- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-04
- Bylos Nr.
- 2YT-3703-503/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00532-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Pareiškėjas
- B. K.
- Suinteresuotas asmuo
- I. S., A. K., L. B., E. K., L. K., M. K., K. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – I. S., A. K., L. B., A. K., E. K., L. K., M. K., K. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas B. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jis priėmė palikimus po savo tėvo A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, ir po savo motinos M. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas juos faktiškai valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas A. K., (duomenys neskelbtini)mirė jo motina M. K.. Po mirusių tėvų A. K. ir M. K. mirties yra likęs nekilnojamasis turtas - butas (40,77 kv.m.) ir ūkinio pastato dalis (11,78 kv.m.), esantys (duomenys neskelbtini) (nuosavybės pagrindas: 1993 m. vasario 4 d. sutartis, Registro Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)mokėjimo pranešimas). Visas šis turtas yra įgytas tėvų santuokos metu ir priklausė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Jam žinoma, kad mirusieji jokių skolinių įsipareigojimų neturi, testamentų palikę nebuvo. Jis, kaip mirusiųjų pirmos eilės įstatyminis įpėdinis - sūnus, kuris turi teisę paveldėti, pareiškia, kad nepadavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šiuo metu paveldėjimo teisės liudijimo gauti negali, nes yra praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti. Todėl priverstas kreiptis į teismą dėl anksčiau aprašyto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, - kad jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti jo tėvui A. K. ir motinai M. K., priklausantį nekilnojamąjį turtą - butą ir ūkinio pastato dalį, esančius (duomenys neskelbtini). Be to, jo tėvai turėjo 7 vaikus: jį - B. K., I. S., A. K., L. B., A. K., E. K. bei A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini)Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Pareiškia, kad po tėvų mirties nei vienas iš įpėdinių nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo ir palikimo nepriėmė. Taip pat nei vienas iš įpėdinių, išskyrus jį (B. K.), nepradėjo paveldimo turto faktiškai valdyti ir tvarkyti bei nepageidauja jo priimti. Dėl to nei vienas iš įpėdinių pretenzijų neturi ir ateityje nereikš. Tai patvirtinti jie gali ir teisme žodinio proceso metu arba rašytiniais pareiškimais teismui to pareikalavus. Mirusiųjų tėvų miręs sūnus A. K. turėjo 3 vaikus: L. K., M. K. ir K. K.. Nors pagal tuo metu galiojančias 1964 m. CK teisės normas nebuvo įtvirtintas paveldėjimas atstovavimo teise, kurį numato šiuo metu galiojančio CK 5.12 straipsnis „Paveldėjimas atstovavimo teise“, tačiau jis tvirtina, kad palikėjų vaikaičiai nepretenduoja paveldėti pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos eilės įpėdiniais. Tvirtina, kad jis, B. K., iš karto po mirusiojo tėvo A. K. mirties, o po to ir mirus motinai M. K., faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ir juo rūpintis kaip savo turtu, vykdydamas paveldėto turto savininko pareigas ir įgyvendindamas savo teises į turtą, t. y. sutvarkė likusius jų asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, drabužius bei kitus daiktus. Nuo pat tėvų mirties iki šiol saugo turtą, jį prižiūri, remontavo (-uoja), t.y. pakeitė namo langus, duris, atlieka vidaus apdailos darbus. Pareiškia, kad jis, kaip mirusiųjų sūnus, atliko visus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, turėjo ir turi tikslą jį turėti nuosavybės teise bei pradėjo valdyti palikėjų turtą kaip savo, t. y. jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko. Tai patvirtina ir nuotraukos bei sąskaitos, iš kurių matyti, kad praėjo paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti kaip savo, jį remontuoja savo lėšomis ir darbu ir tai daro iki šiol. Toks jo elgesys yra traktuotinas kaip palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis). Kadangi jau yra praleistas įstatymo nustatytas terminas dėl palikimo priėmimo paduodant pareiškimą notaro biurui, tam, jog galėtų kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, reikalinga, jog šis juridinis faktas dėl palikimo priėmimo būtų nustatytas teisme.
Suinteresuotiems asmenis, - I. S., A. K., L. B., A. K., E. K., L. K., M. K., K. K., procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Nei iš vieno iš jų teisme negautas nesutikimas su pareiškėjo reikalavimu. Nei vienas iš jų teismui nepareiškė savarankiško reikalavimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonės „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų A. K. ir M. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neginčija pareiškėjo pareiškimo, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. K., (duomenys neskelbtini)(Šakių rajono Gelgaudiškio seniūnijos (duomenys neskelbtini) mirties įrašas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) mirė M. K. (Šakių rajono savivaldybės Gelgaudiškio seniūnijos (duomenys neskelbtini)mirties liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). A. K. ir M. K. sutuoktiniai. Pareiškėjas B. K. yra mirusiųjų A. K. ir M. K. sūnus (Gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). A. K. ir M. K. santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teisė buvo įgiję butą (40,77 kv.m.) ir ūkinio pastato dalis (11,78 kv.m.), esančius (duomenys neskelbtini) (nuosavybės pagrindas: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)mokėjimo pranešimas). Todėl po A. K. mirties ir M. K. mirties liko paveldėtino turto.
Pareiškėjas B. K. turėjo teisę po tėvų mirties paveldėti jų turtą (pagal 1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kaip pirmos eilės įstatyminis įpėdinis (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis) (duomenų, kad mirusieji būtų sudarę testamentą, byloje nėra)). Tam, kad paveldėti jų turtą, pareiškėjas turėjo per 6 mėnesius nuo tiek tėvo, tiek motinos mirties priimti jų palikimą teisės aktų nustatyta tvarka (1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalis (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis)). Į notarą dėl palikimo priėmimo tiek po A. K., tiek po M. K. mirties niekas nesikreipė. Nenuginčyta aplinkybė, kad tiek A. K., tiek M. K. buvo sudarę testamentą. Pareiškėjo B. K. pareiškime aprašyti paaiškinimai, pateikti rašytiniai įrodymai, fotonuotraukos, kurių anksčiau nurodyti suinteresuoti asmenys neginčijo, patvirtina, kad jis iš karto po savo tėvo A. K. mirties ir motinos M. K. mirties faktiškai pradėjo naudotis jų paliktu (paveldėtinu) turtu, t. y., jis, B. K., iš karto po mirusiojo tėvo A. K. mirties, o po to ir mirus motinai M. K., faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ir juo rūpintis kaip savo turtu, vykdydamas paveldėto turto savininko pareigas ir įgyvendindamas savo teises į turtą, t. y. sutvarkė likusius jų asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, drabužius bei kitus daiktus. Nuo pat tėvų mirties iki šiol saugo tėvų turtą, jį prižiūri, remontavo (-uoja), t.y. pakeitė namo langus, duris, atlieka vidaus apdailos darbus.
Teismas sprendžia, kad nustatytų faktinių duomenų visuma yra pakankama konstatuoti faktus, jog B. K. po savo tėvo A. mirties ir po motinos M. K. mirties faktiškai pradėjo valdyti mirusiųjų tėvų turtą ir taip priėmė jų palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šiuos faktus patvirtinančių dokumentų, o šių faktų nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – jis įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiesiems priklausiusį turtą, paveldėjimo tikslu nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad pareiškėjas B. K. priėmė palikimus po savo tėvo A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, ir po savo motinos M. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas juos faktiškai valdyti (1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnio 2 dalis (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 448, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimus po savo tėvo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, ir po savo motinos M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas juos (paveldėtiną turtą) faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.