Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (2 t., 119, 127-128 b. l.), prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (1 t., 11 b. l.).

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo atsakovė nurodė, kad Šiaulių TI 2003-12-31 įtrauktas į Kultūros vertybių sąrašą ir priskiriamas kultūros paveldo objektui. Kultūros paveldo statinio remonto darbai yra tokie, kuriuos atliekant nekeičiamos jo vertingosios savybės, autentiškumas. Suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimo patalpų paskirtis – gyvenamosios kameros. Kiekviena Šiaulių TI rėžiminio korpuso gyvenamoji kamera įrengta atskiroje patalpoje, kuriai kadastrinių matavimų byloje suteiktas atskiras patalpos numeris ir nurodytas jos plotas. Šiaulių TI gyvenamosiose patalpose įrengti skirtingų dydžių sanitariniai mazgai, kuriuose sumontuoti skirtingų konstrukcijų ir skirtingų dydžių sanitariniai prietaisai, išdėstyti skirtingose pozicijose. Sanitariniai mazgai yra bendros gyvenamųjų kamerų erdvės sudedamoji dalis. Teisės aktai nenumatė sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba mechaninį vėdinimą. Natūralus vėdinimas per langus atitinka teisės aktų reikalavimus. Šiaulių TI nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio prie natūralios ventiliacijos kanalų prijungė ištraukiamuosius ventiliatorius. Imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra, nebent tai būtų naujo izoliatoriaus įrengimas arba kapitaliai remontuojamos esamos patalpos. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Sanitarinio mazgo sienelės aukštis kur kas didesnis, nei 1,5 m, akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą asmenų privatumą. Tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, be to, iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Pareiškėjas D. D. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2018-11-21 iki 2021-10-05 Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta pakankama gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodo, kad kameros netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, sanitarinių mazgų atitvarai įrengti ne iki lubų, visą laiką kamerose jautėsi kanalizacijos dvokas, visą parą girdimi sanitariniam mazgui būdingi garsai, nebuvo atskiros vėdinimo sistemos.

Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose pareiškėjo laikymo laikotarpiu reglamentavo 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (galiojo iki 2020-12-22), kurių III skirsnio 14.5. papunktyje buvo numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto, bei nuo 2020 m. gruodžio 22 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 12.5. punkte įtvirtinta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovė nurodo, kad Šiaulių TI gyvenamosiose patalpose įrengti skirtingų dydžių sanitariniai mazgai, kuriuose sumontuoti skirtingų konstrukcijų ir skirtingų dydžių sanitariniai prietaisai, išdėstyti skirtingose pozicijose, sanitariniai mazgai yra bendros gyvenamųjų kamerų erdvės sudedamoji dalis, sanitariniai mazgai atitverti iš visų keturių pusių, sanitarinio mazgo sienelės aukštis didesnis, nei 1,5 m, reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvaras iki lubų taikomas įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitaliai remontuojamos esamos, o Šiaulių TI ši nuostata netaikoma, kadangi Šiaulių TI pastatas įtrauktas į nekilnojamųjų vertybių sąrašą ir jame rekonstrukcija ar kapitalinis remontas negalimi. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (1 t., 167-168 b. l.) matosi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės arba pagamintos iš OSB ar PDF plokštės, sienelių aukštis – nuo 1,90 iki 2,30 m. Iki 2020 m. gruodžio 22 d. galiojusios Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (14.5 p.), tačiau Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5. punkte numatyta, kad nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara iki kameros lubų. Į bylą pateiktos ir kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos (1 t., 193-200 b. l.), iš kurių matosi, kad sanitariniai mazgai kamerose atitverti ne iki lubų, o įėjimai į sanitarinių mazgų zonas atskirti durimis arba užuolaidomis. Taigi į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad sanitarinių mazgų atitvėrimai pareiškėjo laikymo kamerose laikotarpiu nuo 2020-12-22 iki 2021-10-05 neatitiko imperatyvaus teisės aktų reikalavimo atitverti sanitarinio mazgo vietą nuo likusio kameros ploto pertvara iki kameros lubų, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus.

Pareiškėjas teigia, kad visą laiką kamerose jautėsi kanalizacijos kvapas, buvo girdimi sanitariniam mazgui būdingi garsai, nebuvo atskiros vėdinimo sistemos.

Ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas. Atsakovė nurodo, kad kameros Šiaulių TI vėdinamos per langus, toks vėdinimo būdas numatytas ir Taisyklių, galiojusių iki 2020-12-21, 14.10 p. bei Taisyklių, galiojančių nuo 2020-12-22, 12.10 p., taip pat Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 p. Pareiškėjas neginčija Šiaulių TI atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybės, kad būtent tokiu būdu (per langus) buvo vėdinamos Šiaulių TI kameros, toks vėdinimo būdas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių TI kameros buvo vėdinamos netinkamai.

Pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl nuolat tvyrančio kanalizacijos kvapo kamerose susijusi su nustatytu sanitarinio mazgo atitvėrimo nuo likusio kameros ploto būdu – sanitariniai mazgai pareiškėjo laikymo kamerose nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos (atitverti lubų nesiekiančiomis sienelėmis ir durimis bei užuolaida). Nagrinėjamu laikotarpiu kamerose buvo laikoma ir po 5 asmenis, todėl laikytina, kad kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus. Tokios praktikos laikosi Ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausiose išnagrinėtose bylose (pvz., LVAT 2021-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-440-415/2021 ir kt.).

Pareiškėjas nurodo, kad dušu galėjo naudotis tik vieną kartą per savaitę net ir po to, kai buvo įgyvendintas 2021-05-25 LR teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-176 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, kur nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji į dušą vedami ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos – kasdien.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, o 18 punktas numato, kad į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas turi būti tiekiamas karštas vanduo.

LR teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (galioja nuo 2020-01-22) 17.5. punktas numatė, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. 2021 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-176 Taisyklių 17.5. punktas pakeistas ir numatyta, kad į dušą nuteistieji (suimtieji) išleidžiami ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien (galioja nuo 2021-05-26).

Atsakovė nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę ir visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

Taigi nuo 2021 m. gegužės 26 d. įsigaliojus Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5. punkto reikalavimams Šiaulių TI laikomi suimtieji (nuteistieji) į dušą turėjo būti vedami ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Šiaulių TI direktoriaus pavaduotojas, atsakydamas į pareiškėjo 2021-06-28 prašymą leisti kasdien arba bent du kartus per savaitę pasinaudoti dušu, nurodė, kad pilnai įgyvendinti Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-176 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių pakeitimų Šiaulių TI neturi techninių galimybių, vykdomos viešojo pirkimo procedūros dėl papildomų dušo patalpų įrengimo (31 b. l.). Įvertinus šias aplinkybes laikytina, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2021-05-26 iki 2021-10-05 pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų (nuteistųjų) naudojimosi dušu tvarką, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI administracijos veiksmus.

Pareiškėjas nurodo, kad nei vienoje kameroje nebuvo įrengta aliarmo sistema, jam sergant buvo labai sunku judėti, išsikviesti pagalbą daužant duris.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. p. numatė, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galioja nuo 2020-12-22) 12.11. punktas numato, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Nors tiek Taisyklių, galiojusių iki 2020-12-21, tiek Taisyklių, galiojančių nuo 2020-12-22, 2 punkte pasakyta, kad veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais, atsakovė šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovei neįrodžius minėtų aplinkybių, darytina išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (pareigūno iškvietimo) sistemos įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl nesudarytų sąlygų susisiekti su pareigūnais nurodo, kad sergant buvo sunku iškviesti pagalbą daužant duris, tačiau nesukonkretina, kada jis sirgo, kokia liga ir kokia buvo jo būklė, dėl ko reikėjo nedelsiant išsikviesti pareigūną, tačiau jis negalėjo to padaryti ir dėl to kilo konkrečios pasekmės. Iš įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (1 t., 101 b. l.) nesimato, kad pareiškėjo sveikata būtų taip pablogėjusi, jog jam būtų reikėję nedelsiant suteikti medicininę pagalbą. Nors 2020 m. gruodžio 3 d. ir gruodžio 18 d. gautas teigiamas COVID-19 ligos pareiškėjo testo atsakymas, tačiau pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad tuo metu pareiškėjas būtų sirgęs sunkia šios ligos forma ir jam būtų reikėję teikti skubią medicininę pagalbą, dėl kurios jis nebūtų galėjęs išsikviesti budinčio pareigūno. Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl iškvietimo sistemos nebuvimo atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl Šiaulių TI administracijos kaltės kameroje Nr. 86 buvo susargdintas COVID-19, jam nebuvo suteikta tinkama informacija ir išduotos apsaugos priemonės, nepaaiškinta, kaip apsisaugoti nuo pandemijos protrūkio, kaip atpažinti simptomus ir kaip elgtis, pajutus sveikatos pažeidimus, tačiau iš atsakovės atsiliepime išdėstytų argumentų, į bylą pateiktų dokumentų matosi, kad Šiaulių TI buvo imtasi visų teisės aktuose numatytų saugos priemonių (įvesti įvairūs ribojimai, taikomos higienos priemonės, testavimas, kūno temperatūros matavimas, apsaugos priemonių dėvėjimas, iškabinti informaciniai raštai ir kt.), kad sumažinti riziką užsikrėsti COVID-19 liga, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės veiksmų.

Likusieji pareiškėjo teiginiai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).