- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-21
- Bylos Nr.
- I-408-428/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
- Atsakovas
- Alytaus, Alytaus miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- A. S.
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Albinos Rimdeikaitės ir Algio Markevičiaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjui A. S. dėl Alytaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Alytaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Alytaus apskrities administracinių ginčų komisijos (toliau – Ginčų komisija) 2010-01-14 sprendimą Nr. S-l, kuriuo įpareigojo Alytaus miesto savivaldybės administraciją atšaukti pareiškėjui A. S. 2009-10-28 rašte Nr. SD-8316(6.1) pateiktą reikalavimą privalomai parengti detalųjį planą.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė skundą tenkinti ir skunde bei atsakovės atstovas teismo posėdyje panašiai nurodė, kad Ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo A. S. skundą dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymo derinti parengtą laikinojo statinio statybos projektą ir reikalavimo parengti žemės sklypo detalųjį planą, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo įpareigojo atsakovą atšaukti pareiškėjui A. S. 2009-10-28 rašte Nr. SD-8316(6.1) pateiktą reikalavimą parengti detalųjį planą. Ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas. Ginčas tarp pareiškėjo A. S. ir atsakovės kilo dėl atsakovės reikalavimo pareiškėjui parengti žemės sklypo, Jotvingių g., Alytaus mieste, detalųjį planą. Ginčų komisijos sprendimo turinys patvirtina, kad komisija nagrinėjo ginčą dėl teritorijos detaliojo planavimo būtinumo, sprendė dėl Teritorijų planavimo įstatymo taikymo teisėtumo. Tačiau pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 27 str. 2 d., skundas (prašymas) dėl apskrities teritorijoje esančių savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) gali būti paduotas apskrities administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Teritorijų planavimo įstatymo 34, 35 straipsniai, LR Vyriausybės 1997-04-16 nutarimu Nr. 370 patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų 3.2 ir 20.4 punktai nustato privalomą ginčų dėl teritorijų planavimo ikiteisminę nagrinėjimo tvarką. Administracinių ginčų komisijoms šio pobūdžio ginčų sprendimas nepriskirtas. Dėl to Ginčų komisija neturėjo teisės priimti sprendimo, įpareigojančio ginčo šalis atlikti arba neatlikti veiksmų, susijusių su teritorijų planavimu. Atsakovo reikalavimas pareiškėjui A. S. parengti žemės sklypo detalųjį planą buvo pagrįstas ir teisėtas. Ginčijamame sprendime Ginčų komisija rėmėsi tik Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d. 1 p. nuostata, kurioje numatyta kada detalieji planai nerengiami. Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. nustato ir besąlygiškai privalomus detaliojo plano rengimo atvejus. Be to, Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 2 d. numato, kad detalieji planai gali būti rengiami ir kitais atvejais, kai tai nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Ginčų komisijos posėdyje savivaldybės atstovas M.Matažinskas nurodė, kad nederindama statybos projekto ir reikalaudama parengti žemės sklypo detalųjį planą, atsakovė vadovavosi Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-03 įsakymu Nr. DV-859, kuriuo buvo patvirtintas grąžintino žemės sklypo natūra planas bei naudojimo sąlygų nustatymu, taip pat Alytaus apskrities viršininko 2008-12-31 įsakymu Nr. 11-Ž-3738 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Alytaus mieste". Minėtuose administraciniuose aktuose nurodyta, kad žemės savininkas, norėdamas plėtoti veiklą šiame sklype, privalo parengti detalųjį planą. Šis reikalavimas yra pateiktas vadovaujantis LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatą, kad grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano nėra, sprendime atkurti nuosavybės teises įrašoma sąlyga, kad norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype būtina parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Ginčų komisija šių aplinkybių neįvertino ir priėmė nepagrįstą sprendimą dėl detaliojo plano, kadangi vertino tik prie vienos Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d. nuostatą. Atsakovė pateiktoje medžiagoje Ginčų komisijai, taip pat 2009-12-04 atsakyme Nr. SD-9331(6.1.) pareiškėjui A. S. nurodė daugiau argumentų dėl kurių atsisakoma derinti pateiktą statinio projektą, tačiau Ginčų komisija jų nenagrinėjo, nevertino ir dėl jų sprendimo nepriėmė. Tai reiškia, kad ginčą komisija išnagrinėjo nevisapusiškai, nepagrindę visų ginčo aplinkybių vertinimo savo argumentais, todėl sprendimas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu, neišspręsti kiti prieštaravimai, dėl kurių negalima suderinti statybos projekto.
Pareiškėjas atsiliepime nurodė, kad atsakovo skundas nepagrįstas bei prašė skundą atmesti. Atsiliepime pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. spalio 2 d. jis raštu kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administraciją dėl laikinų pastatų statybos projekto suderinimo jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, Jotvingių g. Alytaus mieste. Tačiau savivaldybės administracijos darbuotojai pareikalavo paruošti žemės sklypo detalųjį planą ir atsisakė suderinti laikinų prekybos paviljonų statybos projektą. Pareiškėjo nuomone detalusis planas pagal Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas nėra privalomas ir toks reikalavimas yra neteisėtas. Pareiškėjas atsiliepime taip pat nurodė, kad jis kreipėsi į Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą prašydamas paaiškinti ar būtina parengti žemės sklypo detalųjį planą, numatant statyti laikinus pastatus. Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau - Departamentas) 2009-12-11 raštu Nr.4-975- (1.28.) pranešė pareiškėjui, kad pagal Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d. nuostatas detalieji planai nerengiami, jeigu numatomiems statyti statiniams statybos leidimas yra nereikalingas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Ginčas kilo dėl detaliojo plano rengimo būtinumo pareiškėjo žemės sklype Jotvingių g., Alytaus mieste, suformuotame nuosavybės teisių atkūrimo procese. Atsakovas atsisakė suderinti šiame sklype ketinamų statyti laikinų prekybos paviljonų statybos projektą dėl sklypo detaliojo plano nebuvimo.
Bylos duomenys patvirtina, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija 2009-10-28 raštu Nr. SD-8316(6.1) atsisakė pritarti laikinų prekybos paviljonų supaprastintam projektui dėl to, kad nėra parengto žemės sklypo Jotvingių g., Alytuje, detaliojo plano. Pareiškėjas nesutikdamas su Alytaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimu parengti žemės sklypo detalųjį planą, nurodytu atsakovo 2009-10-28 rašte Nr. SD-8316(6.1) pareiškėjui, kreipėsi į Alytaus apskrities administracinių ginčų komisiją (toliau – Administracinių ginčų komisija). Administracinių ginčų komisija 2010-01-14 sprendimu Nr. S-1 įpareigojo Alytaus miesto savivaldybės administraciją atšaukti A. S. 2009-10-28 rašte Nr. SD-8316(6.1) nurodytą reikalavimą privalomai parengti detalųjį planą. Administracinių ginčų komisija šiame sprendime pažymėjo, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatas, detalieji planai nerengiami, jeigu numatomiems statyti statiniams statybos leidimas yra nereikalingas. Statybos įstatymo 23 straipsnyje numatyta, kad nesudėtingų statinių statybai statybos leidimas nereikalingas. A. S. pateiktas supaprastintas projektas dėl laikinų prekybos paviljonų statybos atitinka nesudėtingų statinių sąvoka ir detalaus plano jų statybai vykdyti nereikia.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais - turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Alytaus apskrities ginčų komisija yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pareiškėjas kreipėsi į šią instituciją nesutikdamas su atsakovo atsisakymu pritarti laikinų prekybos paviljonų supaprastintam projektui dėl neparengto žemės sklypo detaliojo plano. Šiuo atveju, pareiškėjas turėjo teisę pasirinkti į kurią institucija kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo. Ginčams, kilusiems statinių projektų derinimo procese, šiuo ginčo atveju, atsakovui atsisakius pritarti pareiškėjo laikinų prekybos paviljonų supaprastintam projektui, nenumatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismine tvarka Statybos įstatymo normose, reglamentuojančiose statybos valstybinę priežiūrą. Atsakovo nurodytos Teritorijų planavimo įstatymo 45 ir 35 straipsnių nuostatos, taip pat Vyriausybės 1997-04-16 nutarimu Nr. 370 patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų 3.2 ir 20.4 punktai, nustatę privalomą ginčų dėl teritorijų planavimo ikiteisminę nagrinėjimo tvarką, šiam ginčui netaikytina. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūrą atliekančios institucijos nustatyta tvarka nagrinėja ir sprendžia ginčus dėl teritorijų planavimo procesų ir procedūrų tvarkos pažeidimų. Detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 1 d.). Parengiamojo etapo metu nustatomi planavimo tikslai, parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa, prireikus atliekami tyrimai, viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 2 d.). Teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro: esamos būklės analizės stadija – vertinamas esamos teritorijos (žemės sklypų) užstatymas, inžineriniai tinklai, gatvės, želdiniai, gamtos ir kultūros paveldo objektai ir kt., nustatomos teritorijos vystymo tendencijos, probleminės situacijos; koncepcijos nustatymo stadija – nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai; sprendinių konkretizavimo stadija – numatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos priemonės, statybų bei aplinkos tvarkymo programa, veiklos reglamentavimas (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 3 d.). Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti ir t.t. (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 4 d.). Baigiamasis etapas: teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas; teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 5 d.). Ginčo atveju, detaliojo teritorijų planavimo procesas pagal minėtas Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas nebuvo pradėtas, jokios detaliojo planavimo procedūros nebuvo atliekamos. Todėl atsakovo argumentai, kad pareiškėjas nepasinaudoja privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, kuria privaloma pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą, nepagrįsti.
Teritorijų planavimas – nustatyta procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 39 p.). Detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos) (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 3.p.). Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas – detaliųjų planų sprendiniuose nustatyto konkretaus teritorijos naudojimo tipo ir jo plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 36 p.). Rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose ir (ar) specialiuosiuose saugomų teritorijų, saugomų paveldo objektų, jų fizinės ir vizualinės apsaugos zonų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose (Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 1d.). Detaliuoju planu nustatomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, planavimo sąlygose nurodomi reikalavimai inžineriniams tinklams prisijungti prie savivaldybės infrastruktūros (Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatas, detalieji planai nerengiami, jeigu numatomiems statyti statiniams statybos leidimas yra nereikalingas, taip pat kai statant statinius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas yra nekeičiamas ir jeigu tai numatyta kituose įstatymuose. Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad detalieji planai gali būti rengiami ir kitais atvejais, kai tai numato įstatymai ar kiti teisės aktai. Analogiška teisės norma nurodyta ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 16.8. punkte. Pareiškėjo žemės sklypas, kuriame pareiškėjas ketino statyti laikinus prekybos paviljonus, suformuotas ir patvirtintas nuosavybės teisių atkūrimo procese. Nuosavybės teisių atkūrimo procese žemės sklypai formuojami Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Atkūrimo tvarka) 106 punkte nustatyta tvarka. Atkūrimo tvarkos 106 punkte nurodyta, kad grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano nėra, sprendime atkurti nuosavybės teises įrašoma sąlyga, kad norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype būtina parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Minėtos Atkūrimo tvarkos 106 punkto nuostatos buvo nurodytos individualiuose administraciniuose teisės aktuose dėl žemės sklypo plano patvirtinimo ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą Jotvingių g., Alytuje, t.y. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-03 įsakymas Nr. DV-859 „Dėl žemės sklypo, numatomo grąžinti piliečiams natūra, naudojimo sąlygų nustatymo ir plano tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas grąžintino 145 kv.m ploto žemės sklypo Jotvingių g., Alytuje, planas ir naudojimo sąlygų nustatymas, taip pat Alytaus apskrities viršininko 2008-12-31 įsakymas Nr. 11-Ž-3738 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Alytaus mieste", kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į 145 kv.m ploto žemės sklypą Jotvingių g., Alytuje (b.l. 14 -19). Minėtuose individualiuose administraciniuose teisės aktuose buvo nurodyta, kad žemės savininkas, norėdamas plėtoti veiklą šiame sklype, privalo parengti detalųjį planą. Nurodyti administraciniai aktai yra galiojantys ir nepanaikinti, todėl pareiškėjui sukuria teisines pasekmes nepriklausomai nuo šiame žemės sklype ketinamu statyti statinių kategorijos ir pobūdžio.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai nurodė pareiškėjui A. S. parengti žemės sklypo Jotvingių, Alytuje, kuriame pareiškėjas ketinamo statyti laikinus prekybos paviljonus, detalųjį planą. Todėl skundžiamas Ginčų komisijos sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
Kiti atsakovo argumentai, susiję su laikinų prekybos paviljonų priskyrimu atitinkamo pobūdžio statinių kategorijai, nevertintini, kadangi pareiškėjas kreipėsi į Ginčų komisija dėl atsakovo nepagrįsto reikalavimo, išdėstyto atsakovo 2009-10-28 rašte Nr. SD-8316 (6.1), parenti sklypo detalųjį planą. Atsakovas šį reikalavimą - parenti sklypo detalųjį planą, grindė Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-03 įsakymo Nr. DV-859 „Dėl žemės sklypo, numatomo grąžinti piliečiams natūra, naudojimo sąlygų nustatymo ir plano tvirtinimo“ pagrindu. Kitų argumentų atsakovas 2009-10-28 rašte Nr. SD-8316 (6.1) nenurodė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi 2 punktu, teisėjų kolegija
nusp rendžia:
Skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2010-01-14 sprendimą Nr. S-l.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.