perdavė šioje dalyje bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, likusią sprendimo dalį paliekant nepakeistą (3 t., b. l. 97–103).
Ieškovė Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams teikė patikslintus ieškinius, kurių paskutiniu, 2019 m. birželio 3 d. patikslintu ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovės R. D. 8 778,73 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (4 t., b. l. 2–4, 76–78, 124–126).
Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog 2016 m. balandžio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovei G. B. asmeninės nuosavybės teise buvo priteistos 5/8 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei R. D. ir trečiajam asmeniui A. B. po 3/16 dalis šio buto. Taigi ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo yra gyvenamųjų patalpų bendraturčiai. Atsakovė naudojasi vienu kambariu, kuriame gyvena su dviem nepilnamečiais vaikais (iki 2015 m. rugsėjo 1 d. su atsakove gyveno trys vaikai). Kadangi atsakovė kambarį užrakina, ieškovė negali naudotis jai priklausančia kambario dalimi. Atsakovės dalis bute sudaro 9,15 kv. m, tačiau ji naudojasi kambariu, kurio plotas yra 16,75 kv. m, bei bendrojo naudojimo patalpomis. Iš viso atsakovė naudojasi 0,59 dalimis buto (2/3 dalimis). Atsakovė su vaikais gyvendama bute ir naudodamasi elektra, dujomis, vandeniu ir šildymu, už paslaugas, jas teikiančioms įmonėms, nemoka. Ieškovė moka buto mokesčius, todėl atsakovė jai yra skolinga: 862,60 Eur už dujas, 2 016,84 Eur už elektrą, 1 443,16 Eur už vandenį, 3 494,79 Eur už šildymą, 961,34 Eur už mokesčius bendrijai. Iš viso atsakovė ieškovei yra skolinga 8 778,73 Eur (neskaičiuojant mokesčių, remonto išlaidų ir pan.). AB „Kauno energija“ yra pateikusi duomenis, jog 2017 m. balandžio mėnesį atsakovė buvo skolinga paslaugas teikiančiai įmonei 379,97 Eur.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė G. B., atsakovė R. D. ir trečiasis asmuo A. B. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovei priklauso 5/8 dalys buto, atsakovei priklauso 3/16 buto dalys ir trečiajam asmeniui A. B. priklauso 3/16 dalys. 3/16 buto dalys sudaro apie devynis kvadratinius metrus. Bute yra du kambariai. Atsakovė naudojasi didesniu kambariu nei jai priklauso, kurio plotas yra 16,75 kv. m. Ieškovė naudojasi kambariu, kurio plotas 11,69 kv. m. Trečiasis asmuo bute negyvena. Ieškovė nurodė, jog trečiasis asmuo A. B. faktiškai minėtame bute gyveno nuo 1982 metų iki 2007 metų. Nuo 2005 metų gegužės mėnesio bute gyveno visa dukros šeima – dukra, jos sutuoktinis ir trys vaikai, tačiau atsakovės sutuoktinis ginčo bute negyvena nuo 2004 metų. Iki 2015 metų rugsėjo mėnesio bute gyveno penki asmenys (ieškovė, atsakovė ir trys jos vaikai). Nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio iki dabar bute gyvena keturi asmenys (ieškovė, atsakovė ir du jos vaikai). Gyvenamasis buto plotas sudaro 28,44 kv. m, taigi atsakovė naudojasi 0,59 dalimi buto gyvenamojo ploto, ieškovei lieka 0,41 gyvenamojo ploto dalis. Ieškovės atstovė pažymėjo, jog jei atsakovė naudojasi didesniu kambariu, tai reiškia, jog ji naudojasi ir didesne bendrųjų patalpų dalimi, kadangi jos kambaryje gyvena daugiau asmenų. Ieškovė ir jos atstovė nurodė, jog vieni skaičiavimai (kai mokėtini mokesčiai nepriklauso nuo suvartojamo kiekio) yra atlikti pagal tai, kokia buto dalimi faktiškai naudojosi atsakovė su savo nepilnamečiais vaikais, kiti skaičiavimai – pagal tai, koks tuo metu buvo buto gyventojų skaičius (mokesčiai, kurie priklauso nuo suvartoto kiekio). Mokesčiai už elektros energiją buvo paskaičiuoti pagal tuo metu bute gyvenusių asmenų skaičių. Mokesčiai už suvartotas gamtines dujas buvo paskaičiuoti pagal tuo metu bute gyvenusių asmenų skaičių, abonentinis mokestis paskaičiuotas proporcingai pagal faktiškai naudojamą buto dalį. Mokesčiai AB „Kauno energija“ skaičiuojami nuo 2007 m. kovo mėnesio iki 2014 m. gegužės mėnesio. 2016 m. ieškovė kreipėsi į AB „Kauno energija“ dėl sąskaitų išskyrimo ir nuo tada ieškovei ir atsakovei yra siunčiamos atskiros AB „Kauno energija“ sąskaitos. Už šildymą mokesčiai buvo paskaičiuoti proporcingai pagal faktiškai naudojamą buto dalį, už energiją vandens pašildymui, – pagal gyventojų skaičių, karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokestis pagal faktiškai naudojamo buto plotą. Mokesčiai bendrijai buvo skaičiuojami pagal faktiškai naudojamą buto dalį, išskyrus mokestį už šaltą vandenį laikotarpiu nuo 2007 m. kovo mėnesio iki 2010 m. sausio mėnesio, kuris buvo apskaičiuotas pagal buto gyventojų skaičių. Nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio mokesčiai už šaltą vandenį buvo pradėti skaičiuoti UAB „Kauno vandenys“, iki tol buvo skaičiuoti bendrijos. Sunaudoto vandens kiekis ir nuotekos buvo skaičiuojamos pagal gyventojų skaičių. Pardavimo mokestis skaičiuojamas pagal faktiškai naudojamo buto plotą. Iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. pateiktos UAB „Kauno vandenys“ sąskaitos yra bendros sąskaitos visiems buto bendraturčiams, nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. trečiasis asmuo A. B. sudarė sutartį su UAB „Kauno vandenys“ ir jam sąskaitos buvo siunčiamos atskirai, jis turi savo atskirą mokėtojo kodą. Ieškovė visada mokėjo visus mokesčius už butą, kartais padėdavo jos sūnus, trečiasis asmuo A. B.. Atsakovė buvo paprašyta prisidėti prie buto išlaikymo, tačiau ji geranoriškai mokėti mokesčius atsisako. Šiuo metu bute gyvena ir du atsakovės vaikai – pilnametė mergaitė ir vienas nepilnametis vaikas. Ieškovės atstovė pažymėjo, jog laikotarpis, kurio metu bute faktiškai gyveno ir trečiasis asmuo A. B., nepatenka į laikotarpį, už kurį prašoma priteisti skolą iš atsakovės, dėl to jis nėra įtraukiamas į besinaudojusių paslaugomis asmenų skaičių. Nurodė, jog mokesčių, kuriuos privalo mokėti bendraturčiai, trečiasis asmuo neturi mokėti, kadangi mokesčius turėtų mokėti tik faktiškai turtu besinaudojantys asmenys.
II. Atsikirtimai į ieškinį
Atsakovė R. D. per teismo nustatytus terminus atsiliepimų į patikslintus ieškinius nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, per darbovietę.
Trečiasis asmuo A. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į 2019 m. birželio 3 d. patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį trečiajam asmeniui įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, šeimos nariui. Tačiau byloje buvo pateiktas trečiojo asmens atsiliepimas į 2019 m. kovo 5 d. patikslintą ieškinį, kuriame trečiasis asmuo A. B. nurodė su patikslintu ieškiniu sutinkantis, prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad ieškovė visada rūpinosi, prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė su savo vaikais gyvena viename kambaryje, tačiau, trečiojo asmens žiniomis, mokesčių už butą nemoka, nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui neleidžia naudotis kambariu, kuriuo naudojasi, todėl mano, kad atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis (4 t., b. l. 92–93).
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys pozicijos dėl pateiktų patikslintų ieškinio reikalavimų nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Faktinės bylos aplinkybės
Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei G. B. priklauso 5/8 dalys buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovei R. D. ir trečiajam asmeniui A. B. priklauso po 3/16 dalis minėto buto su rūsiu. R. D. ir A. D. nuosavybės teises į butą įgijo priėmę palikimą po savo tėvo A. J. B. mirties, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustačius juridinę reikšmę turinčius faktus, kad R. D. ir A. B. priėmė palikimą po savo tėvo A. J. B. mirties 2002 m. spalio 13 d. pradėdami faktiškai valdyti jo turtą (2 t., b. l. 102–106).
Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 48,83 kv. m, gyvenamasis plotas sudaro 28,44 kv. m (1 t., b. l. 28–29; 2 t., b. l. 178). Iš buto (patalpos) kadastro duomenų matyti, jog bute yra du kambariai, kurie yra 16,75 kv. m ploto ir 11,69 kv. m ploto, virtuvė – 8,99 kv.m ploto, koridorius – 7,90 kv.m, vonia – 2,54 kv.m, WC patalpos – 0,96 kv. m ploto (2 t., b. l. 177, 206–208). Ieškovė nurodė, jog naudojasi mažesniuoju kambariu, o 16,75 kv. m dydžio kambaryje gyvena atsakovė su savo vaikais. Duomenų, kad būtų nustatyta naudojimosi butu tvarka tarp bendraturčių, nėra. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovė ir jos atstovė, ieškovė nėra kreipusis į teismą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo. Iš 2017 m balandžio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą yra deklaravę šeši asmenys – G. B., A. B., R. D. ir jos vaikai – N. D., P. D. ir E. D. (1 t., b. l. 75).
Iš pateiktų akcinės bendrovės „Kauno energija“ mokesčių paskaičiavimo pažymų Nr. 1 ir Nr. 2 matyti, jog laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. už objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), suteiktas šildymo ir energijos vandens pašildymui paslaugas buvo sumokėta 15 034,26 Lt (4 354,22 Eur), iš jų 8 560,65 Lt (2 479,33 (2479,34 Eur) už šildymą, 6 423,20 Lt (1 860,29 Eur) už energiją vandens pašildymui ir 50,41 Lt (14,60 Eur) skaitiklio aptarnavimo mokestis (4 t., b. l. 6–42).
Iš pateiktos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“ pažymos apie atsiskaitymus už gamtines dujas, taip pat pažymos apie abonentą, matyti, jog laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. už objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartotas gamtines dujas sumokėta 1 035,97 Eur už gamtines dujas ir 71,35 Eur abonentinio mokesčio. Iš jų 878,65 Eur už suvartotas dujas ir 60,71 Eur abonentinio mokesčio sumokėta iki 2015 m. rugsėjo 1 d. ir 157,31 Eur už suvartotas gamtines dujas bei 10,64 Eur abonentinio mokesčio po 2015 m. rugsėjo 1 d. (4 t., b. l. 43–52, 5 t., b. l. 61–75).
Iš pateiktos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“ priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos nuo 2010 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. ir atsiskaitymo knygelių (originalai pateikti byloje) matyti, jog už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. sumokėta 2 547,25 Eur (4 t., b. l. 53–54, 5 t., 58–59). Iš jų 2 128,05 Eur sumokėti iki 2015 m. rugsėjo 1 d., o 419,20 Eur sumokėti po 2015 m. rugsėjo 1 d.
Iš pateiktų mokesčių bendrijai ataskaitų matyti, jog laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. sumokėta 1 120,12 Eur, kuriuos sudaro: 100,47 Eur kaupiamosios lėšos, 562,85 Eur mokesčiai už šaltą vandenį, 23,69 Eur už elektros energiją, 153,34 Eur už atliekų tvarkymą, 88,62 Eur atlyginimas bendrijai, 14,90 Eur taupomajai kasai, 3,21 Eur kitos išlaidos, 54,35 Eur teritorijos priežiūrai, 48,00 Eur stogo remontui. Iš byloje pateiktų butų savininkų bendrijos atsiskaitymo knygelių (originalai pateikti byloje) matyti, jog laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. bendrijai buvo sumokėta 1 156,94 Eur suma (5 t., b. l. 23–56).
Ieškovė byloje taip pat pateikė mokesčių apskaičiavimo lenteles, kuriose nurodyta:
1) ieškovė laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. sumokėjo 1 035,94 Eur už suvartotas gamtines dujas ir 71,35 Eur abonentinio mokesčio. Atsakovė iki 2015 m. rugsėjo 1 d. su trimis vaikais sunaudojo dujų už 696,44 Eur, nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d. atsakovė su dviem vaikais sunaudojo 124,06 Eur. Atsakovės mokėtina abonentinio mokesčio dalis paskaičiuota nuo atsakovės naudojamo buto dalies sudaro 42,10 Eur. Iš viso ieškovė už atsakovę sumokėjo 862,60 Eur už gamtines dujas ir abonentinį mokestį (5 t., b. l. 5–8);
2) ieškovė laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. sumokėjo 858,74 Eur už elektros energiją, o nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. 1 688,51 Eur (iš viso 2 547,25 Eur). Iki 2015 m. rugsėjo 1 d. atsakovė su trimis vaikais sunaudojo elektros energijos už 1 702,44 Eur. Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. atsakovė su dviem vaikais sunaudojo 314,40 Eur elektros energijos. Iš viso ieškovė už atsakovę sumokėjo 2 016,84 Eur mokesčių už elektros energiją (5 t., b. l. 9–12);
3) ieškovė laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. sumokėjo 2 122,96 Eur už suvartotą vandenį. Iki 2015 m. rugsėjo 1 d. atsakovė su trimis vaikais sunaudojo vandens (nuotekų) už 1 234,60 Eur. Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. atsakovė su dviem vaikais sunaudojo vandens (nuotekų) už 208,56 Eur. Iš viso ieškovė už atsakovę sumokėjo 1 443,16 Eur mokesčių už vandenį ir nuotekas (5 t., b. l. 13–15);
4) ieškovė laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. sumokėjo 5 182,99 Eur už šildymą ir energiją vandens pašildymui bei karšto vandens skaitiklio aptarnavimo mokestį. Atsakovės mokėtinos šildymo išlaidos sudaro 1 830,70 Eur. Atsakovė su trimis nepilnamečiais vaikais laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. sunaudojo energijos vandens pašildymui už 1 664,09 Eur. Iš viso ieškovė už atsakovę sumokėjo 3 494,79 Eur už šildymą ir energiją vandens pašildymui (5 t., b. l. 16–18);
5) ieškovė laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. sumokėjo 2 192,23 Eur mokesčių bendrijai. Atsakovė su trimis nepilnamečiais vaikais suvartojo šalto vandens už 450,28 Eur. Atsakovės mokėtina mokesčių dalis bendrijai (neįskaitant šalto vandens) laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. sudaro 961,34 Eur (5 t., b. l. 19–22).
Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (nuostolių), kaltę (išskyrus atvejus, kai įstatymuose numatyta kitaip). Nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinės atsakomybės taikymas, o kartu ir nuostolių atlyginimas, negalimas.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės nuostolius, kuriuos ieškovė turėjo sumokėdama komunalinius mokesčius, todėl būtina nustatyti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, kad būtų atlyginti, ieškovės teigimu, jos turėti nuostoliai.
Ieškovė G. B., reikšdama ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, atsakovės veiksmus nemokant komunalinių mokesčių, laiko pažeidžiančiais jos teises, kadangi, ieškovės teigimu, atsakovė naudojasi komunalinėmis paslaugomis, bendraturčiams priklausančio turto didesniąja dalimi, tačiau už suteiktas komunalines paslaugas nemoka, todėl ieškovė turėjo 8 778,73 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro atsakovės mokėtina mokesčių dalis.
Dėl ieškovės (ne)turėtų nuostolių mokant mokesčius priteisimo
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad šalys yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 48,83 kv. m, gyvenamas plotas sudaro 28,44 kv. m, bendraturčiai. Ieškovei priklauso 5/8 dalys buto, po 3/16 dalis (kiekvienam) nuosavybės teise priklauso atsakovei R. D. ir šioje byloje trečiajam asmeniui A. B.. Bute yra du kambariai, kurie yra 16,75 kv. m ploto ir 11,69 kv. m ploto. Ieškovė nurodė, jog atsakovė su savo nepilnamečiais vaikais gyvena didesniajame 16,75 kv. m ploto kambaryje, o ieškovė gyvena mažesniame 11,69 kv. m kambaryje. Kaip nurodė ieškovė, trečiasis buto bendraturtis A. B. bute negyvena nuo 2007 m. pavasario. Ieškovės teigimu, ji yra priversta mokėti komunalinius mokesčius viena, kadangi atsakovė prie buto išlaikymo visiškai neprisideda. Ieškovė nuolat mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, kadangi nemokant mokesčių, minėtų paslaugų tiekimas būtų nutrauktas, didėtų skolos.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat trečiojo asmens A. B. bylą nagrinėjant teisme duoti parodymai sudaro pagrindą labiau pagrįsta laikyti išvadą, jog būtent ieškovė visą ginčo laikotarpį mokėjo mokesčius už butui suteiktas komunalines paslaugas. Nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu trečiasis asmuo, o taip pat ir ieškovė nurodė, kad jis tam tikra dalimi prisideda prie buto išlaikymo, tačiau nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nenurodė, kad atsakovė kokia nors dalimi būtų prisidėjusi prie mokesčių mokėjimo per laikotarpį, už kurį prašoma priteisti ieškovės sumokėtas sumas. Pažymėtina, jog šią aplinkybę patvirtino ir apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog ieškovė įvykdė dukros, t. y. atsakovės prievoles, susijusias su bendro turto išlaikymu ar jos (atsakovės) asmeninių poreikių tenkinimu. Be to, teismas pažymi, kad nors atsakovei buvo pranešta apie nagrinėjamą bylą, jai įteikti procesiniai dokumentai, taip pat ir patikslinti ieškiniai dėl nuostolių atlyginimo, atsakovė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl pirmiau nurodytų prievolių įvykdymo, nepateikė, procese buvo pasyvi.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnį, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis).
CK nustatytos privalomosios (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir neprivalomosios (CK 4.83 straipsnio 4 dalis) sąnaudos turtui išlaikyti. Kaip jau minėta, pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Taigi bendraturtis privalo padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas. Bendrasavininkio pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę proporcingai jam priklausančiai daliai yra numatyta įstatymų (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 2, 3 dalys), o aplinkybė, kad tuo turtu savininkas nesinaudoja, neatleidžia bendraturčio nuo įstatymų numatytos turto išlaikymo pareigos.
Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas, visų pirma, teisiškai nepagrįstais laiko ieškovės ir jos atstovės argumentus, jog trečiasis buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtis A. B. neturi prisidėti prie bendro turto išlaikymo, kadangi jis šiame bute negyvena. Kaip jau buvo nurodyta, pareigą išlaikyti bendrą turtą turi visi bendraturčiai, nepriklausomai nuo to, naudojasi jie bendru turtu ar ne, todėl nesutiktina su argumentu, kad A. B. neturi prisidėti prie bendro turto išlaikymo. Tačiau pažymėtina, jog būtina išskirti ir tam tikras mokamų mokesčių grupes. Vieni už nekilnojamąjį turtą – butą mokami mokesčiai priklauso nuo faktinio naudojimosi tam tikromis paslaugomis, pavyzdžiui, mokesčiai už suvartotą elektros energiją, vandenį, dujas ir kt., yra apmokami priklausomai nuo suvartojamo kiekio, o kiti mokesčiai – mokesčiai už šildymą, abonentiniai mokesčiai, skaitiklių aptarnavimo ar vandens pardavimo mokesčiai ir mokesčiai už kitas komunalines paslaugas yra mokami nepriklausomai nuo to, ar patalpomis bendraturtis naudojasi ar ne. Taigi yra tam tikri privalomi mokėjimai, kurių mokėjimas nepriklauso nuo naudojimosi turtu. Atsižvelgiant į tai, bendraturtis A. B. proporcingai savo daliai turte taip pat turi prisidėti prie privalomų mokėjimų mokėjimo ir nekilnojamojo turto išlaikymo pareiga, vien tik dėl to, kad jis turtu nesinaudoja, neturi būti perkeliama kitiems bendraturčiams.
Žemesnės instancijos teismas
Antra, teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nepagrįsta laiko ir ieškovės nurodytą mokesčių apskaičiavimo tvarką, pagal kurią ieškovė iš atsakovės prašomas priteisti sumas už tas komunalines paslaugas ir mokesčius, kurie nepriklauso nuo suvartojimo ir yra privalomo pobūdžio, skaičiuoja priklausomai nuo atsakovės faktiškai naudojamos buto dalies. Ieškovės teigimu, kadangi atsakovė naudojasi didesniąja buto dalimi, ji turi mokėti ir didesnę dalį mokėtinų mokesčių. Teismas su tokia privalomų mokėti mokesčių apskaičiavimo tvarka neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, jog teismui nebuvo pateikta konkreti naudojimosi tam tikromis buto dalimis tvarka ar bendraturčių susitarimas dėl mokesčių už bendro naudojimo patalpas mokėjimo. Kaip patvirtino ieškovė teismo posėdžio metu, dėl tokios tvarkos nustatymo nebuvo kreiptasi į teismą, o kaip galima spręsti iš šalių tarpusavio konfliktiškų santykių, tarpusavio susitarimu tokia tvarka taip pat nebuvo nustatyta. Taigi nesant nustatytai konkrečiai naudojimosi butu tvarkai, vien ta aplinkybė, kad atsakovė naudojasi didesniuoju kambariu, kurio plotas yra didesnis, nei kad jai tenkanti buto dalis, pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad privalomieji mokesčiai ir kiti mokėjimai, kurie nepriklauso nuo suvartojimo, turėtų būti skaičiuojami kitaip, nei kad yra numatyta civilinės teisės normose, t. y. proporcingai bendraturčių turimai daliai bendrame turte. Bendraturčių konkreti dalis bendrame turte yra nustatyta ir nurodyta Nekilnojamojo turto registre, todėl kitos proporcijos, nesant kitokio bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos, apskaičiuojant mokėtinų mokesčių dalį, negali būti taikomos. Tiek ieškovė, tiek ir trečiasis asmuo, t. y. bendraturčiai, manydami, kad kitos bendraturtės veiksmai naudojantis didesne, nei kad jai priklauso bendro nekilnojamojo turto dalimi, pažeidžia jų teises, savo teises galėjo ginti įstatyme numatytomis priemonėmis, taip pat ir kreipdamiesi į teismą dėl savo teisių gynybos. Tačiau vien tai, kad atsakovė su savo vaikais gyvena didesniajame bute esančiame kambaryje, į kurį įsikėlė dar iki komplikavosi šalių tarpusavio santykiai, nesudaro pagrindo jos mokėtinų mokesčių dalį skaičiuoti kitaip, nei pagal įstatyme nustatytą tvarką, t. y. proporcingai bendraturčių turimai daliai turte.
Visų trečia, teismas pažymi, jog pareiga išlaikyti turtą tiek atsakovei R. D., tiek ir trečiajam asmeniui A. B. atsirado nuo palikėjo jų tėvo A. J. B. mirties 2002 m. spalio 13 d., t. y. nuo palikimo atsiradimo momento. Įpėdinis, priėmęs palikimą, teises į jį įgyja nuo palikimo atsiradimo, o ne nuo palikimo priėmimo momento. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąją galią, todėl įpėdinis palikėjo teises ir pareigas perima ne nuo palikimo priėmimo, o nuo jo atsiradimo momento. Įpėdiniams pereina visas turtas, buvęs atsirandant palikimui (šio turto padidėjimas – vaisiai ir pajamos, ir sumažėjimas – būtinos išlaidos ir kt., atsiradę palikimui). Taigi nepriklausomai nuo to, kada buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog įpėdiniai R. D. ir A. B. palikimą po savo tėvo mirties priėmė faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą, taip pat nepriklausomai nuo to, kada jie įregistravo nuosavybės teises viešame registre, palikimą jie laikomi priėmusiais nuo palikimo atsiradimo momento, todėl nuo šio momento jiems atsirado pareiga išlaikyti palikimą sudarantį turtą – taip pat ir butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taigi akivaizdu, jog atsakovė, būdama viena iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių, privalo mokėti mokesčius proporcingai savo turimai turto daliai, taip pat už atsakovės ir jos šeimos narių asmeniniams poreikiams vartojamas paslaugas. Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovė tinkamai šios savo kaip bendraturtės pareigos nevykdo, mokėtinų mokesčių nemoka. Ieškovė, mokėdama komunalinius mokesčius ir už atsakovei priklausančią turto dalį bei už atsakovės ir jos šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti suvartotas paslaugas, patiria nuostolius. Atsižvelgiant į CK 4.76 ir 4.82 straipsniuose nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovė privalo mokėti mokesčius buto išlaikymui, todėl atsakovės neveikimas nemokant už komunalinius mokesčius, yra neteisėtas, dėl jo ieškovė patiria nuostolius, o tarp ieškovės patirtų nuostolių sumokant ir už atsakovei tenkančią mokesčių dalį, bei atsakovės neteisėtų veiksmų, egzistuoja priežastinis ryšys. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovei iš atsakovės turi būti priteisti nuostoliai, susidarę atsakovei nevykdant privalomų mokėjimų už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios buto dalies išlaikymą ir faktiškai savo poreikiams tenkinti naudojamų komunalinių paslaugų.
Svarbi aplinkybė, jog šiuo atveju teismas turi įvertinti, kokias išlaidas, susijusias su bendro turto išlaikymu, ieškovė turėjo, kokios išlaidos buvo skirtos tik bendrai ieškovės ir atsakovės būsto daliai išlaikyti, o kokios atsakovės ir jos šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti.
Atkreiptinas dėmesys, jog mokesčiai už elektrą bei šaltą ir karštą vandenį priklauso nuo faktinio naudojimosi tomis paslaugomis ir yra apmokami priklausomai nuo suvartojimo kiekio, o mokesčiai už šildymą ir kitas komunalines paslaugas yra mokami nepriklausomai nuo to, ar patalpomis bendraturtis naudojasi ar nesinaudoja (Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1065-357/2015). Šie mokesčiai apmokami kiekvieno iš bendraturčių proporcingai savo turimai turto daliai. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovei priklauso 5/8 dalys buto, atsakovei 3/16 dalys, trečiajam asmeniui A. B. taip pat 3/16 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi tiek atsakovei, tiek trečiajam asmeniui nepriklausomai nuo to, ar patalpomis bendraturtis naudojasi ar nesinaudoja, priklauso mokėti po 3/16 dalis mokesčių už šildymą, abonentinį mokestį už dujas, vandens pardavimo mokestį, skaitiklio aptarnavimo mokestį ir mokesčius bendrijai.
Kaip jau minėta, mokesčiai už suvartotas gamtines dujas, elektros energiją, šaltą vandenį ir energiją vandens pašildymui (karštas vanduo) priklauso nuo faktinio naudojimosi tomis paslaugomis ir yra apmokami priklausomai nuo suvartojamo kiekio. Kadangi šie mokesčiai priklauso nuo faktinio naudojimosi tomis paslaugomis, svarbu nustatyti, kiek žmonių naudojosi tiekiamomis komunalinėmis paslaugomis. Ieškovė prašo priteisti turėtus nuostolius už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. Nurodė, jog viso šio laikotarpio metu trečiasis asmuo A. B. minėtame bute negyveno. Ieškovė nurodė, jog iki 2015 m. rugsėjo mėnesio, ginčo bute gyveno 5 asmenys (ieškovė, atsakovė ir trys jos nepilnamečiai vaikai), nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio bute gyveno 4 asmenys (ieškovė, atsakovė ir du jos nepilnamečiai vaikai). Taip pat iš byloje pateiktos 2017 m balandžio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą yra deklaravę šeši asmenys – G. B., A. B., R. D. ir jos vaikai – N. D., P. D. ir E. D.. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepaneigė aplinkybių, jog iki 2015 m. rugsėjo mėnesio bute gyveno penki asmenys, o vėliau šis skaičius sumažėjo iki keturių asmenų, todėl tikėtina, jog būtent toks asmenų skaičius gyveno bute nurodytais laikotarpiais ir atsižvelgiant į šį asmenų skaičių apskaičiuojama vienam buto gyventojui tenkanti mokesčių dalis (CPK 178, 185 straipsniai). Vertinant aplinkybę, jog per laikotarpį, už kurį prašoma priteisti turėtus nuostolius, bute gyveno nevienodas skaičius asmenų, būtina nustatyti, kokia konkreti mokesčių dalis vienam gyventojui teko iki 2015 m. rugsėjo 1 d. ir kokia mokesčių dalis vienam gyventojui teko po 2015 m. rugsėjo 1 d.
Ieškovė patikslintame ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės 8 778,73 Eur nuostolių atlyginimą, kurį sudaro atsakovės mokėtina mokesčių dalis – 862,60 Eur už dujas, 2 016,84 Eur už elektrą, 1 443,16 Eur už vandenį, 3 494,79 Eur už šildymą ir 961,34 Eur mokesčių bendrijai. Iš ieškovės pateiktų lentelių matyti, jog ieškovė nurodė, kad nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. ji sumokėjo 1 035,94 Eur už gamtines dujas, 71,35 Eur abonentinį mokestį, 2 547,25 Eur už elektros energiją, 1 258,48 Eur už šaltą vandenį, 3 102,87 Eur už šildymą, 2 080,12 Eur už energiją vandens pašildymui, 20,30 Eur skaitiklio ir sistemų aptarnavimo mokestį (kurio neprašo priteisti iš atsakovės), 1 035,42 Eur mokesčių bendrijai nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. (įskaitant bendrijai sumokėtą mokestį už šaltą vandenį) ir 1 156,82 Eur mokesčių bendrijai už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d.
Dėl mokesčių už dujas
Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, sutinka su ieškovės skaičiavimais, jog ieškovė per laikotarpį nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. sumokėjo 1 035,94 Eur mokesčio už gamtines dujas ir 71,35 Eur abonentinio mokesčio už dujas, iš viso 1 107,29 Eur. Ieškovės pateiktais duomenimis, nustatyta, jog nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. už suvartotas dujas buvo sumokėta 878,65 Eur mokesčių, o nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. – 157,31 Eur.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, atsakovės per nurodytą laikotarpį mokėtina abonentinio mokesčio dalis yra (71,35 Eur x 3) / 16 = 13,38 Eur.
Priklausomai nuo gyventojų bute skaičiaus, atsakovės ir jos šeimos narių suvartota dujų dalis nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. yra (878,65 Eur / 5) x 4 = 702,92 Eur, o nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. – (157,31 Eur / 4) x 3 = 117,98 Eur. Taigi iš viso atsakovės už dujas ir dujų abonentinį mokestį per nurodytą laikotarpį mokėtina suma yra 834,28 Eur.
Dėl mokesčių už elektros energiją
Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina jos turėtas išlaidas mokesčiams už suvartotą elektros energiją per laikotarpį nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. apmokėti – 2 547,25 Eur, iš kurių 2 128,05 Eur sumokėti nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d., o 419,20 Eur nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie bute tam tikrais laikotarpiais gyvenusių asmenų skaičių, laikytina, kad atsakovė už jos ir jos šeimos narių suvartotą elektros energiją per laikotarpį nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. turėjo sumokėti (2 128,05 Eur / 5) x 4 = 1 702,44 Eur, o nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. – (419,20 Eur / 4) x 3 = 314,40 Eur. Taigi iš viso iš atsakovės priteistina 2 016,84 Eur ieškovės turėtų nuostolių sumokant mokesčius už suvartotą elektros energiją.
Dėl mokesčių už vandenį
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų – UAB „Kauno vandenys“ mokėjimų lentelių ir priskaitymų apmokėjimo žiniaraščių (4 t., b. l. 55–60, 5 t., b. l. 76–80) matyti, kad ieškovė yra turėjusi mažesnes išlaidas už suvartotą vandenį, nei kad ji nurodo pateiktame patikslintame ieškinyje. Kaip galima spręsti iš pateiktų duomenų, ieškovė, apskaičiuodama jos turėtas išlaidas mokesčiams už vandenį sumokėti, vadovavosi ne faktiškai jos per nurodytą laikotarpį sumokėtomis sumomis, bet likučių duomenimis. Tikėtina, būtent dėl to atsirado skaičiavimų netikslumai.
Taigi, įvertinus UAB „Kauno vandenys“ priskaitymų apmokėjimo žiniaraštį, matyti, jog laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. ieškovė faktiškai sumokėjo 1 200,12 Eur (1 109,03 Eur už suvartotą vandenį ir nuotekų šalinimą bei 91,09 Eur pardavimo mokesčio), iš jų 952,20 Eur (884,29 Eur už suvartotą vandenį ir nuotekų šalinimą bei 67,91 Eur pardavimo mokesčio) sumokėjo iki 2015 m. rugsėjo 1 d., 247,92 Eur (224,74 Eur už suvartotą vandenį ir nuotekų šalinimą bei 23,18 Eur pardavimo mokestį) po 2015 m. rugsėjo 1 d., o ne kaip nurodo ieškovė 1 258,48 Eur. Be to, nuo 2007 m. kovo mėnesio iki 2009 m. gruodžio mėnesio ieškovė už šaltą vandenį bendrijai sumokėjo 562,85 Eur. Duomenų apie tai, ar nurodytu laikotarpiu buvo mokamas pardavimo ar kitas su vandens pardavimu susijęs mokestis, ieškovė nepateikė.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, atsakovės per nurodytą laikotarpį mokėtinas vandens pardavimo mokestis yra (91,09 Eur x 3) / 16 = 17,08 Eur.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie bute tam tikrais laikotarpiais gyvenusių asmenų skaičių, laikytina, kad atsakovė už jos ir jos šeimos narių suvartotą vandenį per laikotarpį nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. turėjo sumokėti ((562,85 Eur + 884,29 Eur) / 5) x 4 = 1 157,71 Eur, o nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. – (224,74 Eur / 4) x 3 = 168,56 Eur. Taigi iš viso iš atsakovės priteistina 1 343,35 Eur už suvartotą vandenį ir nuotekų šalinimą bei vandens pardavimo mokestis.
Dėl mokesčių bendrijai
Ieškovės teismui pateikti įrodymai (4 t., b. l. 136–152, prie ieškinio pateiktos butų savininkų bendrijų atsiskaitymo knygelės) patvirtina ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas jos turėtas išlaidas mokesčiams bendrijai sumokėti. Ieškovė nurodė, jog nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. (įskaitant bendrijai sumokėtą mokestį už šaltą vandenį) bendrijai yra sumokėjusi 1 035,42 Eur sumą ir nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. – 1 156,82 Eur. Teismas pažymi, kad nors nustatyta, jog butų savininkų bendrijų atsiskaitymo knygelėse nuo 2014 m. birželio mėnesio mokėtoju yra nurodoma ne ieškovė, bet vienas iš bendraturčių – A. B., tačiau sprendžia, jog ši aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant dėl ieškovės teisės reikalauti iš bendraturtės jos nesumokėtos mokesčių dalies. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad trečiasis asmuo, kuris nurodytas mokėtoju, teismo posėdžio metu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, nurodė, jog jis mokesčių nemoka, tačiau prie jų sumokėjimo prisideda duodamas ieškovei tam tikras pinigų sumas, kad butų savininkų bendrijų atsiskaitymo knygelės yra būtent pas ieškovę, o ne trečiąjį asmenį, sudaro pagrindą spręsti, jog ir tas įmokas, kurių mokėtoju nurodytas A. B., yra sumokėjusi ieškovė. Taigi, neįskaitant bendrijai sumokėtos mokesčių už šaltą vandenį sumos (562,85 Eur, kurios priteisimo klausimas jau yra išspręstas aptariant mokesčių už šaltą vandenį priteisimą), iš viso per nurodytą laikotarpį ieškovė bendrijai yra sumokėjusi 1 629,39 Eur mokesčių. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai mokesčius bendrijai – kaupiamąsias lėšas, mokesčius už bendro naudojimo elektrą, šiukšlių išvežimą, atlyginimą bendrijos administracijai, kaupiamąsias lėšas, teritorijos priežiūros mokestį ir stogo remonto išlaidas skaičiuoja ne nuo gyventojų skaičiaus, tačiau, kaip jau nurodyta pirmiau, nepagrįstai proporcingai atsakovei priklausančią dalį apskaičiuoja nuo jos naudojamos buto dalies. Teismo vertinimu, atsakovė turi apmokėti dalį šių mokesčių proporcingai savo turimai buto daliai, t. y. 3/16 dalims, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina (1 629,39 Eur x 3) / 16 = 305,51 Eur nuostolių už bendrijai sumokėtus mokesčius.
Dėl mokesčių už šildymą ir energiją vandens pašildymui
Teismas tik iš dalies sutinka su ieškovės nurodytomis sumomis dėl sumokėtų sumų už šildymą ir energiją vandens pašildymui, kadangi iš pateiktų rašytinių įrodymų – AB „Kauno energija“ mokesčių paskaičiavimo pažymų Nr.1 ir Nr. 2 (4 t., b. l. 6–42) matyti, jog ieškovė nurodo sumokėjusi didesnes sumas, nei realiai ieškovės turėtos išlaidos. Nustatyta, kad ieškovė per laikotarpį nuo 2007 m. kovo mėnesio iki 2014 m. gegužės mėnesio turėjo ne 5 203,29 Eur išlaidų (3 102,87 Eur už šildymą, 2 080,12 Eur už energiją vandens pašildymui, 20,30 Eur sistemų aptarnavimo ir skaitiklių aptarnavimo mokestis), o 4 354,23 Eur išlaidas, kurias realiai sumokėjo (2 479,34 Eur už šildymą, 1 860,29 Eur už energiją vandens pašildymui ir 14,60 Eur skaitiklio aptarnavimo mokestis). Pažymėtina, kad nors ieškovė yra paskaičiavusi karšto vandens skaitiklio aptarnavimo mokestį ir jo dalį, tenkančią atsakovei, tačiau, atsižvelgiant į jos iš atsakovės prašomas priteisti sumas, spręstina, jog šio mokesčio dalies iš atsakovės ji neprašo priteisti. Teismas šio pobūdžio bylose neturi įgaliojimų viršyti pareikštų reikalavimų ribas, todėl net ir nustačius, kad ieškovė turėjo išlaidų mokėdama šį mokestį, jos ieškovei iš atsakovės nepriteisiamos, ieškovei nereiškiant reikalavimo dėl šio mokesčio dalies priteisimo.
Teismas pagrįstais laiko ieškovės skaičiavimus dėl mokesčių už energiją vandens pašildymui, kadangi šio mokesčio dydis priklauso nuo faktiškai suvartotos šilumos energijos sunaudotam karštam vandeniui pašildyti, todėl atsakovės sumokėtų mokesčių už energiją vandens pašildymui suma dalintina iš tuo metu bute gyvenusių asmenų skaičiaus ir ieškovei iš atsakovės priteistina (1 860,29 Eur / 5 ) x 4 = 1 488,23 Eur už energiją vandens pašildymui.
Remiantis pirmiau sprendime nurodytais argumentais dėl atsakovei priklausančios buto dalies ir jos pareigos apmokėti privalomus mokesčius proporcingai jos turimai buto daliai, atsakovė turėjo pareigą per nurodytą laikotarpį sumokėti 464,87 Eur ((2 479,34 Eur x 3) / 16 = 464,88 Eur) už šildymą, tačiau šios savo pareigos tinkamai neįvykdė, todėl nurodyta suma priteistina iš atsakovės ieškovei, įvykdžiusiai už atsakovę jai tenkančią pareigą. Taigi iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 1 953,11 Eur suma už šildymą ir energiją vandens pašildymui.
Dėl ieškinio reikalavimų (ne)patenkinimo apimties
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės iš viso 8 778,73 Eur, todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei ištyrus ieškovės pateiktus įrodymus apie jos realiai sumokėtas sumas už komunalines paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės ieškovei 6 453,09 Eur turėtų nuostolių.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, atsakovė už prievolės įvykdymo termino praleidimą privalo mokėti ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnis).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovę G. B. atstovavo advokato padėjėja Skaidrė Varapnickaitė. Ieškovė už užklausimus, konsultacijas, ieškinio rengimą savo atstovei 2017 m. birželio 15 d. sumokėjo 420,00 Eur (1 t., b. l. 159–160); 2017 m. rugsėjo 21 d. sumokėjo 200,00 Eur už atstovavimą Kauno apylinkės teisme (1 t., b. l. 169–170); 2018 m. sausio 29 d. sumokėjo 120,00 Eur už konsultacijas ir atstovavimą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose (2 t., b. l. 67–69).
Grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme, ieškovė savo atstovei už atstovavimą iš viso sumokėjo 550,00 Eur. Pateiktoje suteiktų paslaugų detalizacijoje nurodyta, kad šias išlaidas sudaro: užklausimai, konsultacijos, susipažinimas su byla, patikslintų ieškinių surašymas, atstovavimas byloje (5 t., b. l. 90–91). Taigi ieškovė G. B. už suteiktas teisines paslaugas bei atstovavimą teisme savo atstovei advokato padėjėjai Skaidrei Varapnickaitei iš viso sumokėjo 1 290,00 Eur.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtina nuostata, pagal kurią šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti dydžius, jų sudėtį bei tai, kad šios išlaidos neviršija nustatytų maksimalių advokatams ir jų padėjėjams už jų teikiamas teisines paslaugas dydžių, atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimas tęsėsi pakankamai ilgai (daugiau nei dvejus metus), byla jau nagrinėta pirmosios instancijos teisme, vieną kartą – apeliacinės instancijos teisme, į byloje nagrinėjamų klausimų sudėtingumą – nors byloje reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių priteisimo, tačiau byloje buvo svarstyti klausimai, susiję su nekilnojamojo turto atidalijimu, atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų iškeldinimu iš gyvenamosios patalpos, įvertinęs bylos apimtį ir būtinybę ieškovės atstovei atlikti didelės apimties skaičiavimus, sprendžia, jog nurodytos aplinkybės galėjo lemti ilgesnį ieškovės atstovės pasiruošimą šiai nagrinėjamai bylą, o kartu ir didesnes išlaidas atlyginant už suteiktas paslaugas. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas sprendžia, kad ieškovės turėtos išlaidos už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas yra pagrįstos, proporcingos suteiktoms teisinėms paslaugoms ir negali būti vertinamos kaip per didelės.
2017 m. spalio 19 d. patikslintu ieškiniu buvo reiškiami trys reikalavimai, kurių du 2018 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo atmesti. Reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo šiuo teismo sprendimu tenkintas iš dalies (73,51 proc.), todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovei priteistina (1 290,00 Eur / 3 = 430,00 Eur; 430,00 Eur x 73,51 proc. = 316,09 Eur) 316,09 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Byloje nustatyta, jog ieškovė, reikšdama ieškinį, yra sumokėjusi 41,00 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 6). 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi, netenkinus ieškovės prašymo atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio, 126,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (1 t., b. l. 66–68). Ieškovės ieškinio reikalavimai apylinkės teismo sprendimu atmesti.
Ieškovė už apeliacinį skundą byloje sumokėjo 50,00 Eur žyminį mokestį (3 t., b. l. 62), o 2018 m. birželio 15 d. nutartimi likusios dalies – 120,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas iki apeliacinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (3 t., b. l. 64–65). Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, bylos dalis dėl turtinių reikalavimų grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, o teismo sprendimo dalis dėl neturtinių reikalavimų atmesta. Atsižvelgiant į tai, ieškovė už pareikštą apeliacinį skundą dėl neturtinių reikalavimų turi sumokėti valstybei papildomai 25,00 Eur žyminį mokestį.
2019 m. vasario 21 d. nutartimi ieškovei atidėtas 227,00 Eur papildomo žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo (4 t., b. l. 65–67). 2019 m. kovo 15 d. nutartimi 295,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą teismas atidėjo iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo (4 t., b. l. 80–82). Ieškovei tikslinant ieškinį ir kintant prašomam priteisti nuostolių dydžiui, už reikalavimą dėl nuostolių priteisimo turėtų būti mokamas 263,00 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį reikšdama ieškinį už neturtinius reikalavimus, kurie yra atmesti, o 263,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, patenkinus ieškinį iš dalies, iš ieškovės valstybei priteistinas 69,67 Eur žyminis mokestis už pareikštą ieškinį (nepatenkinta reikalavimo dėl nuostolių priteisimo dalis sudaro 26,49 proc., t. y. 263,00 Eur x 26,49 proc.= 69,67 Eur). Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės valstybei priteistina 193,33 Eur žyminio mokesčio už ieškinio turtinius reikalavimus ir 69,83 Eur už apeliacinio skundo turtinius reikalavimus. Kadangi ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimai atmesti, jai iš atsakovės sumokėtas žyminis mokestis (atitinkamai 41,00 Eur už ieškinį ir 50,00 Eur už apeliacinį skundą) nepriteistinas.
Nustatyta, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 85,93 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija minimalią 3,00 Eur dydžio sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793), todėl jų atlyginimo klausimas valstybei turi būti sprendžiamas. 2018 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi atmetus ieškovės reikalavimus dėl nekilnojamojo turto atidalijimo ir atsakovės iškeldinimo, ir teismui tenkinus G. B. ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo iš dalies (73,51 proc.), 21,05 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos valstybei iš atsakovės, o 64,88 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos valstybei iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 99, 290–291, straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), iš atsakovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 6 453,09 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus 09 ct) turėtų nuostolių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 316,09 Eur (tris šimtus devyniolika eurų 09 ct) teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 94,67 Eur (devyniasdešimt keturių eurų 67 ct) žyminį mokestį ir 64,88 Eur (šešiasdešimt keturių eurų 88 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, įpareigojant ieškovę šias sumas sumokėti į Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą jos pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 263,16 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 16 ct) žyminį mokestį ir 21,05 Eur (dvidešimt vieno euro 05 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, įpareigojant atsakovę šias sumas sumokėti į Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą jos pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.